Tarptautinę Miškų dieną – apie Lietuvos miškus

Miškai dengia apie 33,8 proc. visos Lietuvos teritorijos. Tai sudaro apie 2,21 mln. ha. Skaičiuojant pagal tarptautinę skaičiavimo metodiką, miškai dengia apie 35,1 proc. šalies teritorijos, kadangi skaičiuojama atmetus vandenų plotus.

Mūsų šalyje miškai dažniausiai auga tose vietose, kurios nelabai tinkamos žemdirbystei, t. y. žemė nepakankamai derlinga arba netinka žemės ūkiui dėl drėgmės pertekliaus.

Kiek daugiau nei pusė visų Lietuvos miškų priklauso valstybei, apie 42 proc. miškų yra privatūs ir dar apie 6 proc. – likę restitucijos tikslams.

Vidutinis Lietuvos miškuose esančių medynų amžius – 54 metai.

Pagal rūšinę sudėtį dauguma Lietuvos miškų yra spygliuočiai:

• 34,3 proc. visų plotų užima pušynai,

• 21,2 proc. – eglynai,

• 44,4proc. – kiti miškai.

Beveik trečdalis visų Lietuvos miškų plyti saugomų teritorijų ribose arba jų artimoje aplinkoje. Apie 31 proc. visų miškų patenka į saugomas ir „Natura 2000“ teritorijas. Kartu su Europos svarbos buveinėmis tai sudaro apie 37 proc. visų miškų.

Informaciją apie Lietuvos miškų administracinį suskirstymą, „Natura 2000“ teritorijas, miško sklypus, kirtimų leidimus ir kt. galite rasti Lietuvos miškų geoinformacijos žemėlapyje (žr. ČIA).

Pagal pagrindinę funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus ir ūkininkavimo režimą miškai skirstomi į grupes:
• I grupė – rezervatiniai miškai. Kirtimai juose draudžiami (išskyrus įstatyme numatytus atvejus) Tokių miškų Lietuvoje yra apie 1,3 proc.;

• II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami: A – ekosistemų apsaugos miškai, B – rekreaciniai miškai. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai ir kai kurie kiti miško kirtimai. Tokių miškų Lietuvoje yra apie 11,3 proc.;

• III grupė – apsauginiai miškai. Tai yra genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų, apsaugos zonų miškai ir kiti įstatyme numatyti miškai. Tokių miškų Lietuvoje yra apie 12,3 proc.;

• IV grupė – ūkiniai miškai. Jie dar skirstomi į normalaus kirtimo amžiaus ir trumpo kirtimo amžiaus plantacinius miškus. Šių miškų paskirtis – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, nepertraukiamai tiekti medieną, teikti kitas ekosistemų paslaugas, atliepiant įvairias valstybės socialines, ekonomines ir ekologines reikmes. Tokių miškų Lietuvoje yra apie 75,1 proc.

Šiuo metu Lietuvos miškuose skaičiuojama augant apie 577 mln. m³ medienos, vidutiniškai – po 269 m³ į hektarą. Kasmet vidutiniškai priauga po 19,8 mln. m³ stiebų medienos. Visų rūšių kirtimais kasmet iškertama apie 10–11 mln. m³ medienos. Tai sudaro apie 1,8 proc. nuo viso miškuose sukaupto medienos tūrio.

Kasmet plynai kertama apie 20 tūkst. ha plote, o tai sudaro mažiau nei 1 proc. visų miškų. Ugdomųjų, atrankinių sanitarinių ir atvejinių miško kirtimų plotas užima dar apie 4 proc. medynų.

Plynaisiais kirtimais iškirstas plotas per ne ilgiau kaip 3 metus privalo būti atkurtas ir yra atkuriamas. Lietuvoje kasmet atkuriama apie 9100 ha valstybinių miškų, o naujai įveisiama 600 ha žemės ūkiui netinkamuose plotuose.

Lietuvoje apie 465 tūkst. ha III-IV grupės miškų yra brandūs medynai, kurių tūris apie 167 mln. m3. Tiek bendras, tiek brandžiuose medynuose sukauptas medienos tūris didėja dėl saikingo miškų naudojimo medienos gamybai politikos. Pagal sukauptos medienos tūrį medynuose (1 ha) Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos šalių.

Pastaba: Lietuvos miškingumo rodiklis - 33,8 proc. - atnaujintas pagal 2023 metų valstybinės miškų apskaitos duomenis. Visų kitų šalių rodikliai nurodyti pagal „Global Forest Resources Assessment 2020 (FRA 2020)“ duomenis.

Pagrindinis informacijos apie miško išteklius šaltinis Lietuvoje yra Nacionalinė miškų inventorizacija (NMI). Ji vykdoma kasmet visuose šalies miškuose nuo 1998 metų. Inventorizacijos metu įvertinamos miško charakteristikos: augančių medžių apimtys, prieaugis, nudžiūvę medžiai, kirtimai, pažeidimai ir kt.

VMT informacija

123rf nuotr.