Teisingumo Teismas: nesiimant veiksmų dėl klimato krizės, pažeidžiama tarptautinė teisė

Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) trečiadienį, liepos 23 d., Hagoje paskelbė patariamąją nuomonę, kurioje teigiama, kad valstybės gali būti laikomos teisiškai atsakingomis, jei nesiima priemonių apsaugoti aplinką nuo klimato kaitos padarinių, rašoma Jungtinių Tautų (JT) pranešime spaudai. Teismo nuomonę viešame posėdyje perskaitė pirmininkas teisėjas Yuji Iwasawa.

Jungtinių Tautų pagrindinė teismo institucija konstatavo, kad šalys turi pareigą veikti atsakingai, bendradarbiauti ir taikyti veiksmingas priemones, siekdamos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tarp šių įsipareigojimų – ir Paryžiaus susitarime nustatytas tikslas apriboti pasaulio temperatūros kilimą iki 1,5 °C, palyginti su priešindustrinio laikotarpio lygiu.

Teismas pažymėjo, kad jei valstybės pažeidžia šias pareigas, jos prisiima teisinę atsakomybę ir gali būti įpareigotos nutraukti neteisėtą veiklą, pateikti garantijas dėl jų nepasikartojimo ir, priklausomai nuo aplinkybių, atlyginti visą žalą.

Sprendimas grindžiamas tuo, kad dauguma šalių yra prisijungusios prie daugybės tarptautinių susitarimų, skirtų aplinkos ir žmogaus teisių apsaugai. Tarp jų – susitarimai dėl ozono sluoksnio apsaugos, Biologinės įvairovės konvencija, Kioto protokolas ir Paryžiaus klimato susitarimas, kuriuose numatytos pareigos saugoti aplinką dabartinėms ir būsimoms kartoms.

Teismo išvadose nurodoma, kad „švari, sveika ir tvari aplinka yra būtina sąlyga tam, kad žmonės galėtų naudotis savo pagrindinėmis teisėmis“. Kadangi šalys yra prisijungusios prie daugelio žmogaus teisių sutarčių, įskaitant JT Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, jos privalo užtikrinti šių teisių įgyvendinimą kovodamos su klimato kaita.

Procesas, kurio kulminacija tapo ši nuomonė, prasidėjo 2021 metų rugsėjį, kai Ramiojo vandenyno salų valstybė Vanuatu paskelbė sieksianti kreiptis į Teisingumo Teismą dėl patariamosios nuomonės klimato kaitos klausimu. Šalies iniciatyvą įkvėpė jaunimo organizacija „Pacific Islands Students Fighting Climate Change“, kuri ragino atkreipti dėmesį į mažų salų valstybių pažeidžiamumą klimato krizės akivaizdoje.

Vanuatu diplomatai aktyviai telkė kitų valstybių palaikymą, o 2023 m. kovo 29 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria oficialiai paprašyta TTT patariamosios nuomonės dėl dviejų klausimų: 1) kokios yra valstybių pareigos pagal tarptautinę teisę užtikrinti aplinkos apsaugą ir 2) kokios yra teisinės pasekmės valstybėms, kurios pažeidžia šias pareigas ir daro žalą aplinkai?

Nors patariamosios nuomonės nėra privalomos, jos turi didelę teisinę ir moralinę galią ir padeda aiškiau suprasti tarptautinės teisės taikymą, apibrėžiant valstybių teisines pareigas.

Ši byla tapo didžiausia TT Teismo istorijoje: per procesą buvo pateikta 91 rašytinė pozicija, o žodiniuose posėdžiuose dalyvavo net 97 valstybės ir organizacijos.

Tarptautinis Teisingumo Teismas, neoficialiai vadinamas „pasaulio teismu“, sprendžia ginčus tarp valstybių narių ir teikia patariamąsias nuomones Jungtinių Tautų institucijoms ir agentūroms. Tai yra viena iš šešių pagrindinių JT struktūrų – kartu su Generaline Asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonomikos ir socialinių reikalų taryba (ECOSOC), Globos Taryba (angl. Trusteeship Council) ir Sekretoriatu – ir vienintelė, kurios būstinė nėra Niujorke.

Klimato reporteriai (klimatoreporteriai.lt) informacija