Traktorių parke – ir racionalumas, ir sentimentai

Lietuvos traktorių parke vis labiau įsigali vakarietiška technika, nenumaldomai išstumdama sovietinius modelius. Įvairiuose statistikos portaluose galima rasti įdomios informacijos apie vienų ir kitų traktorių paplitimą, jų amžių ir kt. Ši informacija liudija apie didėjančias ūkininkų finansines galimybes, jų požiūrį į darbo efektyvumą, kokybę ir komfortą. Tačiau esama ir keistų reveransų praeičiai.

Statistikos labirintuose

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) pateiktoje praėjusių metų analizėje randame duomenų apie Lietuvoje pirmą kartą registruotus ratinius traktorius. Daugiausia – 570 – registruota „John Deere“ traktorių, iš jų – 210 pagaminti per pastaruosius dvejus metus, antroje vietoje „Yanmar“ – 558 ir visi be išimties senesni nei 2020 metų. Toliau rikiuojasi CASE IH, „Massey Ferguson“ ir „Belarus“ MTZ. Pastarųjų į Lietuvą per metus įvežta 259, iš jų – 11 naujų.

Bendras pirmą kartą Lietuvoje registruotų ratinių traktorių skaičius yra 2 814, iš jų – 814 naujų. Vis dėlto ši statistika nevisiškai tiksliai parodo, kokio senumo yra Lietuvos traktorių parkas. Todėl atsivertėme Lietuvos atvirų duomenų portalą, kur galima detaliai susipažinti, kokie traktoriai pastaraisiais metais Lietuvoje buvo registruoti, tiesa, nebūtinai pirmą kartą.

Nagrinėjant pagal mėnesius pateiktą statistiką matyti, kad traktorių amžius svyruoja nuo vienerių iki daugiau nei pusės šimto metų. Bene dažniausi praėjusio amžiaus paskutiniame arba priešpaskutiniame dešimt- metyje gaminti traktoriai.

ŽŪIKVC duomenimis, iš viso Lietuvoje šiuo metu registruota apie 169 tūkst. ratinių traktorių. Didžioji dalis neabejotinai dirba žemės ūkyje, o daugiausia jų – po 5–6 tūkst. – esama Alytaus, Panevėžio, Vilkaviškio, Vilniaus rajonuose.

Žemaitijoje – vidutinės galios traktoriai

Plungės r. Žemės ūkio skyriaus technikos specialistas Artūras Majus „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad didelė jų rajono dalis patenka į Minijos upės baseiną, vietos čia kalvotos, nėra didelių žemės vienetų.

„Ta aplinkybė apsprendžia ir ūkininkavimo būdą. Pas mus populiaresni vidutiniai gyvulininkystės ūkiai, juose nėra didelių žemės masyvų, neretai ūkininkams tenka nušienauti įvairius užkaborius, kur su didele technika neįvažiuosi. Todėl ūkininkai renkasi nelabai galingus traktorius. Baltarusiškų MTZ traktorių pas ūkininkus dar tikrai gana daug, jie atitinka ūkininkų lūkesčius dėl eksploatacijos kainos, nors tai ir nėra patogi, komfortiška, ergonomiška technika“, – sakė specialistas.

Paklaustas, koks rajono traktorių amžius, žemės ūkio technikos specialistas pripažino, kad jis labai įvairus. „Jei kalbėsime apie MTZ, tai jų yra gana senų: 1982 m., 1984 m. gamybos, tačiau praėjusio šimtmečio pabaigoje į traktorių parką įsiliejo nemažai vėlesnės gamybos technikos. Tad MTZ gamybos vidurkį laikyčiau apie 1988 m., vadinasi, 30–35 metų amžiaus. Juos dažniausiai tenka tik perregistruoti nuo vieno savininko kitam Lietuvos viduje, naujai atvežtų reta. Vis dėlto traktorių parkas „jaunėja“, ūkininkai naudojasi europinėmis programomis, įsigyja naujesnės technikos. Tad imant visų markių traktorius amžiaus vidurkį mažinčiau maždaug dešimtmečiu“, – svarstė A. Majus.

Techninė apžiūra – sąžininga

Jei kalbėtume apie lengvuosius automobilius, 15–20 metų amžiaus jie jau sunkiai įveikia techninės apžiūros barjerą. O kaip yra su traktoriais?

„Senieji traktoriai neretai yra gana paprasti savo prigimtimi, jų varikliai atsparūs. Nesudėtingas detales ūkininkai ištekina patys. Traktorius ne greitaeigė transporto priemonė. Kalbant apie šviesas, tai jos nebūtinai yra originalios. Jei technika kelyje matoma, šviesos prietaisai įrengti, veikiantys, veidrodėliai yra, tepalai nevarva, tai kibti prie tokio traktoriaus reikia turėti sąžinės“, – atskleidė ŪP pašnekovas. Paklaustas, kaip patikrinami traktoriaus stabdžiai, pašnekovas įvardijo metodą, kuriuo prieš kelis dešimtmečius buvo tikrinami ir lengvųjų automobilių stabdžiai. „Jokio stendo nėra. Traktorius įsibėgėja iki tam tikro greičio ir stabdo, o tada matuojamas stabdymo kelio ilgis. Rezultatas turi atitikti nustatytus reikalavimus“, – paaiškino Plungės r. Žemės ūkio skyriaus specialistas.

Klaipėdos r. Žemės ūkio skyriaus technikos specialistas Mindaugas Gerdauskis ŪP sakė, jog patys ūkininkai suinteresuoti, kad jų technika veiktų. „Ūkininkai patys viską žino. Pas stambiuosius tikrai viskas yra tvarkinga, jokių problemų nekyla. Kadangi šie žmonės iš to duoną valgo, patys stengiasi, kad traktorius važiuotų, kad nebūtų stabdomas kelyje dėl kažkokių netvarkingų dalykų arba kad nesugestų vidury lauko“, – teigė M. Gerdauskis.

Muziejiniams prilygstantys eksponatai

Klaipėdos r. praėjusiais metais buvo įregistruotas itin senas traktorius – 1957 m. pagamintas „Hanomag R12“. Tai šiuo metu nebeegzistuojančios vokiečių kompanijos „Hanomag“ gaminys, įvairūs šios įmonės traktoriai buvo gaminami 1924–1971 metais.

Žemės ūkio skyriaus technikos specialistas M. Gerdauskis prisiminė šį atvejį. „Pernai registravau šį traktorių. Jo savininkas neturėjo tikslo su tuo traktoriumi arti dirvą ar kitus darbus atlikti. Tai jam kaip pomėgis, turėti nematytą daiktą sodyboje. Dabar nebent po savo kiemą pasivažinėja, nes traktorius veikia, tačiau neturi veidrodėlių, kitų svarbių elementų, todėl atlikti techninę apžiūrą ir išvažiuoti į kelią jis kol kas negalėtų. Smagu tokį egzempliorių pamatyti, tarsi muziejuje“, – pasakojo pašnekovas.

Pakalbinome ir traktoriaus savininką Rimvydą Gedvilą. „Traktorių į Lietuvą iš Švedijos parvežė užsienyje dirbęs lietuvis, jį nupirkau už 800 Eur. Traktorius važiuoja, tačiau kad galėčiau važinėtis keliuose, reikės šį tą suremontuoti. Tikiuosi ateityje juo pavėžinti anūkus, gal į kokią šventę su juo nuvažiuosiu“, – savo tikslų neslėpė traktoriaus šeimininkas.

Ir Plungės r. būta senovinio traktoriaus. A. Majus prisiminė vieną savo rajono kaimo gyventoją, kuris į technines apžiūras atvažiuodavo su 1959 m. „Massey Ferguson International“.

„Prieš keletą metų atvažiuodavo su tuo traktoriumi į technines apžiūras. Tačiau pastaruoju metu nebesirodo, tad negaliu pasakyti, ar traktorius rajone tebėra. Buvo gražu pažiūrėti į šį traktorių. Tiesa, žmogus nebuvo ūkininkas, tačiau traktorius buvo veikiantis, su juo pukšėdamas atlikdavo įvairius darbus nedideliame, gal 20 arų ploto sodybiniame sklype“, – ankstesnių metų faktą prisiminė A. Majus.

Senų traktorių esama ir Telšių r., praėjusiais metais buvo įregistruotas 1962 m. „Belarus 5“. „Man atrodo, kad jį įsigijo ne darbui, o savo malonumui, kaip senieną. Yra buvęs mūsų rajone ir senas DT 20, jį restauravo savomis rankomis, buvo naujai nudažytas, suremontuotas panaudojant originalias detales. Tačiau galiausiai pardavė“, – ŪP pasakojo Telšių rajono savivaldybės  Kaimo plėtros skyriaus technikos specialistas Darius Klemanskas.

Atidirbę – į laužyną

Vis dėlto ateina diena, kai traktoriaus užvesti nebepavyksta, jis nepraeina techninės apžiūros, neįsiūlysi tokio ir kitam savininkui. Kas tada?

„Toks traktorius paprastai išregistruojamas ir dažniausiai parduodamas į metalo laužą. Kai buvo pabrangęs metalas, ūkininkai stengėsi savo kiemus išvalyti nuo nereikalingos technikos. Tačiau net tokio traktoriaus gyvenimas galutinai dar nesibaigia. Prieš atiduodamas į metalo laužą, ūkininkas nuima vertingesnes detales – stiklus, duris ir visa kita, kas gali būti paklausu rinkoje. Juk neretai ir patiems tenka ieškoti skelbimuose kažkokių detalių, kol suranda jų kažkur Kelmėje ar kitame rajone. Tokį galutinai „nurengtą“ traktorių jau veža į metalo supirktuvę“, – paaiškino M. Gerdauskis.

Tad traktoriaus gyvenimo kelias pakankamai ilgas. Kaip matyti iš pavyzdžių, kai kurie tebegyvena nuo 1957 m. Neabejotinai yra ir tokių, kurie ištempia gal tik du dešimtmečius.

Muzejzeravica ir autoriaus nuotraukos