Trapi it stiklas: menopauzė ir kaulų retėjimas

Portretas

„Aukšta, liesa, visą gyvenimą rūkanti, nevengianti pasimėgauti alkoholiu, dienos neįsivaizduojanti be kelių puodelių kavos, vyresnė nei penkiasdešimties – tai, anot LSU dėstytojos Vilmos Dudonienės, tipiškas portretas moters, kuri turi padidėjusią kaulų lūžių riziką dėl osteoporozės.

„Dažniausiai pasitaikantys lūžiai – čiurnos, šlaunikaulio, stuburo slankstelių, riešo kaulų, šlaunikaulio kaklas“, – vardijo pašnekovė.

„Osteoporozės paplitimas didelis. Tarp vyresnių nei penkiasdešimties metų žmonių, ji pažeidžia vieną iš trijų moterų ir vieną iš penkių vyrų“, – pasakojo V.Dudonienė.

Ji konstatuoja, kad menopauzės metu osteoporozės ir kaulų lūžių rizika itin padidėja. Menopauzės metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra skatina osteoporozės vystymąsi, kuri pasireiškia kaulų masės mažėjimu, kaulinio audinio pokyčiais, dėl ko didėja jų polinkis lūžti.

Lietuvos vidurkis 51 m.

Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė profesorė Diana Ramašauskaitė teigia, kad menopauzė konstatuojama tada, kai nuo paskutiniųjų mėnesinių praeina dvylika mėnesių.

Gydytoja akušerė ginekologė Ieva Brimienė pažymi, kad paprastai menopauzė pasireiškia apie 45-57 metus, o Lietuvoje vidutiniškai 51 metų moterims. „Ji kyla dėl natūraliai vykstančio laipsniško kiaušidžių funkcijos išsekimo. Silpstant kiaušidžių funkcijai, mažėja moteriškų lytinių hormonų ir moterys ima jausti pirmuosius simptomus“, - teigė gydytoja. 

Perimenopauziniu laikotarpiu moterims sutrinka ciklas, mėnesinės gali padažnėti arba, priešingai, ilgėja tarpai tarp jų, kartais jos būna gausesnės, pasireiškia menopauziniai simptomai. Nors dažniausiai moterys patiria vazomotorinius simptomus – naktinius prakaitavimus, karščio pylimus, prakaitavimus, dažnai pasireiškia ir kiti menopauziniai simptomai – psichosocialiniai, fiziniai ir seksualiniai.

Ne išvengti, o išgyventi

Moterys viltingai ieško atsakymų, kaip atitolinti menopauzę, bet medikės teigia, kad jokio stebuklingo vaisto nėra ir pabėgti nuo šio etapo nepavyks. Menopauzė prasidės, kai sutiksės vidinis organizmo laikrodis. Ginekologė I.Brimienė draugiškai pataria dėmesį kreipti ne į atitolinimą, o į kylančių iššūkių įveikimą, suvaldymą.  

Prof. Diana Ramašauskaitė pabrėžia: „Vienintelis būdas prailginti jaunystę visiems seniai žinomas – sveika gyvensena. Tai yra kokybiška, subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas, fizinis aktyvumas, rūpestis, kad nepristigtų reikiamų vitaminų ir mikroelementų.“

Medicininiai tyrimai rodo, kad jei nesirūpinsime sveika gyvensena iš anksto, dar iki menopauzės, vėliau, tikėtina, turėsime daugiau problemų. 

Kaulų masė mažėja 20 proc.

Sportuoti ir pilnavertiškai maitintis itin svarbu dėl kaulų būklės. Maksimali kaulų masė pasiekiama esant 20-29 metų amžiaus. Vėliau vidutiniškai per metus moterų kaulų masė sumažėja 0,5 proc. Per pirmuosius 5-7 metus po menopauzės moteris gali netekti net iki 20 proc. kaulų masės.

Svarbiausias tyrimas, kuris padeda atsakyti į klausimą, ar jau sergama osteoporoze, yra kaulų mineralų tankio (densitometrija). Šis tyrimas naudojamas ir gydymo veiksmingumui stebėti. Jis atliekamas su gydytojo specialisto siuntimu, tačiau pirmiausiai reikia kreiptis į šeimos gydytoją.  

Osteoporozę medikai vadina tyliąja epidemija, nes dažnai ji nesukelia jokių simptomų, kol neįvyksta kaulų lūžis. O tai dažnai rodo jau pažengusią ligą. Ligai progresuojant, tvirtumą praradę kaulai nebegali atlaikyti kasdienės veiklos krūvio ir lūžta dėl menkos traumos.

Valdyti situaciją

Kaip jau minėta, osteoporozės vystymą skatina ne vienas veiksnys. Kai kurių jų paveikti negalime – pavyzdžiui, lyties, amžiaus, paveldimumo. Vis tik galime ir turime valdyti endokrinines ir reumatines ligas, kurios prisideda prie didesnės kaulų lūžių rizikos. Taip pat jau minėta ir sveika gyvensena, kurioje išskirtinis vaidmuo tenka fiziniam aktyvumui, kadangi tam tikri pratimai didina kaulų tankį.

LSU dėstytoja V.Dudonienė teigia, kad sumažėjusi kūno masė, pasikeitusi kūno laikysena, kai krūtininėje stuburo dalyje atsiranda kupra, sumažėja ūgis, atsikiša pilvas, kaulai tampa trapūs – tai jau ženklai, kad reikia suklusti ir investuoti į save.

„Pratimų reikia nebijoti, jie nesudėtingi, o duoda daug naudos. Jei sportuojama rečiau – mankšta turi būti ilgesnė, jei kasdien – užtenka ir dešimt-penkiolikos minučių“, - sakė pašnekovė.

Kaip sau padėti?

LSU dėstytoja V.Dudonienė pabrėžia, kad šiuo atveju labai svarbios dvi pratimų grupės – raumenų jėgos ir pusiausviros.

Kaulų tankį didina raumenų jėgos didinimo pratimai, jie skatina kaulinio audinio atsinaujinimą, kaulai tampa ne tokie trapūs, atsparesni lūžiams. Taip pat svarbu atlikti ir koordinaciją-pusiausvirą lavinančius pratimus, kurie yra kritimų ir su jais susijusių traumų prevencija. Nuo kūprinimosi padeda laikysenos pratimai.

„O kokius pratimus konkrečiai atlikti, sužinosite pasitarę su specialistu“, – teigė V.Dudonienė. Jos siūlomas mankštas nesunkiai galima susirasti ir internete.

Ji teigia, kad saugiausia treniruotė širdžiai šiuo atveju yra vaikščiojimas.

„Geriausia, kad jis vyktų pagreitintu tempu, tiek, kad išpiltų lengvas prakaitas. Nereikia dėti maksimalių pastangų, bet kūnas turi paprakaituoti“, – teigė V.Dudonienė.

Saugumas

V.Dudonienė įspėja, kad atliekant pratimus svarbu nenumoti ranka į saugumą, ypač tai aktualu, kai jau sergama osteoporoze. Yra kelios taisyklės. „Pirmiausia, svarbu per dažnai nekeisti kūno padėčių – pratimai būna tiek gulimi, tiek sėdimi ar stovimi ir reikia jų tarpusavyje per dažnai nemaišyti. O iš vienos grupės į kitą pereiti atsargiai, kad nesusvaigtų galva“, – patarė LSU dėstytoja.

„Kas dar yra svarbu, tai kad raumenis reikia treniruoti su savo kūno svoriu. Tai reiškia, nenaudoti papildomų svarmenų. Tinka pritūpimai, atsispaudimai, prisitraukimai ir panašiai. Tai svarbu turėti omenyje, kadangi naudojant išorinius svorius, kaulas gali neatlaikyti ir lūžti. Ta pati atsargumo priemonė galioja ir kalbant apie masažus, jie jokiu būdu negali būti per stiprūs“, – užbaigė V.Dudonienė.

Įdomu

Kada laukti menopauzės?

Santaros klinikų prof. D.Ramašauskienė teigia, kad menopauzės laiką galima spėti pagal genetinius faktorius – kada ji prasidėjo mamai, seseriai, o taip pat pagal pirmųjų mėnesinių pradžią. 

„Jei jos prasidėjo anksčiau, tikėtina, kad ir menopauzė bus ankstesnė. Nes kiekviena moteris turi tam tikrą folikulų rezervą, kuris gyvenimo eigoje po truputį mažėja. Daugiausiai kiaušidėse jų yra dar esant mamos įsčiose.

Moteriškos lyties vaisius turi net apie 20 mln. folikulų“, – pasakojo profesorė. 

„Naujagimė jų turi jau žymiai mažiau – 6-7 mln., o kai ateina menopauzės laikotarpis, moters organizme folikulų belieka tūkstantis. Natūralu, kad ankstesnės mėnesinės reiškia greitesnį rezervo naudojimą“, – apibendrino prof. D.Ramašauskienė. 

„Lietuvos sveikata“ informacija