Columbus +3,6 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024
Columbus +3,6 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 19 Grd 2024

Asociatyvi 123rf nuotr.

Traukiasi Lietuvos pramonės lūkesčiai: pozityvumą dėl ekonomikos augimo jau sklaido situacija euro zonoje

2024/12/07


Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) pasuko mažėjimo linkme. Spalio mėnesį 47,9 siekęs PLI, lapkričio mėnesį sumažėjo iki 47,8, nutraukdamas prieš tai tris mėnesius besitęsusį lūkesčių gerėjimą. 

Pokytį labiausiai lėmė mažėjusios pramonės įmonių gamybos prognozės. Lietuvos pramonės įmones pasiekia neigiamos visos euro zonos pramonės nuotaikos. Euro zonos pramonės PMI (angl. Purchacing Managers‘s Index) lapkričio mėn. krito iki 45,2 ir jau nuo 2022 metų pradžios neperžengia 50 punktų ribos, t. y. Europos pramonė nuolat gyvena gana neigiamomis nuotaikomis.

„Nors Lietuvos ekonomika 2024 m. demonstravo atsigavimo ženklus ir šiuo metu ji atrodo pozityvi, tačiau iš tiesų čia esama paslėptų rizikų. Ir jos visiems turėtų kelti susirūpinimą. ES verslai nuogąstauja dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, todėl skuba užpildyti sandėlius. Kai tai įvyks, paklausa gali sumažėti, kas sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą. Toks cikliškumas gali stipriai paveikti Lietuvos ekonomiką, ypač jei šis kritimas sutaps su griežtesnėmis pasaulinės prekybos sąlygomis“, – pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

ES verslai nuogąstauja dėl galimų prekybos apribojimų ir didesnių muitų, todėl skuba užpildyti sandėlius. Kai tai įvyks, paklausa gali sumažėti, kas sukels staigų Lietuvos eksporto apimties kritimą. (V. Janulevičius)

Pavyzdžiui, Vokietijos pramonės PMI lapkričio mėn. siekė tik 43, o viso verslo lūkesčiai krito į nematytas žemumas. Tokios neigiamos pramonės sektoriaus nuotaikos jau pasireiškia ir darbuotojų skaičiaus mažinimu, ypač Vokietijoje ir Austrijoje.

Lietuvoje, net jei fiksuojami pavieniai įmonių bankrotai ir grupiniai darbuotojų atleidimai, lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus artimiausioje ateityje yra menkstantys, bet gana stabilūs. Kitokia situacija išlieka darbužių siuvimo, metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektoriuose.

Atsargų lygiai pramonės įmonėse išlieka gana optimalūs, tačiau kiek daugiau jų kaupiasi tekstilės ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonėse. Visus šiuos metus iki lapkričio mėnesio buvę gana stabilūs užsakymų skaičiai pradėjo kristi. Įmonių tikrumas dėl naujų užsakymų mažėja. Vidutiniškai kas antra pramonės įmonė šalyje susiduria su nepakankamos produkcijos paklausos problema. Dvi iš penkių pramonės įmonių susiduria su nepakankama paklausa eksporto rinkose.

Produkcijos paklausos ir paklausos eksporto rinkose nepakankamumo problemas labiausiai jaučia drabužių siuvimo ir metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektorių įmonės. Tik kas ketvirta guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektoriaus įmonių tikisi paklausos eksporto rinkose augimo. Daugiau nė viename pramonės sektoriuje nėra tikinčių, kad artimiausiu metu paklausa eksporto rinkose augs.

Prie tokių nuotaikų prisidėjo ir JAV prezidento rinkimų rezultatai. Išrinktas JAV prezidentas D. Trumpas žada iniciatyvas dėl tarptautinės prekybos, kuriose numatomas ir prekių importo iš ES apmokestinimas muitais. Net jei to būtų išvengta, JAV rinkos protekcionistinės priemonės taikomos kitoms šalims gali padidinti konkurenciją ES rinkoje. Į ES rinką savo prekes gali nukreipti šalys, kurioms taps sunkiau importuoti į JAV (įskaitant Kiniją).

Trys iš keturių pramonės įmonių Lietuvoje pasiryžusios artimiausiu metu nekeisti darbuotojų skaičiaus. Didžiausia pasitikėjimą tuo rodo medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos ir chemikalų ir chemijos produktų gamybos sektorių įmonės, kurių apie 95 proc. teigia, kad neketina artimiausiu metu keisti darbuotojų skaičiaus. Tuo tarpu dažniausiai drabužių siuvimo ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorių įmonės svarsto apie galimą tolesnį darbuotojų skaičiaus mažinimą.

Iš dešimties tekstilės gaminių gamybos, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos sektorių įmonių apie 3-4 svarsto apie darbuotojų skaičiaus didinimą. Taigi, dalis tekstilės įmonių, net patiriančios didelė konkurenciją iš Turkijos, Azijos šalių gamintojų, randa nišas, kuriose jos išlieka konkurencingos ir svarsto apie darbuotojų skaičiaus didinimą.

Pramonės pajėgumų panaudojimas nuo 2022 metų gruodžio mėn. nepasiekia ilgamečio pajėgumų panaudojimo lygio. Lapkričio mėn. jis pasiekė 72,0 proc., tačiau tai bus tik 0,3 proc. punkto pagerėjimas, palyginti su spalio mėn., kai jis siekė 71,7 procento. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas ir toliau lieka mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015 – 2024 m. lapkričio mėn.). Didesnis nei vidutinis lapkričio mėn. pajėgumų panaudojimas buvo fiksuotas maisto produktų gamybos (88,0 proc.) ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (81,5 proc.) sektoriuose.

Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai mažėjo metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius), gamybos (mažėjo 3,8 proc. punkto nuo 85,3 proc. spalio mėn. iki 81,5 proc. lapkričio mėn.), tekstilės gaminių gamybos (mažėjo 1,4 proc. punkto nuo 72,2 proc. spalio mėn. iki 70,8 proc. lapkričio mėn.). Pajėgumų panaudojimas per mėnesį labiausiai didėjo guminių ir plastikinių gaminių gamybos (padidėjo 3,9 proc. punkto nuo 65,0 proc. spalio mėn. iki 68,9 proc. lapkričio mėn.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (padidėjo 3,0 proc. punkto nuo 63,7 proc. spalio mėn. iki 66,7 proc. lapkričio mėn.) ir drabužių siuvimo (padidėjo 2,8 proc. punkto nuo 63,6 proc. spalio mėn. iki 66,4 proc. lapkričio mėn.) sektoriuose. Kituose sektoriuose pajėgumų panaudojimas iš esmės nekito arba kiek paaugo.

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai lapkričio mėnesį buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas lapkričio mėn. siekė 54,9, spalio mėn. – 53,3), tekstilės gaminių gamybos (53,7, spalio mėn. – 47,9), maisto produktų gamybos (52,8, spalio mėn. – 51,0), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (51,9, spalio mėn. – 59,1), baldų gamybos (50,4, spalio mėn. – 48,9), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (50,0, spalio mėn. – 50,9) sektoriuose.

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai lapkričio mėnesį buvo fiksuoti [...] maisto produktų gamybos (52,8, spalio mėn. – 51,0) sektoriuje...

Tuo tarpu drabužių suvimo, medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos, kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos, metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektorių įmonių lūkesčiai lapkričio mėn. prastėjo ir pirmųjų trijų minėtų sektorių įmonių lūkesčiai nesiekė net 40-ies.

 

LPK informacija

Dalintis

Verslas