Triušininkystė Lietuvoje vis dar sunkiai skinasi kelią

Triušininkystė mūsų šalyje nėra labai populiari, nes triušiena tradiciškai nėra tokia mėgstama kaip kiauliena ar vištiena. Kitose Europos šalyse triušienos vartojimas yra gerokai didesnis nei Lietuvoje, tačiau vis labiau plintant sveikos mitybos idėjoms ilgaausių augintojai tikisi, kad triušienos paklausa didės. Juo labiau kad ši mėsa yra itin vertinga ir sveika.   

Ne visi įperka

„Triušininkystės plėtros Lietuvoje šiuo metu nėra. Manau, kad sektorius stovi vietoje arba net traukiasi. Tai nieko nuostabaus – gyvulininkystėje dabar situacija tokia, kad viskas tik mažėja. Vis tik turime vilties, kad triušininkystę pavyks išpopuliarinti. Jei žemės ūkio politikoje triušininkystei būtų skiriamas didesnis dėmesys, manau, reikalai pajudėtų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas prof. Artūras Stimbirys.

Triušininkystė vienodai sėkmingai gali būti ir specializuoto gyvulininkystės ūkio gamybos šaka, ir smulkaus šeimos verslo pajamų šaltinis. Lietuvoje daugiausia auginama mėsinių triušių. Apie 90 proc. triušienos rinkos sudaro smulkieji gamintojai.

Nors specialistų seniai pripažinta, kad triušiena – itin vertinga ir sveika mėsa, turinti daug baltymų, vitaminų, mažai cholesterolio, ji nesukelia alerginių reakcijų, tačiau Lietuvoje jos suvartojama palyginti nedaug.

„Triušiena dar nėra pakankamai populiarinama, žmonės nėra įpratę jos valgyti, kaip ir avių mėsos. Nors avių augintojų yra žymiai daugiau ir jie kur kas daugiau pagamina avienos negu triušininkai triušienos. Tokios šalys kaip Italija, Ispanija, Čekija, kurios turi senas triušienos, avienos vartojimo tradicijas, suvalgo daug šios mėsos. Pasaulyje ji labai vertinama. Daug triušių augina ir mūsų kaimynai lenkai. Tačiau pas mus triušininkystė gana sunkiai skinasi kelią“, – teigė A. Stimbirys.

Triušiena palyginti su kiauliena ar vištiena – gana brangi mėsa, ne visiems Lietuvos vartotojams įperkama. Perkant turguje ar tiesiai iš triušių ūkio, triušienos kilogramas kainuoja apie 7 eurus, prekybos centruose – apie 10–15 eurų.

„Prekybos centrai prekiauja lietuviška triušiena, bet dažniau atvežta iš Australijos, Naujosios Zelandijos. Prekybininkams, matyt, yra pigiau atsivežti triušienos iš kitų šalių nei prekiauti vietine. Kita vertus, Lietuvoje triušių augintojų, kurie užsiima pramonine triušininkyste, nėra daug, o prekybos tinklams reikia didesnių kiekių. Daugiausia yra tokių triušių augintojų, kurie augina triušius mėsai savo reikmėms bei parduoda ją draugams, pažįstamiems“, – sakė draugijos pirmininkas.

Išplėtojus triušininkystę būtų galima orientuotis į užsienio rinkas, nes triušienos paklausa Vakarų Europos šalyse didesnė nei pasiūla, tačiau Lietuvos triušių augintojams reikėtų kooperuotis, o kooperacija bene visuose žemės ūkio sektoriuose vyksta vangiai ar net visai nevyksta.

Visą straipsnį skaitykite ŪP Nr. 99, p. 1-3

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė