Tyrimas: kiek kainuoja šeimai užauginti vaiką?

Tik vienas iš dešimties tėvų svarstė ir skaičiavo, kiek gali kainuoti užauginti vaiką iki pilnametystės, atskleidė neseniai atliktas tyrimas. Vaiko gimimas yra vienas įsimintiniausių įvykių gyvenime, kurio nesinori įkainoti pinigais, tačiau žinojimas, kiek kainuoja užauginti vaiką, skatina atsakingiau vertinti patiriamas išlaidas, tiksliau planuoti, ką būtina pirkti ir į ką verta investuoti, kad vaiko gerovė ir ateitis būtų užtikrinta.

Įspūdingos sumos

Apie 40 proc. apklaustų tėvų, kurie skaičiavo, kiek kainuoja išlaikyti vaiką iki 18 metų, nurodė, kad suma per metus svyruoja nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Dar 13 proc. nurodė, kad išlaidos siekia daugiau negu 5 tūkst.  eurų per metus. Išlaidoms per mėnesį siekiant 500 eurų ir daugiau, per 18 metų susidaro didesnė negu 100 tūkstančių eurų suma.

Jei vaikas lanko privačią mokyklą, šios sumos gali gerokai padidėti. Vieni metai už ugdymą privačioje mokykloje atsieina vidutiniškai apie 6 tūkst.eurų per metus. Čia papildomai nėra įskaičiuotas maitinimas mokykloje, kuris siekia vidutiniškai 5,5–6,5 euro už dieną, papildomi mokami būreliai, ekskursijų išlaidos ir kt. Tokiu atveju suma vaikui užauginti gali siekti ir 200 tūkstančių eurų.

Išlaidos vis didėja

Šios išlaidos dėl infliacijos kiekvienais metais didėja. Ypač jos šoktelėjo šiemet. Statistikos departamento duomenimis, liepos mėnesį  kilo kone visų prekių ir paslaugų, kurios aktualios auginant vaikus, kainos: maistas mokyklose (17 proc.), kanceliarinės prekės (14 proc.), poilsio ir kultūros paslaugos, būreliai (11 proc.), knygos (5,9 proc.) avalynė (3,9 proc.), apranga (0,9 proc.). Daugelis tėvų rugsėjį vaikams sugrįžus į ugdymo įstaigas ir būrelius tai jau spėjo pajusti.

Jei šeimoje auga ne vienas, o du ir daugiau vaikų, išlaidos bus dar didesnės. Tiesa, dauginti iš dviejų nereikėtų, nes užauginti antrą ar trečią vaiką tėvams įprastai atsieina mažiau negu pirmą – ir dėl jau turimų reikalingų priemonių, drabužių, baldų, kuriuos galima panaudoti antrą kartą, ir dėl didesnių lengvatų, nuolaidų.

Investicija į ateitį

Būreliai, kurių kainos, statistikos duomenimis, išaugo geru dešimtadaliu, – svarbi vaiko edukacijos dalis. Tyrimas parodė, kad pusė tėvų savo vaikus leidžia į vieną mokamą būrelį, ketvirtadalis – į du mokamus būrelius ir tik 7 proc. apklaustųjų leidžia į tris. Beveik penktadalis sako sau apskritai negalintys leisti mokamų vaikų būrelių.

„Nors edukacijai taupyti nereikėtų, nes ji yra viena svarbiausių sričių, į kurią verta investuoti, galvojant apie vaiko ateitį, būrelius, ypač mokamus, pravartu rinktis atsakingai, kad jie ne tik nesukeltų finansinės naštos, bet ir iš tiesų būtų susiję su vaiko gebėjimais, kuriuos norite ugdyti ir kurie pravers ateityje“, – tvirtina SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Be būrelių, reikėtų nepamiršti ir papildomų išlaidų koncertams, pasirodymams, specialiai įrangai ar aprangai ir pan.

Vis dar retenybė

Maistui mokykloje mokinys vidutiniškai per dieną išleidžia apie 3 eurus. Tiesa, pastaruoju metu pietūs vienam vaikui dėl šoktelėjusių maisto kainų pabrango apie 30 proc. ir siekia iki 4 eurų (konkreti pietų kaina, be abejo, priklauso nuo mokyklos ir pasirinkto patiekalo). Vadinasi, šeimai pietūs vienam vaikui kainuoja apie 60–70 eurų per mėnesį. Jei mokykloje vaikas lieka visą dieną ir valgo ir kelis kartus, išlaidos gali dar ūgtelėti trečdaliu.

„Suaugusiesiems primename, kad taupymo sumetimais kartais pravartu įsidėti savo pietus į darbą užuot leidus pinigus kavinėse, tokį pat įprotį vertėtų ugdyti ir vaikams. Tačiau įsidėti savo užkandžių dėžutę į mokyklą Lietuvoje vis dar nėra populiaru“, – sako  ekspertė.

Pusė apklaustų tėvų sako, kad jų vaikai maistą visada perka mokykloje, trečdalis nurodo, kad retkarčiais atsineša maisto iš namų ir tik 13 proc. nuolat nešasi savo maisto.

Kur galima sutaupyti?

Statistiškai drabužių ir avalynės kainos kilo palyginti mažiausiai, tačiau vaikai auga labai greitai, tad išlaidos jiems aprengti ir apauti visada sudaro didelę šeimos biudžeto dalį. Daugiau negu pusė apklaustų tėvų teigia, kad atnaujinti vaikų garderobą prireikia kiekvieną mėnesį, trečdalis sako, kad apsiperka tris–keturis kartus per metus, tačiau tokiu atveju ir pinigų išleidžia daugiau.

Apranga yra viena tų kategorijų, kuriai dažnai dar išleidžiame daugiau, negu reikėtų. Statistikos departamento paskelbto tyrimo „Namų ūkio biudžetas 2021“ duomenimis, drabužiams ir avalynei statistinė keturių asmenų šeima išleidžia apie 104 eurus per mėnesį.

 „Mažesniems vaikams dažnai visiškai nesvarbu, ar dėvi naują, ar iš antrų rankų atkeliavusį drabužį, kuris dažnu atveju gali kainuoti iki penkių ar net dešimties kartų pigiau negu naujas“, – pažymi ekspertė. Sutaupę šioje srityje, galėtume daugiau pinigų skirti būreliams ir edukacijai, kuri gali turėti kur kas didesnę įtaką vaiko ateičiai negu dar vienas naujas megztukas ar palaidinė, akcentuoja S. Strockytė-Varnė.

Tyrimą SEB banko užsakymu atliko bendrovė „Norstat“, Lietuvoje apklausti 300 tėvų, turintys 7–17 metų vaikų.

KL,ELTA fotoinformacija