Ūkininkai sunerimę: sausros padariniai bus jaučiami ir kitąmet

Pagal atnaujintas meteorologines prognozes, sausros paveiktų Lietuvos rajonų skaičiaus dinamika stabilizavosi, kai kuriuose rajonuose (Jurbarko, Šilalės, Tauragės) stichinė sausra baigėsi. Apžvelgiant gaisringumo pavojų indikuota, kad miškuose aukščiausias 5 lygis, buvęs 50-yje savivaldybių, dabar fiksuojamas tik pavieniuose rajonuose. Tačiau sausra jau spėjo padaryti žalos augalams.

Nacionalinis krizių valdymo centras kartu su institucijomis reguliariai stebės situaciją, rengs ekspertinius pasitarimus situacijai įvertinti bei priims sprendimus jai keičiantis. Kitas susitikimas šiuo klausimu – jau šiandien, penktadienį.

Žala jausis ir kitąmet

2004 m. ūkininkauti pradėjęs gauriškis Algirdas Macijauskas įkūrė serbentų ūkį „Gaurės uogos“. Vėliau po truputį plėtėsi. 2016 m. iš Vilniaus sugrįžo jo vaikai Audrius ir Mindaugas. Šiuo metu plotai siekia per 100 ha.

Macijauskai augina juoduosius, raudonuosius serbentus, aronijas, smidrus, moliūgus, vynuoges. Iš ūkyje užaugintų juodųjų bei raudonųjų serbentų, sertifikuotų pagal nacionalinę kokybės sistemą, gamina džiovintas uogų bei vaisių juosteles. Jos paženklintos „Rakto skylutės“ simboliu.

– Šiais metais nesitikime gero derliaus, nes pakenkė ir šalnos, ir sausra. Serbentų žydėjimo metu džiaugėmės itin didelėmis žiedynų kekėmis, tačiau šalnos pakenkė ir apie 50 proc. žiedynų nušalo. Augalus, kurie atlaikė šalnas, pastaruoju metu itin alina sausra, o laistyti didžiulius plotus tiesiog nėra galimybės, – kalbėjo viena iš „Gaurės uogų“ atstovių Indrė Macijauskaitė.

Pasak jos, tam, kad serbentų uogos būtų didesnės, būtinas atitinkamas žemės drėgmės kiekis, tačiau dabar yra visiška sausra. Neseniai buvęs lietus sudrėkino tik apie 8–10 cm žemės paviršiaus. Serbentų šaknys yra daug giliau, todėl krūmus lietus atgaivino tik šiek tiek, per lapus, tačiau pačiam krūmui ir uogoms įtakos beveik neturėjo.

– Šalnas atlaikiusios uogos džiūsta tiesiog ant krūmo, o tos, kurios dar atlaiko sausrą, yra itin smulkios. Svarbiausia, kad sausros padarytų nuostolių šiais metais jau neįmanoma atitaisyti – vynuogynas dar gan jaunas, tad visiškai išdžiūvę krūmai kitais metais neturės galimybės atželti. Be to, iš rudens pasodinome apie 300 tūkst. serbentų sodinukų, tačiau sausrą atlaikė tik apie 80 tūkst. sodinukų, – apie nuostolius kalbėjo moteris.

Macijauskai svarsto, ar išvis vertės skinti serbentų uogas, kadangi darbo sąnaudos gali viršyti būsimas pardavimo pajamas.

– Palyginimui, pernai priskynėme apie 150 tonų uogų, tačiau šiemet, nors skinamų serbentų laukų plotas padidėjo apie 10 ha ir tikėjomės priskinti 200 tonų, daugiausia galime tikėtis priskinti tik 30 tonų serbentų. Liūdniausia, kad šie metai – tikra katastrofa visam žemės ūkiui, ne tik mums... – tikino I. Macijauskaitė.

Macijauskai mano, kad ūkininkams būtina valstybės pagalba:

– Nors skelbiama, kad ūkininkams sudaryta galimybė draustis nuo šalnų, sausros, krušos, liūčių padarinių, tačiau realybėje draudimo kompanijos uogynus atsisako drausti nuo šalnos ir sausros. Išties labai gaila įdėto darbo ir pastangų, kadangi sodinukus ruošėme jau nuo praėjusių metų rudens, o sausra didžiąją dalį jų sunaikino.

Kaip teigė Indrė, serbentai žiedynus kitų metų derliui formuoja liepos–rugpjūčio mėnesiais, tad, jeigu ir toliau bus tokia didžiulė sausra, ateinančiais metais derlius taip pat bus itin skurdus.

Kainos neprognozuojamos

Pasak I. Macijauskaitės, dėl kainų kiekvienais metais situacija yra visiškai neprognozuojama.

– Turime didelį kiekį uogų, todėl parduodame jas supirkėjams, kuriems nėra svarbu pirkti būtent lietuvišką produkciją. Lenkijoje auginama labai daug juodųjų serbentų, todėl kainą reguliuoja lenkai. Be to, į Lenkiją atvežė serbentus iš Ukrainos, rinkoje susidarė perteklius, perdirbėjų šaldikliai kol kas yra pilni ir niekas neperka, – kalbėjo moteris.

Nežinia, kokia situacija dėl šalnų ir sausros yra Lenkijoje, bet Indrė svarsto, kad galimai dėl rinkoje susidariusio serbentų pertekliaus kaina gali būti itin maža.

– Šaldytų juodųjų serbentų kaina šiuo metu yra tris kartus mažesnė nei pernai uogų sezono metu. Todėl galimas variantas, kad ne tik kad derlius bus 70 proc. mažesnis, bet ir kaina 3 kartus mažesnė. Blogiausia, kad ne tik negausim pajamų, bet ūkį vis tiek reikės prižiūrėti – galimi didžiuliai nuostoliai, – apie ateitį prabilo „Gaurės uogų“ atstovė.

Net neišdygo

Skaudvilės seniūnijos Kirklių kaime ūkininkaujantis Antanas Gasparavičius pritaria, kad šie metai labai prasti. Nedideliame savo ūkyje vyras šiemet sodino 50 arų bulvių, po 10 arų morkų ir burokų.

– Morkos ir burokėliai visai nesudygo. Prakapsčius sėklas matyti, kad nėra nė jokio daigiuko. Po lietaus dar nebuvau nuėjęs pažiūrėti, kokia situacija laukuose, – kalbėjo A. Gasparavičius.

Ūkininkas pasakojo, kad morkas, burokėlius porą kartų palaistė, bet tai nelabai padėjo, o bulvės dar ir nuo šalnų nukentėjo.

– Nors mūsų plotai nedideli, anksčiau parduodavome, ir iš to 10 arų būdavo nemažai derliaus, o šiemet, jei ir bus, tai tik sau pasiliksime, – kalbėjo pašnekovas.

Vyras pasakojo auginantis ir keletą galvijų, tačiau dėl pašaro ruošimo šaltajam sezonui reikalai taip pat prasti.

– Šiemet dar net nepjoviau žolės, sakau, gal truputį „pavilniukas“ bus. Nėra daug žolės. Mačiau, kaimynai šienavo, tai pradalgių beveik nematyti buvo, – teigė Antanas.

Gasparavičiai pardavimui augina ir agurkus, kadangi jie auginami šiltnamyje ir laistomi, tai su jais problemų nėra.

Aušra AUGUSTYTĖ/TAURAGĖS ŽINIOS

Indrės Macijauskaitės nuotraukos