Ūkininkauja pagal vilkų įnorius

Šimonių seniūnijoje (Kupiškio r.) ūkininkaujantis Alvydas Kavoliūnas daugiau nei prieš dešimtį metų laikė nemažą avių bandą, bene pusantro šimto „galvų“, buvo stambiausias avių augintojas savo krašte. Savo pamėgtos ūkininkavimo krypties turėjo atsisakyti dėl vilkų.

Artima Šimonių girios kaimynystė, prie lengvo grobio pripratę plėšrūnai nedavė ūkininkui ramybės penkerius metus, ganiavos laiku bandą vis sumažindami keliomis dešimtimis kailiniuotųjų. Neapsaugojo nei moderni tvora, nei spalvotos vėliavėlės, nei šaudymas į orą, nei ganykloje deginami žibintai, budėjimas naktimis automobilyje. Vilkai mokėjo išlaukti savo valandos. Ūkininkas avių bandą sumažino, dalį paaukodamas vilkų populiacijai išlaikyti, tikėjosi, kad plėšrūnai pagaliau duos ramybę. „Tikrai buvo ramiau, bet dabar galvoju, kad bėda sugrįžo. Nuo praėjusios savaitės kasnakt atrandu papjautų veršelių, apie avis jau niekam ir nebesakau, prieš mėnesį radau trijų sudraskytų avių liekanas, prapuolė keli neženklinti jaunikliai. Teturiu gal 17 avių, daugiau auginame veršelių, turime karvių“, – pasakojo A. Kavoliūnas, suabejodamas, ar šįkart irgi neteks atsisakyti auginti gyvulius. Po vilkų išpuolio kailiniuotųjų bandoje prieš mėnesį ūkininkas avis iš Pelyšių kaimo parsivarė į savo sodybos kiemą Šimonių miestelio pakraštyje. Pelyšiuose ūkininkas turi fermą, prie jos ganykloje laikė pririšęs 12 veršelių nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių amžiaus. Netoliese, už puskilometrio, yra kelios gyvenamos sodybos, iki šiol ten buvo ramu. „Pirmadienio ryte radome perpus nuėstą telyčiukę, likusi tik galva ir sprandas. Vėlyvą antradienio vakarą, jau po dešimtos, skambina telefonu kaimynai, kad iš ganyklos sklinda triukšmas, girdėti gyvulių bliovimas. Dar šviesu buvo, nuvažiavome, veršiuką radome vos gyvą, ištąsytais viduriais, nusibaigė po kelių minučių. Nebežinau, ko imtis, ar vasaros viduryje reikės gyvulius tvartuose laikyti? Pienu girdomiems mažiems veršeliams reikia gyvos žolės, saulės, ir suaugę gyvuliai suvargsta be ganyklų, pieno kokybė visai kita, taip patys sargdinamės“, – neslėpė piktumo pašnekovas. A. Kavoliūnas apie savo bėdas pranešė medžiotojams, savivaldybės specialistams, komisijai, kuri skaičiuoja ir vertina laukinių gyvūnų ūkininkams padarytą žalą. Ne kompensaciją gauti, anot ūkininko, svarbu, o informuoti valdžią, Aplinkos ministeriją apie realią situaciją, apie kaimo žmonių patiriamus nuostolius, nepatogumus, baimes dėl išplitusios vilkų populiacijos. A. Kavoliūnas nepasitiki viešai skelbiama statistika apie šalyje vilkų sudraskytus gyvulius, skaičiai, anot ūkininko, turėtų būti bent keliskart didesni, nes daug nukentėjusiųjų niekam nepraneša, niekur nesikreipia. Sako žinąs tokių atvejų, girdėjęs pažįstamų pasiguodimų, pats pernai rudenį nutylėjo, kad rado sudraskytas 7 avis. „Pati lapkričio pabaiga buvo, dar be sniego, padėjau šienainio avims, palikau lauke, jos nebijo šalčio. Vasarą vilkai avių nelietė, nė minties nebuvo, kad dabar patykos. Radęs tik liekanas, niekam nebesigarsinau, o tai dar būčiau gavęs teisintis, kam gyvulius šaltyje kankinu, kai laikas į tvartus suvaryti“, – atviravo pašnekovas. Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bendruomenių skyriaus duomenimis, birželį ir liepą jau juntama vilkų išpuolių gausa ganyklose, ypač Kupiškio ir Šimonių seniūnijose, iki šiol užregistruoti aštuoni tokie atvejai, sudraskytos melžiamos ožkos, telyčios, maži veršeliai. Dar viena žinia atėjo iš Migonių kaimo. Tenykštė gyventoja Jolanta Žukauskienė pranešė, kad papjautas trijų savaičių veršelis, specialistai rengia dokumentus žalos kompensacijoms apskaičiuoti.

Virginija JUŠKIENĖ Autorės, Jolantos ŽUKAUSKIENĖS ir Alvydo KAVOLIŪNO nuotraukos