Ūkio modernizacija ir robotizacija: ar tai svarbu Lietuvos žemės ūkiui?

Pasak aplinkosaugos specialistės, verslininkės Vaidos Bražienės, naujausios technologijos padeda atsisakyti neefektyvių metodų, kurie daugeliui žmonių asocijuojasi su sunkiu darbu ir nemaloniomis patirtimis. Keičiantis situacijai, vis daugiau jaunosios kartos atstovų pradeda įžvelgti žemės ūkio sektoriaus perspektyvas.

Produktyvumo didinimas ir darbo sąnaudų mažinimas

Vienas iš pagrindinių ūkio modernizacijos privalumų – galimybė ženkliai padidinti produkcijos efektyvumą. Naujausi tyrimai rodo, kad robotizuotos technologijos gali padidinti žemės ūkio produktyvumą iki 30 proc. Pavyzdžiui, robotizuoti melžimo įrenginiai leido Danijos pieno ūkiams išauginti našumą iki 20 proc. ir sumažinti darbo sąnaudas apie 25 proc. Panašūs pokyčiai pastebimi ir Nyderlanduose, kur ūkininkai diegia automatinio šėrimo sistemas ir dronų technologijas.

Anot Vaidos Bražienės, karvių mastitas – viena iš opiausių gyvulininkystės problemų. Ją galima išspręsti naudojant specialius įrenginius. Modernios technologijos padeda užkirsti kelią infekcijų plitimui ir antibiotikų naudojimui. Taip išsaugoma pieno kokybė, išgaunamas kiekis ir didinamas ūkio veiklos produktyvumas.

Europos Komisijos duomenimis, 2022 m. net 40 proc. ūkių Nyderlanduose naudojo tam tikras robotizacijos priemones, kurios padėjo gerokai sumažinti žmogiškųjų išteklių poreikį. Darbo jėgos trūkumas, ypač sezono metu, Lietuvoje opi problema. Tokios technologijos, kaip autonominiai traktoriai, automatinės šėrimo ir išmaniosios laistymo sistemos leidžia optimizuoti ūkininko darbo laiką ir sumažinti darbo sąnaudas.

Tvarumas ir aplinkosauga

Modernizacija ir robotizacija prisideda ir prie tvaresnės žemės ūkio veiklos. Robotizuoti ūkio įrenginiai, lyginant su tradicinėmis technologijomis, gali iki 15 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Jie leidžia tiksliai dozuoti trąšas ir pesticidus, taip mažinant cheminių medžiagų naudojimą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į ES politiką: iki 2030 m. siekiama iki 50 proc. sumažinti cheminių trąšų naudojimą.

Naujausios technologijos padeda ūkininkams efektyviau naudoti gamtinius resursus. Aplinkosaugos ekspertė V. Bražienė pasakoja, kad pasaulyje vis labiau populiarėja specialūs dronai, pritaikyti purškimui ir sėjai. Jie padeda efektyviai sumažinti žaliavų sąnaudas, tiksliai paskirstant trąšas ar sėklas. Pavyzdžiui, Italijoje plačiai naudojami dronai žemės ūkyje padeda optimizuoti laistymo procesus. Jie gali analizuoti dirvožemio drėgmės lygį ir tiksliai parinkti laistymo zonas, sumažinant vandens suvartojimą iki 25 proc.

Kokybės gerinimas ir konkurencingumo didinimas

Vienas iš svarbių robotizacijos privalumų — galimybė pagerinti produkcijos kokybę. Automatizuotos derliaus nuėmimo sistemos leidžia išvengti žmogiškųjų klaidų ir sumažinti produkcijos nuostolius. Pavyzdžiui, Ispanijoje įdiegus automatizuotas derliaus nuėmimo sistemas, vaisių ir daržovių nuostoliai sumažėjo apie 10 proc., o tai tiesiogiai prisidėjo prie didesnių ūkių pajamų.

„Lietuva, norėdama konkuruoti tarptautinėje rinkoje, turėtų investuoti į šiuolaikines technologijas. ES parama modernizacijai suteikia galimybę gauti finansavimą, kuris padeda ūkiams pereiti prie išmanesnių sprendimų. Tai ypatingai svarbu mažiems ir vidutiniams ūkiams, kurie neturi pakankamai kapitalo savarankiškai investuoti į brangias technologijas,“ – pasakoja Vaida Bražienė.

„Ūkio modernizacija ir robotizacija yra neišvengiama Lietuvos žemės ūkio ateitis. Šios technologijos didina produkcijos efektyvumą, mažina sąnaudas ir prisideda prie tvaresnės žemės ūkio veiklos. Investicijos į modernizaciją leidžia ūkiams tapti konkurencingesniems tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu,“ – tikina aplinkosaugos specialistė.

Sėkmingas perėjimas prie išmaniųjų sprendimų gali padėti Lietuvos ūkininkams prisitaikyti prie naujų ES politikos reikalavimų ir užtikrinti ilgalaikį sektoriaus augimą bei stabilumą.

Parengė Rūta Steponavičienė