Ukrainos pieno pramonė persitvarko, tačiau stokoja naujų rinkų

Namų ūkiai traukiasi

Ukrainos pieno gamintojų asociacijos (PGA) duomenimis, pastaruoju metu visų kategorijų ūkiuose karvių skaičius sumažėjo 6 tūkst. galvijų (-1 %). Palyginti su 2024 m. kovo 1 d., karvių populiacija sumažėjo 105 tūkst. galvijų (-8 proc.). Apie 44 proc. gyvūnų laikoma pramonės įmonėse, o 56 proc. – namų ūkiuose.

PGA analitikas Georgijus Kuchaleišvilis teigia, jog Ukrainoje jau daugelį metų mažėja galvijų populiacija dėl veiksmingos valstybinės pieno ūkių rėmimo programos trūkumo: „Populiacijos mažėjimas paspartėjo prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai. Tipiška situacija fronto linijos regionuose yra tam tikro skaičiaus galvijų žūtis dėl Rusijos okupantų apšaudymo. Nemažai ūkininkų paliko savo karves okupuotose teritorijose. Šie gyvūnai nėra registruojami arba buvo Rusijos okupantų konfiskuoti ir parduoti mėsai. Ūkininkai siunčia sužeistas karves skerdimui, o tai taip pat prisideda prie populiacijos sumažėjimo... Daugelis ūkininkų karo metu neinvestuoja į karvių skaičiaus didinimą ir patiria apyvartinių lėšų trūkumą“.

Bendra pieno gamyba taip pat sparčiai mažėja. Praėjusiais metais buvo gauta 7,25 mln. tonų, kai 2018 m. pieno primilžis viršijo 10 mln. tonų. Tuo pačiu metu didelių pramonės įmonių dalis šiame rodiklyje nuolat auga. Pieno gamyba pramonės sektoriuje didėja jau dvejus metus iš eilės.

Kaip sako Ukrainos pieno įmonių sąjungos (UMDU) ekspertų ir analitinės tarnybos vadovas Leonidas Tulušas, tokia tendencija tęsis, nors šiais metais tempas šiek tiek sulėtėjo. Pirmoje 2010-ųjų pusėje dominavo namų ūkių dalis, sudaranti beveik 80 proc. viso šalies pieno primilžio. Tuo tarpu iki 2024 m. pramonės įmonių dalis jau viršys 40 proc., o jau kitais metais, tikėtina, šis rodikliai išsilygins.

Pokyčiai akivaizdūs

Kaip rašo agroportal.ua, per pastaruosius 10 metų Ukrainos pienininkystės sektorius labai pasikeitė, o tai siejama ne tik su karu, bet ir klimato kaitos iššūkiais. Pieninių galvijų veisimas daugiausia sutelktas šalies centre. Šiuo metu gyvulių skaičius intensyviai didinamas Ternopilio, Nikolajivo, Chmelnyckio, Voluinės ir Kirovohrado srityse. Ten taip pat auga pramoninė pieno gamyba.

„Pienininkystės plėtra Ukrainoje labiau panaši į Amerikos pieno sektoriaus plėtrą nei į Europos. Turime panašią pieno ūkių struktūrą, karvių skaičius viename ūkyje yra 300 ir daugiau, o pieno primilžis – 8 tūkst. litrų. Tai daugiau nei Europoje. Apie 35 proc. visų pramonės sektoriaus karvių laikoma ūkiuose, kuriuose yra daugiau nei tūkstantis gyvulių. Daugiau nei 40 proc. visos pieno produkcijos pramonės sektoriuje (3 mln. tonų 2024 m.) tiekia ūkiai, kurie per metus pagamina daugiau nei 10 tūkst. tonų pieno (laikydami daugiau nei 1200 karvių). Atitinkamai, Europos pieno ūkio plėtros modelis mums nelabai tinka – Ukraina iš tikrųjų jau pasirinko kitą kelią“, – teigia L. Tulušas.

Beje, Ukrainos verslo naujienų portalas ubn.news pažymi, jog šalyje šiuo metu jau daugiau nei 90 proc. perdirbto žalio pieno gaunama iš verslinių ūkių, o šiuo metu Ukrainoje statomi arba modernizuojami 125 pieno ūkiai.

Plėsis ir toliau

Taip pat auga perdirbamo pieno kiekis, kaip ir verslinių ūkių pieno dalis. Šių metų prognozė – 3,5 mln. tonų. Tuo pačiu metu nuolat mažėja supirkimų iš privačių ūkių dalis – nuo ​​daugiau nei 40 proc. 2010-ųjų viduryje iki mažiau nei 10 proc. praėjusiais metais ir 8 proc. prognozės šiais metais. Tai reiškia, kad produktai turės didesnį eksporto potencialą, nes namų ūkiai dažniausiai negali garantuoti aukštų standartų, o pramoniniai ūkiai gali užtikrinti reikiamą žalio pieno kokybę.

Pieno gamybos pelningumas nuolat auga. 2024 m. jis viršijo 40 proc., sako L. Tulušas: „Nė viena iš pagrindinių žemės ūkio kultūrų praėjusiais metais neužtikrino tokio pelningumo. Be to, pajamos iš pieno pardavimo yra stabilios. Pieno ūkiai žemės ūkio produktų gamintojams itin pravertė 2022–2023 m., kai buvo sunku parduoti grūdus. Todėl pieno įmonės didina gyvulių skaičių – iki šių metų pabaigos plėsis daugiau nei 100 ūkių.“

Trūksta realizacijos rinkų

Ukrainoje pieno perdirbimo pajėgumų pakanka, gamyklos apkrautos apie 70 proc., o stambios pramoninės įmonės investuoja į naują įrangą – beveik visi jau turi modernias džiovyklas, nes supranta, kad turi parduoti visus pieno komponentus.

Ukraina visiškai apsirūpina pienu ir jo produktais. O pieno miltelių, išrūgų miltelių, sviesto ir kazeino perteklius eksportuojamas.

Tačiau dėl pasikeitusių prekybos taisyklių su ES šalimis šalies pieno ūkininkai turi ieškoti kitų produkcijos realizacijos krypčių, ir tai nėra taip paprasta. Eksperto manymu, Centrinės ir Pietryčių Azijos rinkos yra gana patrauklios, tačiau jose didelė konkurencija, ir sunku gauti didelį pelną. Be to, kad eksportas būtų pelningas, turi būti atitinkamas žaliavinio pieno kainos skirtumas.

„Kainų nepastovumas yra problema šalies pieno pramonei. Europoje kainos taip pat kinta, bet ne taip dramatiškai kaip Ukrainoje... Praėjusių metų antrąjį pusmetį kainos padidėjo 42 proc., o 2025 m. pirmąjį pusmetį – sumažėjo 18 proc. Europoje jos atitinkamai siekė 18,3 proc. ir 2 proc. Tokie svyravimai kenkia tiek perdirbėjams, tiek gamintojams“, - sako L. Tulušas.

Rekordinis eksportas

Nuo 2023 m. gerokai išaugo vietinių pieno produktų eksportas – tam įtakos turėjo kainų situacija išorinėse rinkose, euro augimas ir liberalizuotos tiekimo į ES sąlygos.

„Tokių pieno produktų eksporto apimčių, kokias gegužę užfiksavo Ukrainos valstybinė pieno tarnyba, niekas nematė jau seniai. Gegužę buvo eksportuota beveik 4 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių, 3 tūkst. tonų sviesto – tai 16 proc. daugiau, palyginti su visais praėjusiais metais. Balandžio–gegužės mėnesiais eksportuoti kiekiai yra rekordiniai, gamintojai „išvalė“ sandėlius, laukdami naujo prekybos režimo su ES“, – pažymi analitikas.

Išties, Ukrainos pieno produktų eksporto į ES dalis, lyginant 2023 ir 2024 metus, padidėjo beveik 12 procentinių punktų (atitinkamai 22,4 ir 34,5 proc.). Remiantis 2025 m. pirmojo ketvirčio rezultatais, ES dalis bendrame eksporte išaugo net iki 37 proc. Per pirmuosius penkis 2025 m. mėnesius Ukrainos pieno produktų eksportas jau viršijo 25 mln. JAV dolerių, tai yra daugiau nei per visus 2023 m. (15 mln. JAV dolerių) ir visus 2024 m. (17 mln. JAV dolerių) kartu sudėjus.

„Iki 2021 m. Europoje praktiškai nebuvo ukrainietiškų pieno produktų. 2022 m., dėl kitų būdų trūkumo ir ES paramos politikos, vietiniai gamintojai pradėjo aktyviai plėtoti šią rinką. Dabar iš tikrųjų susiformavo tam tikra priklausomybė nuo eksporto į ES. Tai rodo, kad mes jau prisitaikėme prie šios rinkos sąlygų“, – sako L. Tulušas.

Žvilgsnis iš Lenkijos

Labiausiai Ukrainos produkcijos eksporto apribojimais suinteresuota jos kaimynė Lenkija. Nuo birželio 6 d. ES prekyboje su Ukraina įsigaliojo vadinamosios pereinamojo laikotarpio priemonės. Lenkų portalas farmer.pl teigia, jog iš esmės tai yra grįžimas prie DCFTA (gilios ir visapusiškos laisvosios prekybos sutarties), galiojančios nuo 2016 m., kuri yra naudingesnė Lenkijai nei Ukrainai, kadangi ukrainietiško eksporto į ES apimtys tuo metu buvo gerokai apribotos. Nuo birželio 6 d. įsigaliojo 7/12 metinės tarifinės kvotos. Tai reiškia, kad Ukraina galės eksportuoti pieno produktus į Bendrijos šalis neviršydama 58 procentų metinės tarifinės kvotos (proporcingai likusiems septyniems metų mėnesiams). Viršijus šias ribas, bus taikomi muitai.

Pasak Lenkijos Žemės ūkio ir maisto ekonomikos instituto prof. Lukaszo Ambroziako, importui iš Ukrainos į ES bus atkurtos 36 tarifinės kvotos (apimantys maždaug 350 tarifų eilučių), kurios leidžia be muito importuoti į ES neviršijant 7/12 Asociacijos susitarime nurodyto kiekio: „Bemuičių kvotų dydis atsiranda dėl to, kad sprendimai įsigalioja tik šį mėnesį, o iki metų pabaigos į ES importuojamų produktų, kuriems taikomas nulinis tarifas, skaičius sumažės 5/12. Importui, viršijančiam šias ribas, bus taikoma pagrindinė muito norma. Tačiau 13 produktų grupių, kurioms taikomos kvotos (įskaitant javus, kiaulieną, jautieną, pieno miltelius, kiaušinius ir paukštieną), licencijavimo reikalavimas bus panaikintas, o tai supaprastins importo procedūras. Visos kvotos pasienyje bus paskirstytos „kas pirmesnis, tas ir gavo“, t. y. lemiamas bus deklaracijos pasienyje prioritetas“.

Naujausias kompleksas

Lenkų portalas topagrar.pl aprašo naujausią Ukrainos pieno pramonės plėtros pavyzdį: „Ukraina dinamiškai plėtoja pieno sektorių, o vienas ambicingiausių projektų – modernus pieno kompleksas „Moloko Vitchyzny“ Rivnės srityje, esantis vos 150 kilometrų nuo sienos su Lenkija. Šis projektas turi potencialo tapti nauju pieno gamybos centru regione“.

Šiame objekte bus auginama 3 tūkst. galvijų , o tai leis pasiekti 39 tūkstančių tonų pieno metinį produktyvumą. Kaip sakė Rivnės rajono valstybinės administracijos pirmininkas Aleksandras Kovalis, kompleksas turėtų pradėti veikti jau šią vasarą, o jo įgyvendinimas prisidės prie vietos ekonomikos augimo – projektas regione sukurs 85 naujas darbo vietas.

„Moloko Vitchyzny“, įkurta 2018 m., jau užsitarnavo vienos iš pirmaujančių pieno gamintojų Ukrainoje vardą. Šiuo metu bendrovei priklauso trys ūkiai Sumų regione, kuriuose iš viso auginama 7800 galvijų, įskaitant 3100 holšteinų veislės pieninių karvių . Pačios bendrovės duomenimis, „Moloko Vitchyzny“ jau dabar kasdien pagamina apie 100 tonų „Extra“ rūšies pieno.

Parengė Ričardas Čekutis