Vaikų sveikata – suaugusiųjų požiūrio atspindys

Prieš trejus metus Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame konstatuojama liūdna statistika – vaikų populiacija ne tik mažėja, bet ir jų sveikatos būklė kasmet vis prastėja. Anuomet surinkus šūsnį negailestingos statistikos, 2014–ieji buvo paskelbti Vaikų sveikatos metais. Po šios gražios iniciatyvos „nutekėjus“ šiek tiek laiko, įdomu atsigręžti ir įvertinti, ar paskelbti Vaikų sveikatos metai davė realių vaisių, ar tai tebuvo eilinis skambus šūkis? Deja, idėjos iniciatorė D. Mikutienė „ŪP“ skaitytojams atsisakė reziumuoti Vaikų sveikatos metų rezultatus motyvuodama laiko stoka. Panašu, kad ir rūpestis, parlamentarės žodžiais tariant, „pažeidžiamiausios visuomenės dalies“ sveikata išsisklaido kaip dūmas pasibaigus deklaracijos galiojimo metams.

Labiausiai prastėja psichinė sveikata Suprantama, kad per vienus metus „nuversti kalnų“ neįmanoma. Bet vis dėlto aktualu peržvelgti esminius vaikų sveikatos rodiklius praėjus metams po skelbtos iniciatyvos. Remiantis privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, ambulatorines paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose lankėsi 99,6 proc. visų 0–17 metų amžiaus vaikų. Statistiniai duomenys rodo, kad 2015 m. daugėjo vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų. Jų buvo 23,3 proc. visų apsilankiusiųjų, o 2014 m. – 23 proc. Tačiau šiek tiek sumažėjo klausos defektų sutrikimų, jie pernai nustatyti 0,32 proc. apsilankiusiųjų. Taip pat sumažėjo skoliozės (nenormalios laikysenos) atvejų. Džiugina ir tai, kad, išankstiniais Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais 2015 m., palyginti su 2014 m. duomenimis, sumažėjo dviem atvejais. Vis dėlto gauti duomenys labiausiai verčia sunerimti dėl trijų faktorių – nevisavertės vaikų mitybos, dažnėjančių tuberkuliozės atvejų ir prastėjančios vaikų psichinės sveikatos.

Vaikų mitybos įpročiai ateina iš namų Nuo mažens vaikams stengiamasi įskiepyti sveikos mitybos principą grasant: nevalgysi – neaugsi. Tokio psichologinio šantažo imamasi ne veltui – sveika, subalansuota mityba svarbi ligų profilaktikai ir bendrai sveikatai, bet ji vaikų kažkodėl neveikia. Nors Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai vaikams rekomenduoja per dieną suvalgyti 400–500 g šviežių daržovių (neįskaičiuojant bulvių) ar vaisių, 2010 m. atliktas moksleivių gyvensenos tyrimas parodė, kad vaikai vietoj obuolio ar kriaušės mieliau renkasi saldėsius. Tyrimas atskleidė, kad daržoves kasdien vartojo tik 22,4 proc., o vaisius – 30,7 proc. mokinių. Tačiau po ketverių metų atlikus analogišką tyrimą matyti, kad sveikesnės mitybos idėjos sunkiai skverbiasi tarp mokyklinukų, mat vaisius ir daržoves kasdien valgė tik aštuntadalis berniukų ir šeštadalis mergaičių. Priežasties, kodėl vaikai vis dar mažai valgo vaisių, uogų, daržovių ir kitų žalumynų, VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės teigimu, reikia ieškoti namuose. „Vaikai sveikos mitybos įpročius atsineša iš savo šeimos. Ką valgo tėvai, artimieji, visa tai atsispindi ir vaiko lėkštėje. Vaikai yra pratę prie saldaus skonio, o vaisiai ir daržovės tokiu skoniu nepasižymi, todėl dažniau jų valgyti neskuba“, – „ŪP“ sakė D. Gasparavičienė. Sveikos mitybos specialistė pabrėžė, kad sveikos mitybos principas – įvairovė. „Tėvai dažnai sako, jog vaikai mėgsta pomidorus, agurkus, tačiau to neužtenka. Svarbu, kad ant stalo daržovės ir vaisiai būtų patiekiami kuo dažniau, įvairesni ir šviežesni“, – atkreipė dėmesį D. Gasparavičienė.

Mokyklos daržovėmis ir vaisiais apsirūpinusios Nors atliktos apklausos rodo, kad beveik pusė mokinių į mokyklą keliauja tuščiu skrandžiu, svarbu atkreipti dėmesį ir į mokykloje pasiūlomą valgiaraštį, nes būtent čia vaikai praleidžia visą pusdienį. „Mokyklų maitinimo apraše yra punktas, kuriame nurodyta, kad prie kiekvieno pietų patiekalo privaloma patiekti vaisių arba daržovių ir jo griežtai laikomasi. Mokyklos daržovėmis ir vaisiais apsirūpinusios, tik lieka neaišku, ar vaikai lėkštes ištuština. Žmonės valgo akimis, o vaikai – juo labiau. Jeigu sveiki užkandžiai pateikiami žaismingai, tikėtina, kad ir vaikai jais domėsis labiau“, – tikino VšĮ „Tikra mityba“ direktorė D. Gasparavičienė. Mitybos specialistei antrino ir Kauno r. savivaldybės meras Valerijus Makūnas, užtikrindamas, kad Kauno rajono mokyklos vaikus aprūpina šviežia, lietuviška produkcija. „Aktyviai bendradarbiaujame su „Maisto banku“. Dėl Rusijos embargo pernai 24 Kauno rajono mokyklos gavo Lietuvoje užaugintų daržovių labdarą – 9000 kg morkų ir 3000 kg kokybiškų kopūstų.“ V. Makūnas neslėpė, kad, gerinant vaikų mitybos įpročius, tobulėti yra kur. Anot mero, svarbu atsižvelgti į vaikus, turinčius specialiųjų maitinimosi poreikių, taip pat skatinti vietinio, sezoninio ir ekologiško maisto vartojimą. Pašnekovas akcentavo, kad ypač reikšminga bent iki 500 metrų (dabar 300) didinti ugdymo įstaigų atstumą iki prekyviečių, kur prekiaujama saldėsiais, gėrimais.

Tuberkuliozė – pavojaus signalas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės pulmonologė gydytoja Elena Sučilienė „ŪP“ sakė, kad per pastaruosius du dešimtmečius tuberkulioze sergančių vaikų skaičius Lietuvoje stabilizavosi ir atvejų sumažėjo beveik perpus. Vis dėlto gydytoja pripažįsta, kad per praėjusį šių metų pusmetį Santariškių vaikų ligoninėje tuberkulioze sergančių vaikų atsirado daugiau nei pernai ir užpernai. Gydytojos žodžius patvirtina ir Tuberkuliozės registro duomenys, kurie nurodo, kad 2015 m. vaikų sergamumas tuberkulioze (įskaitant recidyvus) padidėjo visose amžiaus grupėse. Iš viso 2015 m. šalyje tuberkulioze sirgo 58 vaikai, o 2014 m. – 38. Paklausus, kodėl sergančių padaugėjo, gydytoja nedvejodama atsakė, kad pagrindinis užkrato židinys – suaugusieji. „Vaikai vienas kito neapkrečia. Pagrindinis vaikų sergamumo veiksnys yra atvira tuberkuliozės forma sergantys suaugusieji, kurie neskuba savo ligos išgydyti iki galo.“ E. Sučilienė neslėpė, kad pažaboti šią ligą trukdo ir stigmatizuotas žmonių požiūris. „Ligoniai dažnai slepia, kad serga tuberkulioze, mat ši liga laikoma negarbinga. Vis dar pasitaiko atvejų, kai net ir susirgę žmonės neprisipažįsta darbovietėje, giminėms, šeimai, todėl aplinkiniai nei savęs, nei vaikų netikrina ir taip ši liga plinta toliau“, – atvirai pasakojo gydytoja.

Liga nesirenka Vaikų pulmonologė paneigė visuomenėje vyraujančią nuomonę, kad tuberkulioze užsikrečia tik „netvarkingų“ šeimų vaikai. „Tiek pasiturinčiai gyvenančių, tiek ir socialiai rizikingų šeimų vaikai gydosi mūsų ligoninėje. Be abejo, šansai užsikrėsti padidėja, jeigu šeimoje yra sergančių. Netgi yra atvejų, kai liga buvo diagnozuota keliems vaikams iš vienos šeimos.“ Tam, kad būtų galima veiksmingiau kovoti su tuberkulioze, pasak gydytojos, vienų Vaikų sveikatos metų nepakanka. „Tuberkuliozė – ne gripas, kuomet vienais metais pasiskiepijus ir užsidėjus kaukes ant nosies matysime rezultatus. Kovai su liga būtinas tęstinumas. Šiuo metu veikia vaikų tikrinimo tuberkulinu programa, skirta 7 metų ir rizikos grupėse esantiems vaikams, tačiau ši programa „šlubuoja“ – ne visiems vaikams yra atliekami tuberkulino mėginiai. Daugiau dėmesio reikėtų skirti ir vaikų, bendravusių su sergančiu tuberkulioze, ištyrimui ir sekimui. O tėvai savo ruožtu neturėtų žiūrėti pro pirštus į vaiko kontaktą su sergančiu tuberkulioze ir įsitikinti, kad jis tikrai neužsikrėtė“, – apie tuberkuliozės prevencinių priemonių būtinybę kalbėjo Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės pulmonologė E. Sučilienė.

Statistika ne visada tiksli Prieš penkmetį vertinant Europos vaikų pasitenkinimą jų gyvenimo kokybe, gauta negailestinga statistika – tik kas penktas mokinys Lietuvoje jautėsi laimingas. „Kitas tyrimas, kuriame to paties buvo klausiami suaugę žmonės, parodė, kad lietuviai jaučiasi vieni nelaimingiausių pasaulyje. Tad nieko keisto, kad mūsų vaikai jaučiasi taip pat“, – atvirai kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vaikų ir paauglių psichiatras doc. Darius Leskauskas. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. užregistruoti 734 vaikai, naujai susirgę psichikos ligomis. Palyginti su 2014 m., atvejų skaičius padidėjo 24, o sergančių padaugėjo 4–6 ir 7–9 metų amžiaus grupėse. Tačiau vaikų ir paauglių psichiatras aklai tikėti statistika nepataria, mat šie skaičiai gali kisti tiek dėl demografinių svyravimų, tiek dėl gerėjančios psichikos ir raidos sutrikimų diagnostikos, pavyzdžiui, neseniai įdiegtų ankstyvosios raidos sutrikimų diagnostikos rekomendacijų. „Šeimos gydytojai, pediatrai, turėdami šias rekomendacijas, gali dar ikimokyklinio amžiaus vaikams diagnozuoti ankstyvus raidos sutrikimus, tokius kaip kalbos vystymosi ar autizmo spektro sutrikimai. Pradėjus lankyti mokyklą gali išryškėti specifiniai mokymosi įgūdžių sutrikimai ir protinio atsilikimo atvejai. Tad, manau, kad ankstyvoji diagnostika jau duoda rezultatus, todėl nustatomų atvejų vis daugėja“, – kalbėjo D. Leskauskas.

Euronašlaičiai kenčia nuo emocinio rūpesčio stokos Psichologinės raidos, elgesio sutrikimai, anot psichoterapeuto, gali pasireikšti ne tik dėl biologinių, įgimtų savybių, bet ir dėl vaiko nepriežiūros. „Vaikais reikia rūpintis ne tik patenkinant fizinius poreikius – juos maitinti, aprengti. Ne mažiau svarbus ir rūpestis emociniais, psichologiniais poreikiais – supratimas, nuraminimas išsigandus, susikrimtus ar supykus, mokymas savo emocijų ir norų kontrolės, savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi skatinimas, bendravimo ir kitų svarbių įgūdžių lavinimas. Vaikų nepriežiūros atveju išties sudėtinga tėvus motyvuoti kreipti didesnį dėmesį į vaikų psichinę būklę. Taip pat dėl didėjančių emigracijos mastų dažniau pasitaiko atvejų, kai vaikus į konsultaciją atlydi seneliai ar kiti giminaičiai. Tėvai, išvykdami į užsienį uždarbiauti, daugiausia galvoja apie materialinį savo ir vaikų aprūpinimą, bet jų emociniai, psichologiniai poreikiai nustumiami į šalį tarsi mažiau svarbūs. Dėl to nukenčia emigravusių tėvų vaikų emocinė sveikata, savęs vertinimas, kyla elgesio problemų“, – apie emigracijos daromą psichologinę žalą pasakojo D. Leskauskas.

Psichotropinės medžiagos platinamos ir mokyklose Vaikų psichiatras pastebėjo, kad šalyje esančios ydingos suaugusiųjų socialinės problemos perduodamos vaikams ir paaugliams. Viena jų – augantis alkoholizmo ir narkomanijos lygis. Nenuostabu, kad Lietuvai esant „girčiausių“ šalių sąraše alkoholiu pradeda piktnaudžiauti ir nepilnamečiai (PSO duomenimis, Lietuvoje vidutinis alkoholio suvartojimas vienam suaugusiam (15+) žmogui siekia 56,89 litro per metus). Praėjusių metų pabaigoje narkologinėje įskaitoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu buvo 16 vaikų iki 18 metų. O naujai į įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį buvo įrašyti du vaikai. „Didžiausios problemos – blogų pavyzdžių gausa ir lengvas stipriųjų gėrimų prieinamumas artimiausioje aplinkoje. Alkoholio, tiek ir narkotinių medžiagų, vaikai įsigyja mokyklose, laisvalaikio leidimo vietose, bendraamžių rate“, – susirūpinimo neslėpė docentas D. Leskauskas. Daktaras viliasi, kad 2015 m. Sveikatos apsaugos ministerijoje įsteigtas Vaikų ir paauglių psichikos sveikatos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetas, kuriam nuo šių metų jis pirmininkauja, net ir ribotais finansiniais ištekliais bandys gerinti psichinės sveikatos priežiūros kokybę, paslaugų prieinamumą visiems Lietuvos vaikams.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.