Valgyklos kariams bus modernios, o iš kur tieks maistą?

Karaliauja didieji tiekėjai

VPT, atlikusi trumpųjų maisto tiekimo grandinių viešuosiuose pirkimuose 2021–2024 m. apžvalgą, nustatė, kad per metus su trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviais – ūkininkais, fiziniais asmenimis, labai mažomis, mažomis ar vidutinėmis įmonėmis, kurių pagrindinė ar papildoma veikla atitinka žemės ūkio veiklą – sudaroma tik nedidelė maisto produktų pirkimo sutarčių dalis – pagal skaičių siekia apie 2,7 proc. visų sudarytų sutarčių, pagal vertę – apie 1,4 proc. visų sutarčių vertės. Šios grupės tiekėjų skaičius sudaro apie 16,3 proc. visų maisto produktų pirkimų tiekėjų, o didžioji dalis – apie 91 proc. – ūkininkai ir fiziniai asmenys.

Ir toliau viešuosiuose pirkimuose karaliauja 10 didžiausių tiekėjų – jų sudarytų sutarčių vertės dalis 2023 m., lyginant su 2022 m., didėjo 14,3 proc. ir siekė 76,1 proc. (2022 m. – 61,8 proc.).

Prieš dvejus metus buvo palengvintos sąlygos ūkininkams įsitraukti į viešuosius pirkimus ir viešajam sektoriui tiekti savo pagamintus produktus. Papildytame Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) numatyta, kad supaprastintų pirkimų atveju neskelbiamų derybų būdą galima taikyti žemės ūkio ir maisto produktus įsigyjant iš trumposios maisto tiekimo grandinės. Tokia išimtimi gali pasinaudoti tik labai maži, maži ir vidutiniai žemės ūkio veiklos subjektai arba jų grupės: ūkininkai, žemės ūkio kooperatyvai, žemės ūkio bendrovės ir pan.

Tačiau, kaip rodo VPT analizė, dažnesnis supaprastintų neskelbiamų derybų taikymas, įsigyjant žemės ūkio ir maisto produktus, nestebimas – 2023 m. įvykdytos tik 2 pirkimo procedūros supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, jų vertė 65 tūkst. Eur.

Kam palanki tvarka?

Dalis žemdirbių ir jų atstovų pripažįsta, kad dalyvauti viešuosiuose pirkimuose sudėtinga dėl riboto jų užauginamos ar pagaminamos produkcijos kiekio bei asortimento. Kartu jie pastebi, kad viešųjų pirkimo sistema labiau naudinga didesniems tiekėjams, ir tokios tvarkios esą niekas nenori ardyti – nei viena, nei kita valdžia.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė, „Ūkininko patarėjo“ paklausta, ar mūsų sodininkai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, svarstė, kad, matyt, nėra didelio aktyvumo. „Žinau, kad kai kurie sodininkystės ūkiai bandė dalyvauti, aprūpinant ligonines, kariuomenę lietuviškais obuoliais, bet ten nepateko ir nuleido rankas. Reikalaujama, kad tiektų ištisus metus, o ūkiuose derlius pasibaigia anksčiau, tada turėtum pirkti iš kitur ir palaikyti. O kai reikia saugoti, padidėja kaštai ir „netelpi“ į kainą“, – aiškino sodininkų atstovė.

Sodininkai ir daržininkai ne kartą viešai piktinosi ir kėlė klausimą dėl lietuviškos produkcijos viešajame sektoriuje – esą mūsų ūkininkai didiesiems tiekėjams kartais gali būti tik priedanga. Ekologiškas daržoves auginanti pasvalietė Vitalija Morkūnienė redakcijai yra minėjusi, kad su tokiais tiekėjais nenori bendradarbiauti. „Būna, kad didiesiems tiekėjams tereikia tik vienos sąskaitos, nuperka kokius 100 kg, gauna sąskaitą ir daugiau mūsų nereikia, bet, matyt, visus metus darželiams tiekia ekologiškas daržoves... Kad tai yra nenormalu, bandėme aiškinti ir Žemės ūkio ministerijai, bet jos atstovai sakė, kad negali to patikrinti“, – apgailestavo ūkininkė.

V. Kuliešienė teigė, kad ir sodininkai yra išreiškę tokį susirūpinimą, bet kas iš to: „Gal sudėtinga sukontroliuoti... Aišku, jeigu norėtų – sukontroliuotų, bet turbūt neatsiranda norinčiųjų tai padaryti.“

Nelaimėjo dėl didesnės kainos

ŽŪK „Eko Žemaitija“ direktorius Mindaugas Žutautas svarstė, kad į viešuosius pirkimus patekti gali turbūt visi – yra viešųjų pirkimų interneto svetainė, kur gali užsiregistruoti ir dalyvauti. Tačiau yra ir tam tikrų kliūčių. „Reikalas tas, kad ūkininkas ar kooperatyvas negali pasiūlyti plataus spektro produktų. Pavyzdžiui, mes turime varškės sūrių, jogurto, kefyro, pieno ir kt., bet negaminame, tarkime, saldžių sūrelių, kurių prašo viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios mokyklos, darželiai, ligoninės. Mums reikėtų sūrelius pirkti iš kitur ir tiekti, tai apsunkintų, be to, kai pats negamini, negali pasiūlyti geros kainos“, – trūkumą įvardijo kooperatyvo vadovas.

Jis minėjo, kad buvo pateikęs keletą pasiūlymų, bet pirkimų nelaimėjo – buvo per aukšta „Eko Žemaitijos“ siūloma produktų kaina. „Esame ekologiškų produktų gamintojai, mūsų gamybos kaštai didesni, nes ekologiškas žalias pienas yra brangesnis, todėl negalime konkuruoti su įprastais pieno produktų gamintojais. Anksčiau esame laimėję vieną pirkimą, bet jis buvo mažos vertės, o didesnės vertės pirkimuose nepasisekė“, – sakė M. Žutautas.

Visgi jis kritikos strėlių niekam nelaidė. Kooperatyvo direktorius mano, kad visiems reikia prisitaikyti prie rinkos ir neprašyti kokių nors nuolaidų ar išimčių. „Dabar mums reikalauti kažkokių išskirtinių sąlygų viešuosiuose pirkimuose, manau, būtų nesąžininga. Reikia pradėti nuo savęs, mūsų produktai kol kas yra per brangūs, juos parduotuvėse perka labiau pasiturintys žmonės“, – pastebėjo pašnekovas.

Tarsi kreivų veidrodžių karalystėje

Maitinimo organizavimo paslaugas sostinės ugdymo įstaigoms teikiančios UAB „12 žirnių“ direktorė Jana Kavaliauskienė ŪP sakė, kad orientuojasi į kokybiškus vietos ūkininkų produktus, tik bėda ta, jog tos produkcijos yra per mažai. Ir tokia situacija yra ne dėl pačių ūkininkų kaltės, o dėl sisteminių priežasčių.

„Tarkime, jeigu ūkininkas laiko gyvulius ir norėtų tiesiai mums parduoti produkciją, jam reikia įsirengti atitinkamas mėsos perdirbimo patalpas, turėti šaldymo įrangą, kur galėtų laikyti mėsą ir t. t. Visa tai kainuoja, o smulkesni ūkininkai neturi galimybių daug investuoti į įrangą, transportavimą ir pan., kad turėtų laisvesnes rankas. Yra labai daug reikalavimų ir žmonėms reikia praeiti kryžiaus kelius, nes yra labai daug biurokratinių slenksčių, klupdančių tuos, kurie nori kažką veikti, gaminti, dirbti“, – apgailestavo redakcijos pašnekovė.

Ji teigė pastebėjusi, kad kitose šalyse į verslą kuriantį žmogų žiūrima pagarbiai, o sąlygos dirbti – žymiai paprastesnės. „Mes esame maža šalis, regis, visi stengiasi dėl piliečių, bet didžioji mūsų bėda, kad iš tikrųjų realybė kitokia – esame tarsi veidrodžių karalystėje, kur daug kas iškreipta. Lietuvoje orientuojamasi į baudas, persekiojimą, naikinimą, gal čia toks senų laikų palikimas? Kitose kapitalistinėse šalyse to nėra, kai kurie dalykai, kurie vyksta pas mus, būtų nesuvokiami, pavyzdžiui, JAV, ten verslas yra gerbiamas, nes moka mokesčius ir išlaiko valstybę. O Lietuvoje į verslininkus, ūkininkus žiūrima tarsi su kažkokia priešprieša, visą laiką prigalvojama naujų draudimų, baudų ir kitokių trukdžių“, – kritikos biurokratijai negailėjo J. Kavaliauskienė.

UAB „12 žirnių“ direktorė atkreipė dėmesį į tai, kas dažnai į akį krinta ir žemdirbių, ir verslo bendruomenei – ūkininkus ir verslininkus neretai neįtikėtinais reikalavimais apipančioja ir baudomis grasina kabinetiniai biurokratai, kurie nėra ragavę verslo duonos ir nežino, kaip nelengvai ji uždirbama, ir kad gausybė visokių trukdžių paprasčiausiai žlugdo ir naikina verslus.

Ji kritikavo ir viešųjų pirkimų sistemą: „Smulkiam ūkininkui ten dalyvauti tikrai sudėtinga, nes ši sistema „išpūsta“. Dažnai susidaro įspūdis, kad mūsų bet kokia valdžia tarnauja dideliems verslams ir didelėms struktūroms. Nežinau, kodėl taip yra ir kodėl situacija nesikeičia.“

Palengvino, bet atsirado žalumas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.