Valstybės globojamame žirgyne žibutėmis nekvepia (2) (nuotraukų galerija)

Valdymo koordinavimo centro duomenimis, kovo pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 124 valstybės valdomos įmonės, arba keturiomis mažiau nei praėjusių metų pabaigoje. Kitoje ataskaitoje tokių įmonių bus dar mažiau – jų struktūra optimizuojama. Tačiau ar visuomet jungtuvės (dažniausias optimizavimo kelias) užtikrina sėkmę? Antai 2012 m. sujungus tris valstybinius žirgynus buvo įsteigtas UAB „Lietuvos žirgynas“. Administracinių išlaidų sumažėjo, bet ūkiui iki klestėjimo toli. Veisliniai arkliai laikomi apleistuose sovietinės statybos pastatuose, pardavimo pajamos, palyginti su kitomis valstybės valdomomis įmonėmis, kuklios, bet pagal vadovo atlyginimą (siekia per 2,1 tūkst. Eur) ir jo augimą ši įmonė toli gražu ne vidutinė. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdomos įmonės veiklą iš vidaus stebintys žmonės atskleidžia dalykus, su kuriais daugelis kitų linkę taikstytis ir nutylėti.

Reprezentuoja Lietuvą „Mūsų misija – išsaugoti ir gerinti nykstančias lietuviškas arklių veisles, kurios yra reikšmingos Lietuvos istorijai, kultūrai, arklių selekcijai ir pasaulinei bioįvairovei. Taip pat tai ir žirgų sportas – gerais rezultatais reprezentuojame Lietuvą“, – akcentuoja „Lietuvos žirgyno“ vadovas Žilvinas Tomas Badikonis. Apie geras naujienas malonu kalbėti: kaip sėkmingai liepos antrąją pusę Hanoveryje, Vokietijoje, sudalyvauta trakėnų žirgų čempionate. Parsivežti 7 aukso medaliai ir konkūrų čempiono titulas. Tiesa, visi 8 žirgai ir keturi raiteliai buvo iš Nemuno žirgyno. Įdomu, kad delegacijoje buvo ne tik sportininkai bei filialo vedėja Lina Karnauskienė, bet ir pats įmonės vadovas, ir kažkodėl net zootechnikė Nemira Stašienė. Į tarptautines varžybas sportininkai paprastai vyksta savo lėšomis, be direktorių ir juolab zootechnikų. Direktorius pasakoja apie tai, kaip tikslingai ir efektyviai atkuriamas ūkis, kokias geras rekomendacijas teikia įmonės valdyba (beje, jau kuris laikas, kai ŽŪM nepaskiria valdybos pirmininko). „Pakeitėme ir atnaujinome stogo dangas, sutvarkėme žaibosaugą, elektros instaliaciją. Visai neseniai įsigijome naujos technikos – kai kurie mūsų traktoriai buvo jau 50 m. senumo! Kitas etapas – žemės ūkio padargų atnaujinimas pašarų gamybai“, – apie nuveiktus ir planuojamus darbus pasakoja Ž. T. Badikonis, nepamiršdamas paminėti, kad Vilniaus žirgyne olimpinėms žaidynėms ruošėsi penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis. „Mūsų veiklos misija – lietuviškų arklių veislių puoselėjimas ir išsaugojimas. Tačiau, žinoma, planuose turime tikslų tobulinti ir savo komercinių veiklų sritį. Tai galėsime daryti pastatę daugiau gardų, atnaujinę techniką ir kurdami vis patrauklesnes infrastruktūros sąlygas tiek sportininkams, tiek kitiems mūsų klientams“, – visapusiškai gerą įmonės perspektyvą piešia vadovas.

Yra neatsakytų klausimų Ūkiui, kuriame laikoma kone tūkstantis arklių, vadovaujantis Ž. T. Badikonis nėra žemės ūkio specialistas. Turi VISI (dabar VGTU) įgytą inžinieriaus mechaniko diplomą, yra dirbęs AB „Dvarčionių keramika“ ir kai kuriose kitose pramonės įmonėse. Karjeros posūkis įvyko 2014 m., ŽŪM vadovaujant kolegoms iš Darbo partijos. Reikia pripažinti, kad tai nėra labai šilta vieta. Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį, kad 2006–2011 metais žirgynai valstybei nemokėjo dividendų, susikaupė per 202 tūkst. eurų skola. Grąžinti seną skolą akcininkams įpareigojimas tenka „Lietuvos žirgynui“. Pagal sudarytą grafiką, valstybei neišmokėti dividendai turi būti išmokėti iki 2019 m. rudens. Kita vertus, ŽŪM kaip tikra motina yra pasirengusi bendrovę paremti, nors ne visuomet aišku, kokios povandeninės srovės lemia kai kuriuos ministerijos sprendimus. Antai įmonei vadovaujant ankstesniam direktoriui Edgarui Jeninui NMA buvo pateikta paraiška gauti paramą pagal KPP 2007–2014 metų priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra (gyvulių ir paukščių prekinės vertės didinimas ir rinkodara)“. 2013-ųjų pabaigoje buvo patvirtintas projektas „Lietuvos vietinių veislinių arklių prekinės vertės didinimas nustatant jų veislinę vertę modernizuotoje UAB Lietuvos žirgynas bazėje“, skirta beveik 2 mln. Lt paramos lėšų. Šiomis paramos lėšomis, atėjus naujajam direktoriui, nebuvo pasinaudota. Tačiau bendrovė neliko visai nuskriausta. ŽŪM pastangomis 450 tūkst. Lt buvo padidintas įmonės įstatinis kapitalas. „Bendrovė, siekdama įgyvendinti savo strateginę kryptį – ekonominės naudos ir veiklos efektyvumo didinimą, – privalo modernizuoti bendrovės infrastruktūrą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dalį savo lėšų iš komercinių pajamų bendrovė dengia specialiems įsipareigojimams vykdyti, lėšų investicijoms į infrastruktūrą bendrovei neužtenka. Bendrovei priklausantys pastatai šiuo metu yra pavojingos eksploatavimo būklės, taip pat nusidėvėję inžineriniai tinklai, neužtikrinamos arklių laikymo sąlygos, todėl reikalingos investicijos į bendrovės infrastruktūrą“, – rašte dėl Vyriausybės nutarimo projekto motyvus dėstė ministerijos kanclerė Dalia Miniataitė. Be kita ko, ji samprotavo apie investavimo į gyvūnų gerovę naudą, švarią ir sveiką aplinką arkliams, apie galimybę pritraukti daugiau klientų, išlaikyti esamus ir pan. Pusės milijono injekcija stebuklo nesukūrė.

Patinka – nepatinka „Ūkininko patarėjui“ atsivėrė žmonės, kurie „Lietuvos žirgyną“ mato kasdien iš vidaus. Kai kurie jų pageidavo išlikti anonimais – iš baimės, kad gali vienaip ar kitaip nukentėti. Iš savo pašnekovų išgirdau išties keistų istorijų. Pavyzdžiui, kad arklį laikinai išgabenus kergti, klientui vis tiek gali būti siunčiamos sąskaitos už arklio priežiūrą (ir ne vieną mėnesį), tuo pačiu metu šiame garde, paties kliento išdezinfekuotame, įkurdinamas žirgyno arklys. Apie tai, kad į sąskaitą įtraukiamos paslaugos, kurios nesuteikiamos (pvz., aprūpinimas kraiku). Apie santykius su klientais, kurie skirstomi pagal principą „patinka – nepatinka“. Senas klientas gali būti varinėjamas nuo Einošiaus pas Keipošių. Tai laisvo gardo nėra, tai savaitgaliu nėra galimybės priimti parvežamo arklio (dėk kur nori – mums nerūpi) ar nėra atsakingo specialisto, ar jis labai užsiėmęs. Klientas gali būti priverstas tris valandas laukti už zootechnikės N. Stašienės durų. Kitas klientas jau dvejus metus laukia, kad jam būtų išnuomoti trys papildomi gardai. Per tą laiką įmonė galėjo gauti dešimtis tūkstančių eurų. Ranka numojant į strateginį tikslą didinti bendrovės pelningumą, taip pat ir teikiant arklių priežiūros paslaugas, įmonė atsisako tenkinti kliento pageidavimą, nes... taip jį „baudžia“, mat jis atsisakė pasirašyti naujos redakcijos sutartį. Žmonės ne kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją. Tačiau ji reaguoja ne į visus skundus arba tai padaro tik dėl akių.

Pageidaujami ne visi asmenys Laima Koenig – jau buvusi žirgyno klientė. „Tapau persona non grata“, – sako moteris, kuri dabar naudojasi komercinio žirgyno paslaugomis ir džiaugiasi čia sudarytomis sąlygomis. Ją šokiravo „Lietuvos žirgyno“ vadovo bendravimo stilius, viešas ir atviras merginimas (tuo „ŪP“ skundėsi ir daugiau moterų). Tačiau kito žirgyno ji nusprendė pasiieškoti po to, kai šią vasarą netikėtai prasidėjo pretenzijos dėl jos gyvūno sveikatos, buvo atsiųstas įspėjimas dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Tuo pačiu laiku į aistrų kamuolį dėl augintinio sveikatos pateko ir Justina Paknytė. „Užtenka, vieną kartą jau nusileidau, dabar netylėsiu“, – ryžtingai nusiteikusi žirgininkė. Anksčiau ji buvo ne tik šio žirgyno klientė, bet ir darbuotoja, atsakinga už arklių pardavimus. Atėjus naujajam bendrovės vadovui, ji pateko į nepageidautinųjų sąrašą. Iš netikėtumo sutrikusi mergina tuomet parašė prašymą būti atleistai „savo noru“.

Kova dėl Supremo Šią vasarą J. Paknytė dėl savo arklių, ypač septynerių metų Supremo, patyrė daug streso.Birželio pabaigoje savininkė buvo pradėta spausti – tegul gydo Supremą, neva jis serga grybine liga, tai esą gresia nuostoliais žirgynui. „Savo neveikimu didinate UAB „Lietuvos žirgynas“ nuostolius, kurių atlyginimo UAB „Lietuvos žirgynas“ galės reikalauti iš Jūsų“, – oficialiame rašte dėstė Ž. T. Badikonis. Patikinimas, jog arklys jokia užkrečiamąja liga neserga, tik yra alergiškas, negelbėjo. Teko laukti tai patvirtinančio atsakymo iš laboratorijos Vokietijoje. O tuo tarpu... Liepos pradžioje vieną rytą arklį staiga pradėjo kamuoti stiprūs pilvo diegliai. Medikamentinis gydymas negelbėjo, todėl po paros gyvūnas buvo skubiai išvežtas į Latvijos žemės ūkio universiteto Veterinarinės medicinos fakulteto gyvūnų klinikas. Intensyvus gydymas užtruko ilgiau nei savaitę, o žirgininkė už gydymą paklojo daugiau nei tūkstantį eurų. Pasak veterinarijos gydytojų išvados, pilvo dieglių priežastis – ne kas kitas, o nekokybiški pašarai. Tie patys, kuriais klientų arklius šeria „Lietuvos žirgynas“. Vykstant kovai dėl Supremo gyvybės, jo savininkei „Lietuvos žirgynas“ toliau siuntė įspėjamuosius raštus apie vienašališko sutarties nutraukimo terminus. Dokumentai tarsi apramino aistras. Atsakymas iš Vokietijos tyrimų laboratorijos įrodė, kad arklys nėra užsikrėtęs Aspergillus genties grybais (kaip įtarė „Lietuvos žirgynas“), tik yra alergiškas. Tai vaistais negydomas sutrikimas, tik reikia žiūrėti, kad aplinkoje būtų kuo mažiau žiedadulkių, tam tikrų vabzdžių. Latvijos veterinarų pateiktas gydymo išrašas turėjo paskatinti žirgyną gerinti pašarų kokybę.

Nori atsikratyti? Nervų ir ambicijų kova tęsiasi. Administracijos iniciatyva, klientų apie tai neįspėjus, nuo kai kurių arklių buvo paimti plaukų mėginiai. Atlikus tyrimus vėl prasidėjo spaudimas, grasinimai nutraukti sutartis. Žmonės pagrįstai stebisi: kodėl buvo tiriami ne visi, o tik kai kurie arkliai, kodėl greta tariamai nesveikų klientų gyvūnų čia pat laikomi žirgyno arkliai? Juk po tuo pačiu stogu gyvena ir ta pati mikroflora. Atsakymas turbūt tas, kad kai kurie klientai, administracijos požiūriu, per daug reikalauja, per daug mato. Pastebi, kad valstybės valdomoje įmonėje, kuriai patikėtas arklių veislių genetinio fondo saugojimas ir už tai skiriamos nemenkos išmokos, anaiptol ne viskas blizga. Jei gyvūnai nuo mažens būtų lepinami kokybiškais pašarais ir laikomi tinkamomis sąlygomis, geros veislinės vertės arklių būtų kur kas daugiau, jų būtų ir daug aukštesnė pardavimo kaina.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Už voratinkliais apaugusių grotų „Vilniaus žirgyne“ – garsieji žemaitukai. Į varžybas Vokietijoje buvo išsirengę ne tik keturi raiteliai iš „Nemuno žirgyno“ bei šio filialo vedėja Lina Karnauskienė (pirma iš dešinės), bet ir pats įmonės vadovas Žilvinas Tomas Badikonis (pirmas iš kairės), ir netgi zootechnikė Nemira Stašienė (šalia). Laima Koenig – viena iš „Lietuvos žirgyno“ prarastų klientų. Iš darbo „savo noru“ atleista Justina Paknytė kovoja norėdama išsaugoti teisę „Vilniaus žirgyne“ nuomoti gardus. Filiale „Nemuno žirgynas“ galima išvysti ir tokios būklės trakėnų...