Valstybės kontrolė: papildomas dėmesys valstybiniams keliams, regionų plėtrai ir „Rail Baltica“ projektui

„Siekdami užtikrinti skaidrumą, efektyvumą ir tvarumą svarbiose valstybės veiklos srityse, šiais metais suplanuotų ir vykdomų 49 auditų ir vertinimų sąrašą papildėme 5 naujais. Vertinsime tarptautiniu ir valstybės lygiu reikšmingus infrastruktūros, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus bei strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pokyčius. Šių auditų rekomendacijų sukurtas poveikis padės užtikrinti, kad viešieji ištekliai būtų naudojami efektyviai, o piliečiams būtų teikiamos kokybiškos ir tinkamos paslaugos“, – akcentavo valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Šį rudenį bus pradėtas „Rail Baltica“ projekto vertinimas. Tai didžiausias trijų Baltijos šalių tarpvalstybinis geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio numatoma kaina pagal 2017 m. atliktą kaštų ir naudos analizę yra 5,8 mlrd. Eur. Šio tarptautinio projekto vertinimą Valstybės kontrolė atliks kartu su Latvijos ir Estijos aukščiausiosiomis audito institucijomis. Bendromis jėgomis bus nagrinėjami klausimai, susiję su projekto finansavimu, koordinavimu, projektavimo darbais. Taip pat planuojama įvertinti darbų vėlavimų priežastis.

„Šio tarptautinio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus Europai ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo aspektu, ypač dabartinėmis aplinkybėmis. Visų trijų šalių auditoriai atlieka išskirtinį darbą, atidžiai stebėdami projekto eigą, proaktyviai reaguodami į kylančius iššūkius ir pateikdami įžvalgas dėl galimų rizikų“, – pažymėjo M. Macijauskas.

Į Valstybės kontrolės metinį veiklos planą taip pat įtrauktas auditas „AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos veikla organizuojant valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą“. Jo metu bus vertinama, ar efektyvus valstybinės reikšmės kelių atkūrimas, priežiūra ir plėtra.

Audito „Viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu teikiamos paslaugos“ metu bus vertinama, ar užtikrinamas rezultatyvus viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimas ir įgyvendinimas, ar analizuojamos priežastys, kodėl užtrunka šios partnerystės projektų įgyvendinimas, teikiama mažiau paslaugų nei planuota.

Vyriausybė 2022 m. patvirtino 2022–2030 m. regionų plėtros programą, kuria siekiama tvariai ir subalansuotai vystyti Lietuvos teritoriją ir mažinti regionų atskirtį. Programai įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. Eur 2021–2027 m. ES finansinės paramos lėšų, kurias planuojama investuoti į regionų vystymąsi. Naujai suplanuoto audito metu bus analizuojamas programos įgyvendinimas, numatytų pažangos priemonių tinkamumas regioninės plėtros problemoms išspręsti, ar jos skatina regionų prisitaikymą prie kintančių ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygų, išnaudojant ir stiprinant kiekvieno regiono konkurencinį pranašumą bei kompetenciją, ar sudarytos teisinės ir organizacinės prielaidos parengti veiksmingus regionų plėtros planus.

Šiais metais bus vertinama strateginio valdymo ir biudžeto formavimo pertvarka. Audito metu bus vertinami strateginio valdymo ir biudžeto formavimo sistemos pokyčiai: ar veikianti sistema užtikrina asignavimų susiejimą su siekiamais rezultatais, visų lygių planavimo dokumentų tikslų, uždavinių ir rodiklių tarpusavio sąsajas, tinkamą atsiskaitymą, visuomenės ir sprendimus priimančių subjektų informavimą apie veiklos rezultatus ir lėšų panaudojimą.

Valstybės kontrolės informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.