Vilija Blinkevičiūtė: „Mažiau turtingi žaliuoju kursu nekeliaus?”

Gerbiama Vilija, dar spalį Europos Parlamentas balsavo už naujas automobilių prekybos taisykles. Taisyklės įsigaliojo. Ką turėtų žinoti automobilių savininkai?

Turėtų žinoti ne tik automobilių savininkai, bet ir automobilių gamintojai bei prekeiviai. Nuo 2035 metų ES bus uždrausta prekiauti naujais automobiliais, išskiriančiais anglies dvideginį. Taigi naujais benzinu ir dyzelinu varomais automobiliais prekiauti bus draudžiama.

Sakau labai aiškiai visiems, turintiems dyzelinu ar benzinu varomus automobilius: jais bus galima važinėti, taip pat pirkti, parduoti naudotus ir po 2035-ųjų. Vis dėlto reiktų žinoti, kad kryptis numatyta aiški – elektriniai, kitų naujų technologijų automobiliai. Europoje, pavyzdžiui, kasmet daugėja miestų, kurie draudžia dyzelinių automobilių eismą.

Bet juk dauguma, pavyzdžiui, Lietuvos vairuotojų elektrinių automobilių neįperka?

Taip, žinoma, ir tai didžiulė problema. Prognozuojama, kad elektriniai automobiliai pigs, bet juk žinot, kaip su tom kainų prognozėm būna. Žaliuoju kursu keliaus tik turtingieji? Nepasiturintieji ar mažiau turtingi – gal kada nors, iš paskos?

Balandį Europos Parlamente priėmėme esminius ES žaliojo kurso teisės aktus. Vienas sprendimas, mano galva, labai svarbus: nuo 2026 metų veiks ES Socialinis klimato fondas, kuris privalės užtikrinti, kad žaliasis kursas būtų socialiai teisingas. Šio fondo lėšomis bus padedama energijai ir transportui lėšų itin stokojantiems gyventojams ir šeimoms bei mažoms įmonėms. Tai dešimtys milijardų eurų plius nacionaliniai ištekliai.

Žaliasis kursas – išties puiku ir gyvybiškai svarbu, bet tuo keliu eiti būtina padėti ir sunkiai besiverčiantiems gyventojams.

Liepą Europos Parlamentas patvirtino naujas energijos taupymo taisykles. Kas tai?

ES valstybės įpareigojamos kasmet po truputį mažinti energijos suvartojimą. Minėtos taisyklės yra kartu ir Europos Parlamento atsakas į ES piliečių raginimus remti energijos taupymo projektus.

Kas, pavyzdžiui, nenorėtų gyventi renovuotame name? Visi norėtų, nes sąskaitos mažesnės. Ir matome, kaip lėtai vyksta pastatų renovacija. Gyventojams renovacija dažnai per brangi. Ir čia vėl norėčiau atkreipti dėmesį į socialinį aspektą: Europos Parlamentas siekia, kad dalis išlaidų sunkiai besiverčiančioms šeimoms ar gyventojams būtų kompensuojamos. Naujos taisyklės dėl pastatų energinio naudingumo apima pasiūlymus dėl nacionalinių renovacijos planų, kurie suteiktų galimybę gauti finansavimą pažeidžiamiems namų ūkiams.

Taip pat liepą europarlamentarai sutarė dėl Gamtos atkūrimo taisyklių pataisų. Kodėl dėl šių taisyklių užvirė tokios aistros?

Manau, kad susidūrė dvi galingos interesų grupės. Iš vienos pusės verslas, žemės ūkis, iš kitos – aplinkosaugininkų judėjimai, viešasis interesas. Manau, kad į Gamtos atkūrimo taisykles reiktų žiūrėti ramiau: greitų, radikalių pokyčių nebus. Tai tik proceso pradžia. Iki 2030 m. ES valstybės gamtos atkūrimo priemones turi pradėti taikyti 20 proc. visų savo ekosistemų. O juk net apie 80 proc. Europos gamtos buveinių yra prastos būklės. Be to, valstybės turės daug laisvės priimant sprendimus ir sudarant planus.

Vienas dalykas šiose taisyklėse man tikrai patinka be jokių išlygų – draudimas miestuose lengva ranka kirsti medžius ir reikalavimas nemažinti želdynų.

www.blinkeviciute.eu

Rimantas KAZLAUSKAS

Nr. 312/7