„ŪKININKO PATARĖJO“ AKCIJA „VILKININKYSTĖ AR AVININKYSTĖ?“
Baigiantis ganiavos sezonui gyvulius laikantys kaimo gyventojai ir ūkininkai pasijunta šiek tiek ramesni – netrukus prasidės tvartų laikotarpis, nuo spalio vidurio medžiotojai galės pyškinti vilkus, taigi, gyvuliai bus saugesni, jų šeimininkams nebesikaups nuostoliai. O kas jau padaryta, užauginta ir pasidalyta – nebeatgausi.
„Ūkininko patarėjo“ inicijuotoje vilkų ūkiniams gyvūnams ir jų šeimininkams daromos žalos temoje iki šiol daugiausia būta karštų emocijų, simpatijų ir antipatijų, etinių nuostatų, moralinių pasamprotavimų, ekonominės naudos interesų, o su argumentais, ypač mokslo, neskubėta. Gal jų nedaug ir yra, nelabai kam ir rūpi, kaip nelabai rūpi pats kaimas, žmogus, kuris gamina ir augina maistą, nerūpi to žmogaus gerovė ir saugumas. Juk egzistuoja toks mitas – niekur tas kaimas nedings ir maistą augins, nes taip nuo amžių buvo, taip įprasta. Jei ne pas mus, tai kur nors kitur užaugins, atveš, pamaitins miestiečius. Tačiau kai ką nors žmonės daro kantriai ir pakankamai ilgai, įvyksta pokyčių. Tad ŪP toliau dirba šį darbą.
Ką tik viešojoje erdvėje pasklido mokslo žinia. Rugsėjo 1-osios naktį Žaidelių kaime (Kupiškio r.) ūkininko Elfaizo Ismailovo aptvare avis užpuolė ir buvo užmuštas ne vilkas, o šuo. Genetiniai tyrimai atlikti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms laboratorijos genetikos skyriuje, tyrimą atliko prof. Darius Danusevičius ir doktorantė Rūta Kembrytė. Išvadoje teigiama: genetinis tyrimas DNR žymenų pagrindu parodė, kad testuojamas pavyzdys X yra grynas šuo be jokios hibridizacijos su vilku pėdsakų (genetinio tapatumo su šunimi įvertis – 98 proc.). Tyrimas atliktas Aplinkos ministerijos (AM) pateikto individo X šuns-vilko hibridizacijos tikimybei nustatyti.
Po šios žinios diskutuotojų įkarštis tam kartui aprimo, gamtos ir vilkų mylėtojai laimingi, jų priešininkai pasistengs šio atvejo pernelyg neakcentuoti, truputį primiršti. O ką manyti ūkininkams ir kaimo žmonėms? Ar įvardijus gyvulių aptvare šeimininkavusį užpuoliką, jie gali jaustis ramesni?
Po susidūrimo ir nakties kautynių avių aptvare ŪP kalbintas E. Ismailovas patikino, kad jam visai nesvarbu, kaip vadinti tą įsibrovėlį, svarbu, kad po tos nakties jis galėjo būti negyvas. Šuo tai šuo, tebūnie, vilkas šįkart niekuo dėtas. Vilkas laukinis padaras, o šuo – ne, jis prie žmogaus įpratęs būti. Kaip jis tapo benamiu? Jeigu jo niekas nemaitina, logiška, kad jis priverstas pats ieškotis maisto. Toks šuo, kuris nebemoka loti – kaip žmogui su juo elgtis, jį atskirti, izoliuoti, nuo jo apsisaugoti? Ar jo neverta bijoti, ar ši problema savaime išnyks, pati kaip nors išsispręs? Vadinasi, žmogus, šuo ir vilkas konkuruoja dėl to paties maisto (užauginto gyvulio), ar racionalu viską palikti laisvai rinkai ir ekonomikai, natūraliai atrankai, tarus, kad išliks konkurencingiausias?..
Manytina, kad šia tema emocijos dar putos namuose, visuomenėje, piliečių susibūrimuose, susitikimuose su valdininkais, kandidatais, politikais, nes artėja rinkimai. Politikai atvyks į kaimus ir miestelius, o jeigu ten toks individas X, pasak mokslininkų, pasitaikys kelyje... Saugumas visiems svarbus jau ne teoriškai, o labai praktiškai, nes savomis klešnėmis juntamas. Tačiau tai kol kas tik emocijos.
Matematika svarbi ne tik mokslus kremtančiam jaunimui, bet ir tiems, kurie jau daug ko išmokę ir perėję prie strategijų kūrimo. Skaičius pridėtas prie kito skaičiaus gali užauginti gerą idėją. Taigi, verta palyginti, kiek pilkasermėgių paklojo medžiotojai ir kiek naminio grobio sumedžiojo vilkai.
AM apsisprendė dėl šių metų vilkų medžioklės limito, leistina sumedžioti 282. Prisiminus 2016–2018 metus ir 60 pilkių limitus, pokyčiai labai ryškūs. Pernai buvo 190, realiai sumedžioti 192 vilkai. Daugiausia vilkų sumedžiota Kėdainių – 13, Anykščių ir Rokiškio rajonuose – po 12, Ukmergės r. – 11. Ankstesnieji, 2020–2021, metai vilkų trofėjais buvo dosniausi: Anykščiams – 10, Kupiškiui – 7. 2019–2020 metais Rokiškyje sumedžiota 15 vilkų, jų kaimynystėje Biržuose, Anykščiuose ir Kupiškyje – po 3. Kitas sezonas, 2018–2019 m., vėl dosnus Rokiškiui, sumedžioti 9, Biržuose ir Kupiškyje – po 7, Anykščiuose – 5 vilkai.
Kai medžiotojams sekasi, ūkininkams turėtų būti ramiau, nes lieka mažiau medžiojančiųjų grobį ganyklose. Tačiau iki tol plėšrūnai dietų irgi nesilaiko, maitinasi, kur ko atradę patogiau ir arčiau. Ką byloja savivaldybių statistika? Savivaldybėse yra sudarytos komisijos plėšrūnų daromai žalai ūkiniams gyvūnams apskaičiuoti, į jas kreipiasi nukentėję ir nuostolių dėl vilkų išpuolių patyrę kaimo žmonės bei ūkininkai.
Rokiškio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus specialistė Irina Barauskienė ŪP sakė, kad šiemet ryškiai sumažėjo kompensacijų prašymų. Jūžintų vienkiemyje vilkai papjovė vieną pririštą avį, kitos išgąsdintos išsilakstė, o pernai nukentėjo 6 gyvulių laikytojai. Bene daugiausia žalos buvo pridaryta 2015 m., ypač Onuškio seniūnijoje, Latvijos pasienyje. O dabar jau žmonės labiau saugo savo gyvulius, pasidarė aptvarus, suvaro nakčiai į pašiūres. Be to, ir vilkų pastaraisiais metais daug sumedžiojama, anot pašnekovės, tai galbūt atgraso plėšrūnus.
Biržų savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė atkreipė dėmesį, kad žalos atlyginimo sumos ir atvejai pastaraisiais metais mažėjo, pernai ir šiemet buvo po 4 atvejus, gal ne visi ir praneša. Dabar daug kalbama apie prevencines priemones, gyvulių laikytojai neberizikuoja, labiau saugo, laiko juos sodybose, kiemuose, didesni ūkininkai turi pasidarę solidžius aptvarus.
Autorės nuotrauka
Virginija JUŠKIENĖ
ŪP korespondentė
2022.10.15Susijusios temos - skaitykite: „Ūkininko patarėjo“ akcija „Vilkininkystė ar avininkystė?“, kaimo gyventojai, ūkininkai, medžiotojai, Elfaizo Ismailovo