VMVT kartu su gyvūnų gerovės specialistais ir suinteresuotomis institucijomis rengs pasiūlymus Komisijai

„VMVT aktyviai dalyvauja Komisijos darbo grupėje, skirtoje naujiems pasiūlymams dėl gyvūnų gerovės srities tobulinimo. Prieš kelias savaites EK atstovai pasiūlė įteisinti naujus gyvūnų gerovės standartus gyvūnų augintinių veisimo ir atsekamumo bei visų rūšių gyvūnų vežimo srityse. Taip pat didelis dėmesys bus skiriamas kailinių žvėrelių laikymui. Suprantame, kiek dar daug nuveikti reikia keliant gyvūnų gerovės standartus Bendrijoje. Todėl siekiame aktyvaus dialogo su suinteresuotomis institucijomis, gyvūnų augintojais, verslo subjektais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, taip pat ir politikos formuotojais. Šiose diskusijose, tikimės, gims vertingi ir aktualūs pasiūlymai, kuriuos galėsime pristatyti Europos Komisijos bei kitų šalių kolegoms, tuomet pakankamai išdiskutavus, geriausi sprendimai bus priimti gyvūnų gerovės labui visoje Europoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje”, – paaiškino Lietuvos Respublikos vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

Siekdami užtikrinti didesnę gyvūnų gerovę Europos Komisijos atstovai pasiūlė keisti gyvūnų vežimo taisykles:

• trumpinant kelionės laiką. Taip pat nustatant, kad ilgų kelionių metu gyvūnai turės būti pailsinti, pašerti ir pagirdyti. Specialios taisyklės bus taikomos labiausiai pažeidžiamiems gyvūnams: neatjunkintiems veršeliams bei į skerdyklas vežamiems gyvūnams.
• padidinant ir pagal kiekvieną rūšį pritaikant reikalingą minimalų plotą gyvūnui transporto priemonėje;
• sugriežtinant gyvūnų vežimą ekstremalioje temperatūroje, pvz., jei temperatūra aukštesnė nei 30 laipsnių, bus leidžiama vežti tik naktį. Be to, kai temperatūra žemesnė nei 0 °C, transporto priemonės turės būti uždengtos, užtikrinama oro cirkuliacija, apsauga nuo žvarbaus vėjo kelionės metu. Jei temperatūra nukrenta žemiau –5 °C, be pirmiau minėtų priemonių, kelionė turės trukti ne ilgiau kaip devynias valandas;
• griežtinant gyvūnų eksporto iš Europos Sąjungos taisykles bei nustatant didesnę kontrolę trečiosiose šalyse, siekiant ją priartinti prie ES taikomų standartų;
• skatinant įgyvendinti skaitmenines priemones (pvz., transporto priemonių buvimo vietos nustatymas tikruoju laiku, centralizuotos duomenų bazės sukūrimas ir pan.).

Didesnė šunų ir kačių gerovė

Skaičiuojama, kad apie 44 proc. ES namų ūkių turi po gyvūną augintinį. Prekyba šunimis ir katėmis pastaraisiais metais labai išaugo ir tai ypač paskatino auganti internetinė rinka, kuri sudaro apie 60 proc. visų šunų ir kačių pardavimų ES. Vis dėl to gyvūnų gerovės standartai, taikomi profesionaliam šunų ir kačių veisimui, auginimui ir pardavimui, įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi arba kai kuriose iš viso jų nėra.

"Lietuvoje gyvūnų gerovės reikalavimai veisiamiems gyvūnams augintiniams taikomi jau daugiau dešimtmetį, todėl turime patirties ir su kitų šalių kolegomis turėsime galimybę padiskutuoti rengiant vieningus ir visose ES valstybėse narėse vienodai taikomus komerciniais tikslais veisiamų šunų ir kačių gerovės reikalavimus. EK siūlo taip pat reglamentuoti veisiamų ir naujiems savininkams perduodamų šunų ir kačių ženklinimo ir registravimo reikalavimus. Lietuvoje privalomą augintinių ženklinimą įteisinome 2001 m. Tačiau vežamiems į užsienį gyvūnams šis reikalavimas galiojo nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, tai yra daugiau kaip 20 metų. Taigi, tikimės vertingai prisidėsime prie šių pasiūlymų svarstymo bei reikšmingų pakeitimų tobulinant gyvūnų ženklinimo sritį”, - sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Naujuoju pasiūlymu EK siekia nustatyti vienodas šunų ir kačių gerovės taisyklės visoje ES: veisiamiems gyvūnams augintiniams, gyvūnų augintinių parduotuvėse ir prieglaudose laikomiems gyvūnams:

• pirmą kartą visoje ES šių gyvūnų veisimui, laikymui ir veterinarinei priežiūrai bus taikomi vienodi standartai;
• griežti atsekamumo reikalavimai ir automatiniai pardavimo internetu patikrinimai padės kontroliuoti šunų ir kačių veisimą ir prekybą jais, o pirkėjams – patikrinti, ar jie tinkamai paženklinti ir registruoti;
• valstybės narės turės rengti mokymus gyvūnų veisėjams, o visi šunį ar katę perkantys asmenys bus edukuojami apie atsakingą gyvūno priežiūrą;
• šunų ir kačių importas turės atitikti lygiaverčius ES taikomus gerovės standartus.

Reakcija į Europos piliečių iniciatyvą „Europa be kailių“

Europos Komisija taip pat sureagavo į Europos piliečių iniciatyvą „Europa be kailių“, kuria Europos Komisija buvo raginama imtis veiksmų siekiant uždrausti auginti ir žudyti gyvūnus tik dėl siekio prekiauti ar tiekti į ES rinką gyvūnų kailį ir kailio gaminius. Europos Komisija pavedė Europos maisto saugos agentūrai pateikti mokslinę nuomonę dėl ūkiuose auginamų kailinių gyvūnų gerovės. Remdamasi šia moksline informacija ir ekonominio bei socialinio poveikio vertinimu, Europos Komisija įsipareigojo dviejų metų laikotarpiu informuoti apie tolesnius veiksmus.

VMVT informacija