Vokiečių profesorius išsakė kritiką Žaliajam kursui

Gausos amžius baigėsi, pasaulio žemės ūkyje prasidėjo naujas amžius. Posūkis pasaulinėse žemės ūkio rinkose įvyko maždaug tūkstantmečių sandūroje: kainos pakilo, ir ši tendencija tęsis. Maistas ir energija brangsta. Žemės ūkio paskirties dirvožemiai, natūralios buveinės, vanduo – visų šių išteklių vis labiau trūksta. Atsižvelgdamas į tai, profesorius emeritas Haraldas von Witzke ragina politikus įvertinti tai, kas vyksta šalies žemės ūkio ir maisto pramonėje tarptautiniame kontekste, informuoja Landvolk.net.

Šiaurės Vokietijos cukrinių runkelių augintojų asociacijos (DNZ) dienoje von Witzke kalbėjo apie tai, kad ES žaliasis kursas skatina gamybos mažėjimą ir emigraciją. Priežastys – įpareigojimas mažinti trąšų ir pesticidų naudojimą, plėsti ekologinę gamybą bei pagal planuojamą gamtos atkūrimo įstatymą natūralizuoti ne mažiau kaip 20 procentų visų ES sausumos ir jūrų teritorijų.

Pasak von Witzke, kiekvienas mažinamos gamybos procentinis punktas reiškia pasaulyje papildomai žemės ūkio veiklai įsisavinamus plotus, didesnį išmetamųjų teršalų kiekį ir visuomenei augančias klimato išlaidas. O kur dar globali natūralių buveinių ir biologinės įvairovės nykimo kaina. Anot žemės ūkio ekonomisto, visi šie padariniai, vertinant žemės ūkio politikos priemonių poveikį, iki šiol politikų buvo ignoruojami. „Vartotojai, ūkininkai ir mokesčių mokėtojai yra apgaudinėjami dėl to, kokį poveikį klimatui ir aplinkai iš tikrų daro žemės ūkio ir maisto pramonės produktyvumas bei inovacijos", – apibendrina profesorius.

„Į tvarumą orientuota, mokslu grįsta žemės ūkio politika turėtų generuoti inovacijų kūrimą ir našumo didinimą, kartu ir stabdyti badą pasaulyje. Vis labiau skurstanti žemė turi būti naudojama našiau. Kuo geriau tvarkoma esama žemė, tuo didesnė žemės ūkio nauda klimatui“, – tvirtina von Witzke. Žemės ūkyje natūrali fauna ir flora keičiama pasėliais. Kuo geriau tai pavyksta, tuo mažiau žemės prireikia maisto gamybai ir tuo daugiau galima išsaugoti natūralių buveinių bei biologinės įvairovės.

Von Witzke kritikuoja: „ES nuosekliai vykdo anachronistinę žemės ūkio politikos strategiją, kuri netgi kenkia klimatui ir naikina pasaulio gamtinį kapitalą."

Pasak jo, naujajame pasaulio žemės ūkio ekonomikos amžiuje inovacijos ir produktyvumas yra būtinybė: „Tik tokia žemės ūkio produkcija yra ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai tvari. Ji yra ekologiškai tvari, nes apsaugo pasaulio klimatą ir gamtinį kapitalą."

ŪP portalas su „Landvolk Niedersachsen“