Vokietija prieštarauja EK pasiūlymui dėl 2028–2034 metų ES biudžeto

Vokietija pareiškė, kad negali priimti 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kurį EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pavadino „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“.

Ūkininkų sąjungos taip pat greitai pasisakė prieš bloko siūlomas didžiulių žemės ūkio subsidijų reformas.

Šiuo planu siekiama stiprinti Europos saugumą ir didinti konkurencingumą, atsižvelgiant į sparčiai didėjančią įtampą dėl prekybos su Jungtinėmis Valstijomis, tuo pačiu grąžinant didžiulę COVID-19 laikotarpio paskolą.

EK numatė sukurti Europos konkurencingumo fondą (409 mlrd. eurų), kuris investuos į strategines technologijas ir apims gynybos ir kosmoso sritį.

Investicijoms į gynybą, saugumą ir kosmosą remti bus skirta 131 mlrd. eurų – penkis kartus daugiau lėšų ES lygmeniu, palyginti su ankstesniu ilgalaikiu biudžetu.

Biudžete numatyta iki 100 mlrd. eurų karo nuniokotos Ukrainos atstatymui. Taip pat akcentuojamas didesnis biudžeto lankstumas, kad Europa galėtų greitai reaguoti netikėtai pasikeitus aplinkybėms ar prireikus atsižvelgti į naujus prioritetus.

Tačiau Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Stefanas Kornelius (Štefanas Kornelijus) pareiškime teigė, kad „visapusiškas ES biudžeto didinimas yra nepriimtinas tuo metu, kai visos valstybės narės deda dideles pastangas konsoliduoti savo nacionalinius biudžetus“.

Vokietija taip pat prieštaravo EK raginimui, kad įmonės, kurių apyvarta viršija 100 mln. eurų, mokėtų daugiau mokesčių.

Vokietija teigia, kad biudžetas yra per didelis, tačiau daugelis ES įstatymų leidėjų sako, kad nepaliekama pakankamai lėšų prioritetams, pavyzdžiui, prisitaikymui prie klimato kaitos ir žemės ūkio subsidijoms, kurios sudaro didžiausią biudžeto dalį.

Biudžeto komisaras Piotras Serafinas sakė, kad pagal EK planus ūkininkams remti liktų 300 mlrd. eurų, palyginti su dabartiniame septynerių metų biudžete įtrauktais maždaug 387 mlrd. eurų, iš kurių 270 mlrd. yra tiesioginės išmokos.

„Juodas trečiadienis ūkininkams“

Briuselis teigia, kad bus peržiūrėtos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) subsidijos – dalis lėšų bus perkelta į kitas biudžeto eilutes.

Tačiau BŽŪP ateitis dar nenulemta, nes ūkininkai įspėja, kad nesitaikstys su jų dalies ES biudžete sumažinimu, ir trečiadienį Briuselyje surengė eitynes, kad parodytų savo ryžtą.

Šimtai Europos ūkininkų prisijungė prie protesto prie EK pastato Briuselyje, kurį surengė visos Europos žemės ūkio lobistų grupė „Copa-Cogeca“.

Grupė tai pavadino „juodu trečiadieniu ūkininkams“ ir apkaltino Briuselį siekiant „sunaikinti BŽŪP bendrą pobūdį paslėptais biudžeto karpymais“.

Šis įspėjimas sukėlė baimę dėl dar vieno konflikto po praėjusių metų protestų visoje Europoje, kuriuos rengė ūkininkai, nepatenkinti pigiu importu, mažomis maržomis ir aplinkosaugos taisyklių našta.

Vengrija, artimiausia Rusijos sąjungininkė Europoje, nevengianti kritikuoti Briuselio, savo ruožtu pasinaudojo kaimo gyventojų nepasitenkinimu dar prieš paskelbiant planą. Budapeštas taip pat peikė finansavimą Kyjivui.

„Ukraina gautų didžiulį finansavimą, o Europos ūkininkai nukentėtų“, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

Laukia dveji metai derybų

Pasiūlymas dėl biudžeto atveria kelią dvejų metų įtemptoms deryboms tarp Europos Parlamento (EP) ir 27 valstybių narių.

Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, nėra linkusios daugiau prisidėti prie bendro fondo.

Skirtingai nei ankstesniame biudžete, ES turi skolų po pandemijos, kai valstybės susivienijo ir pasiskolino 800 mlrd. eurų paremti bloko ekonomiką. Manoma, kad nuo 2028-ųjų tai kainuos 25–30 mlrd. eurų per metus.

2021–2027 metų biudžetas buvo apie 1,2 trln. eurų vertės ir sudarytas iš nacionalinių įnašų ir ES surinktų lėšų, tokių kaip muitai.

Nacionaliniai įnašai šiek tiek padidės – nuo 1,13 proc. valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų iki 1,15 proc. plius 0,11 proc. COVID'o laikų paskolos grąžinimui.

EK taip pat sieks surinkti apie 58 mlrd. eurų per metus, tiesiogiai renkant lėšas per penkis instrumentus, įskaitant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir nesurinktų e. atliekų mokestį.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas (Bendžamenas Hadadas) gyrė EK ambicijas, tačiau Nyderlandų finansų ministras Eelco Heinenas (Elkas Heinenas), atstovaujantis vienai iš taupiausių valstybių, sakė, kad siūlomas biudžetas yra per didelis.

Tačiau EP nariai pareiškė, kad, jų nuomone, biudžetas yra nepakankamas.

„Kad ir kaip bandytumėte tai pateikti, tai, ką turime, yra realus investicijų ir išlaidų įšaldymas“, – teigiama bendrame ES įstatymų leidėjų, atsakingų už biudžeto priėmimą Parlamente, pareiškime.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama