Vokietijoje – nerimas dėl kebabų: dėl streikų gali kilti kainos, pritrūkti produkcijos

Nors iš pradžių šie nuogąstavimai gali atrodyti perdėti, jie nėra nepagrįsti. Vienos didžiausių Vokietijos kebabų gamyklų darbuotojai įsitraukė į įnirtingą kovą su savo darbdaviu dėl užmokesčio ir darbo sąlygų.

Pietvakarių Vokietijoje esančio fabriko „Birtat Meat World SE“ darbuotojai jau ilgas savaites ne kartą buvo sustabdę gamybos liniją, rengdami įspėjamuosius streikus ir reikalaudami padidinti darbo užmokestį 375 eurais per mėnesį.

Dabartiniai jų atlyginimai labai skirtingi ir nėra atskleidžiami. Jiems atstovaujanti Maisto, gėrimų ir viešojo maitinimo profesinė sąjunga teigia, kad mokėjimo būdai yra neskaidrūs, o darbuotojai už tą patį darbą gauna pernelyg skirtingus atlyginimus, praneša Vokietijos naujienų agentūra dpa.

Darbuotojai, padedami profesinės sąjungos, taip pat bando sudaryti kolektyvinę sutartį.

Imigrantai darbuotojai

Daugelis darbuotojų yra imigrantai iš Turkijos, Rumunijos ar Bulgarijos, kurie gamykloje, kur tvyro beveik minusinė temperatūra, kad žalia mėsa išliktų šviežia, leidžia ilgas ir sunkias darbo dienas.

Trečiadienį daugelis darbuotojų vėl laikinai paliko darbo vietas, mojuodami vėliavomis prie pagrindinių gamyklos vartų, mušamais būgnais, švilpimu ir šaukimu reikalaudami didesnių atlyginimų ir kolektyvinės sutarties.

Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad „Birtat“ kol kas nenusileido nė vienam reikalavimui. Bendrovė kol kas neatsakė į prašymus duoti interviu.

Milijonai vartotojų kiekvieną mėnesį

„Birtat“, įsikūrusi Mure, 30 km į šiaurę nuo Štutgarto, kebabų iešmus gamina jau daugiau kaip 30 metų. Įmonės interneto svetainėje rašoma, kad ji gamina maltos jautienos, veršienos, vištienos arba kalakutienos kebabų iešmus, kurie gali sverti iki 120 kilogramų.

Darbuotojai pjausto mėsą, marinuoja ją ir ant ilgų metalinių iešmų suveria žalios produkcijos gabalėlius. Tada mėsa užšaldoma šoko kamerose ir pristatoma į restoranus visoje šalyje.

„Birtat“ teigia, kad ji tiekia produkciją tūkstančiams kebabų kioskų ir greitojo maisto užkandinių ir kas mėnesį pasiekia daugiau nei 13 mln. pirkėjų. Kai kurie restoranų savininkai nerimauja, kad jei darbuotojai nuspręstų rengti ilgalaikį streiką, vokiečių mėgstamiausias greito maisto užkandis iš tiesų gali pabrangti ar net tapti deficitinis.

Kylančios kainos

Vokiečiai jau skundžiasi, kad kebabas, kuris maždaug prieš du dešimtmečius kainavo 2,50 euro, tapo per brangus – daugelyje vietų už jį prašoma mažiausiai 7 eurų ar daugiau.

Halilas Dumanas naujienų agentūros AP buvo pakalbintas, kol buvo užsiėmęs maltos jautienos gabalėlių pjaustymu mažoje užkandinėje „Pergamon Doner“ vienoje Berlyno traukinių stotyje.

„Viskas darosi vis sunkiau ir sunkiau, – sakė 68 metų turkų imigrantas. – Produkcija brangsta, o mes beveik nebegauname pelno.“

„Bet jei dar labiau pakelsime kainas, žmonės čia nebepirks“, – teigė daugiau kaip 30 metų Vokietijos sostinėje kebabinėse dirbantis H. Dumanas, kuris klasikinį kebabą pardavinėja už 7,50 euro.

Kebabų Vokietijoje istorija

Vokiečiai nuo seno mėgsta kebabą, kuris Vokietijoje vadinamas „doner“. Žodis kilęs iš turkiško veiksmažodžio „donmek“, reiškiančio apversti – mėsa kelias valandas kepama ant iešmo, o kai apskrunda, pjaustoma plonais griežinėliais.

Pirmą kartą į Berlyną šį keptos mėsos užkandį, suvyniotą į pitos duoną su smulkintomis salotomis, pomidorais, svogūnais ir įvairiais padažais, XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje atvežė turkų imigrantai, o dabar jis parduodamas visur Vokietijoje – nuo Baltijos jūros iki Bavarijos Alpių.

Pasak legendos, „doner“ kebabą 1971 metais išrado darbininkas iš Turkijos Mahmutas Aygunas (Mahmutas Aigunas), pardavinėjęs mėsą pitos duonos gabalėlyje su jogurto padažu netoli pagrindinės traukinių stoties, šalia Vakarų Berlyno zoologijos sodo.

Vokietijoje gyvena apie 2,9 mln. turkiškų šaknų turinčių žmonių, tačiau „doner“ kebabas šalyje tapo toks įprastas, kad daugelis užsienio turistų jį laiko tipišku vokišku užkandžiu ir net nežino apie jo kilmę.

22-ejų metų studentė Nele Langfeld (Nelė Langfeld) atėjo į „Pergamon Doner“, po egzamino panorusi kažko gardaus.

Laukdama eilėje, ji pasakė, kad nors negirdėjo apie „Birtat“ darbo ginčą, jai nepatinka mintis, kad gali pritrūkti „doner“ kebabų arba gali pakilti jų kainos.

„Turiu ribotą biudžetą, todėl to man mažiausiai reikia, – teigė ji. – „Doner“ yra vienintelis įperkamas valgis, kuris tikrai užpildo skrandį – taip ir turėtų likti.“

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama