Po dvarus vaikštinėjame, o tikruosius šeimininkus pamirštame?

Pademonstravo pilietinį aktyvumą

LMD advokatas M. Jablonskis redakcijai sakė, kad draugija, besiruošdama artėjančiam sostinės 700 metų jubiliejui, susirūpino, kad vilniečiai nepamirštų savo istorijos ir tinkamai pagerbtų karalių Gediminą, medžiotoją, mokslinio lygio elektroniniais leidiniais ir dokumentais, o ne tik koncertais, spektakliais ar vėliavėlėmis, kurių išliekamoji vertė nėra ilgalaikė. Todėl prieš dvejus metus LMD, demonstruodama savo pilietinį aktyvumą, kreipėsi į Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūrą „Go Vilnius“ ir pasiūlė įgyvendinti savo idėją: išleisti elektroninę knygą „Gedimino lietuvių ir daugelio rusėnų karaliaus laiškai“ bei pastatyti Vilniaus įkūrimo skulptūrinę kompoziciją „Karalius Gediminas medžioja taurą Vilniuje“.

Į LMD kreipimąsi atsakęs agentūros „Go Vilnius“ Strateginių projektų skyriaus vyr. projektų vadovas Gediminas Šukutis pritarė, kad Gedimino laiškų tema yra itin svarbi artėjančio jubiliejaus kontekste. „Šiuo metu veiksmų planas yra gryninamas, jį patvirtinus, mielai pasidalinsime“, – prieš dvejus metus LMD rašė G. Šukutis. Vėliau jis LMD informavo, kad knyga „Gedimino laiškai“, kurioje yra išversti įvairūs Gedimino laikų teisės aktai, išleista 2003 m., jau turi elektroninį variantą. Džiugiausia naujiena – Vilniaus jubiliejaus proga Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleista knyga „Gedimino laiškai“.

M. Jablonskis ŪP pasakojo, kad agentūros „Go Vilnius“ Strateginių projektų skyriaus vyr. projektų vadovas pakvietė medžiotojus inicijuoti bei įgyvendinti projektus, skirtus artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Anot redakcijos pašnekovo, po šio kvietimo LMD pateikė dar vieną pasiūlymą ir raštus išsiuntė agentūrai „Go Vilnius“, Vilniaus miesto savivaldybei ir LR Prezidento kanceliarijai. „Atsižvelgę į tai, kad Vilnių įkūrė medžiotojai – pagoniškos Lietuvos karalius Gediminas ir jo princai (kunigaikščiai), prašome informuoti, ar į „Vilnius 700“ renginį planuojama pakviesti dalyvauti kokiu nors oficialiu formatu ir nesuverenius LDK princus-kunigaikščius ir grafus. Ar mes tik po jų dvarus mėgstame pasivaikščioti?“ – pasiūlymą pateikė LMD.

Atsakymų negavo

Advokatas M. Jablonskis apgailestavo, kad atsakymų į pateiktus raštus nesulaukė. „Atsakymų – nulis. Rašo, kad kreipkitės elektroniniu paštu, tačiau į juos atsakyti nėra kam. Taip yra todėl, kad institucijos veikia ne demokratiniu principu. Nėra tvarkų, reglamentų, įgaliojimų žemesnio rango valdininkams  atsakyti į klausimus. Šiuo klausimu nėra pozicijos, nes jei ji būtų, valdininkai atkartotų, kad klausimas buvo svarstytas, kad nustatyta tokia politika: į dvarus galite vaikščioti, bet jų tikruosius šeimininkus pamirškime, į šventę jų nekvieskime“, – sakė M. Jablonskis.

ŪP Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialisto Gabrieliaus Grubinsko pasiteiravo, kodėl LMD nebuvo pateiktas atsakymas. Jis teigė, kad informacinėje sistemoje LMD rašto nerado. „Vilniaus miesto savivaldybė neorganizavo nacionalinės šventės. Tą darė nacionalinės institucijos. Dėl sostinės gimtadienio gavau tokį atsakymą, kad Vilniaus 700 metų jubiliejaus šventėje galėjo dalyvauti visi, atskiri kvietimai nebuvo siunčiami. Suprask, specifiniai kvietimai nebuvo niekam siunčiami. Oficialių kvietimų 700 metų jubiliejaus kontekste nebuvo, nes nebuvo oficialaus priėmimo. Vyko tik visuomenei skirti renginiai. Į renginius buvo kviečiami absoliučiai visi: vilniečiai, miesto svečiai, užsieniečiai. Kas tik norėjo, tas galėjo dalyvauti, renginiai buvo nemokami ir atviri visiems“, – ŪP atsakė G. Grubinskas.

Respublikos Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis ŪP atsakė, kad tokio laiško besiruošiant Mindaugo karūnavimo 770-osioms metinėms Prezidentūra nėra gavusi. „Liepos 17 d. Prezidentui išsiųstas M. Jablonskio pasiūlymas į Valstybės dienos (liepos 6 d.) proga rengiamą priėmimą Prezidento rūmų kieme pakviesti „Lietuvos kunigaikščius ir grafus“. Pasiūlymo autorius kaip galimus kviečiamuosius vardija keliolika istorinių Lietuvos didikų giminių. Pasiūlymo autorius gaus atsakymą per įstatymų numatytą terminą“, – teigė R. Jasiulionis. ŪP paprašytas patikslinti įstatymų numatytą terminą, Prezidento patarėjas patikslino, kad pagal LR viešojo administravimo įstatymą toks terminas yra 20 darbo dienų.

Ypatinga diena

Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr.  Ramunė Šmigelskytė-Stukienė ŪP sakė, kad liepos 6-oji Lietuvoje minima kaip Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. 1990 m. spalio 25 d. Atkuriamojo Seimo paskelbta šventine diena liepos 6-oji įprasmina ilgą Lietuvos valstybingumo tradiciją ir mums bei visam pasauliui primena, kad Lietuvos valstybės istorijos pradžia siekia XIII amžių. „Minint šią dieną ypač svarbu yra tai, kad Lietuvos valdovo Mindaugo krikštas 1251 m., kaip ir 1253 m. įvykusi Mindaugo karūnacijos ceremonija, Lietuvos valstybę įjungė į to meto lotyniškosios Viduramžių Europos politinę sistemą bei įteisino Lietuvos karaliaus Mindaugo, kaip suverenaus Europos monarcho, valdžią. Taigi, Valstybės diena mus sieja Vakarų pasaulio politine ir kultūros erdve ir liudija mūsų buvimą šioje erdvėje jau daugiau nei 770 metų“, – apie šventės svarbą kalbėjo dr. R. Šmigelskytė-Stukienė. Taip pat, anot redakcijos pašnekovės, nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje formuojantis valstybinių švenčių šventimo tradicijoms, susiformavo ir nauja Valstybės dienos šventimo tradicija – „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyva. Ši šventė buvo papildyta Lietuvos valstybės himno giedojimu visame pasaulyje 21 val. Lietuvos laiku. Redakcijos pašnekovė teigė, kad LDK valdovų rūmai taip pat prisideda kuriant Liepos 6-osios šventimo tradicijas ir kasmet, sveikindama savo bendrapiliečius su Valstybės diena, parengia specialią edukacinių ir kultūrinių renginių programą.

Dalyvauja renginiuose

Kalbėdama apie renginius LDK valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui paminėjo, kad visi rūmų rengiami renginiai yra vieši, į juos kviečiami visi besidomintys, tarp jų ir senųjų LDK didikų giminių atstovai. „Pastebėtina ir tai, kad didikų giminių atstovai ne tik aplanko parodas ar dalyvauja renginiuose, bet ir prisideda rengiant įvairius Valdovų rūmų muziejaus parodinius projektus. Valdovų rūmų muziejus jau daugelį metų bendradarbiauja su kunigaikščiu Motiejumi Radvila (Maciej Radziwiłł), kuris yra tarptautinių parodų „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ bei vieno šedevro parodos „Vilniaus pilių išvaduotojas. Boguslavo Radvilos portretas“ bendraorganizatorius, taip pat eksponatų kitiems muziejaus parodiniams projektams skolintojas. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad kunigaikštis Motiejus Radvila yra LDK valdovų rūmų tarybos garbės narys, ilgametis mecenatas ir daugelio muziejinių projektų partneris, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus kavalierius. Kunigaikščių Radvilų giminės atstovai labai dažnai lankosi Valdovų rūmų muziejaus renginiuose ir parodose. O iš Lenkijos atvykusi Varšuvos universiteto Filosofijos fakulteto bakalauro studijų absolventė ir diplomuota smuikininkė Barbara Radziwiłł netgi vedė ekskursijas lenkų kalba parodoje „Žygimanto Augusto gobelenai Vilniuje“. Paminėsiu, kad 2012 m. Valdovų rūmų muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje surengtą parodą „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė – pergalės... Sapiegos – valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“, skirtą didikų Sapiegų giminės istorijai, atidarė Sapiegų giminės palikuonis kunigaikštis Mykolas Sapiega (Michał Sapieha), atvykęs iš Belgijos. Tai buvo pirmasis šios didikų dinastijos atstovas, po 200 metų pertraukos apsilankęs Lietuvoje“, – ŪP pasakojo dr. R. Šmigelskytė-Stukienė. Į klausimą, ar politikai, gerbdami savo valstybės praeitį, turėjo į Vilniaus 700 metų šventės minėjimą pakviesti LDK didikų ir bajorų palikuonis, pašnekovė atsakė, kad į jį turėtų atsakyti patys politikai.

Laikas priimti istoriją

Istorikas Eimantas Gudas ŪP sakė, kad 1990 m. kovo 11 d. atsikūrusi Lietuvos Respublika save kildino visų pirma iš tarpukario Lietuvos Respublikos, sukurtos 1918 m. vasario 16 d., o ne iš LDK. „Lietuvos Respublikas nuo LDK skiria santvarka, politinė sandara ir daugybė kitų dalykų. Galop ir oficialioji raštų kalba. Todėl Lietuvos Respublikos (ypač dabartinės, Antrosios) politikams gali būti nejauku kviesti senąsias LDK gimines į minėjimus. Ar galime įsivaizduoti, kad šiandieninė Austrija kviestų Habsburgų imperijos didikų palikuonis? Manau, ne. Ar galime įsivaizduoti, kad Vokietija kviestų kaizerinę aristokratiją? Tikėtina, ne. Ar galime įsivaizduoti, kad Italijos Respublika kviestų su Musolinio fašistais bendradarbiavusios Italijos Karalystės aristokratiją? Tikrai ne. Bet tam tikra prasme Lietuvoje – kitas atvejis“, – mintimis pasidalijo E. Gudas. Pasak redakcijos pašnekovo, Lietuvos Respublika nenuvertė LDK valdovų ir aristokratijos. Kita vertus, su senąja Lietuvos aristokratija labai pabrėžtinai stengėsi nebendrauti XIX–XX a. sandūros moderniąją lietuvių tautą kūrusi šviesuomenė, inteligentija. Senosios aristokratų giminės buvo nuvertintos kaip sulenkėjusios, neva, Lietuvai pavojingos ir neva atsakingos už LDK žlugimą. „Labai tikiuosi, jog aršaus lietuvių antilenkiškumo epocha jau praeityje ir dabar galime iš naujo pažvelgti į LDK bei jos senąsias gimines, ilgus šimtmečius kūrusias ir palaikiusios šią valstybę. Laikas be XX a. skaudulių žvelgti į LDK istoriją ir ją priimti. Visą. Neiškarpytą. To palinkėčiau ne tik plačiajai visuomenei, bet ir Lietuvos politikams, kurie, manyčiau, galėtų į su Lietuvos monarchija susijusias šventes kviesti ir senąsias mūsų aristokratų gimines. Bent jau Radvilos, Puzynos, manyčiau, su malonumu atvyktų. Gal prisijungtų ir kiti: Sapiegos, Tiškevičiai, Chodkevičiai, Zabielos, Belozarai, Masalskiai...“ – sakė istorikas.

Reikėtų kviesti

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 92, 2023 m. rugpjūčio 19 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.