Vyriausybės sprendimai: dėl NT kadastro duomenų perkėjimo ir dėl infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarkos

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Nekilnojamojo turto registre esančios žymos apie žemės sklypams taikomas teritorijas, kuriose galioja specialiosios žemės naudojimo sąlygos, bet kurios nėra įregistruotos registre, gali būti panaikintos tik pateikus suinteresuoto asmens prašymą. Kartu su prašymu Registrų centrui būtina pateikti asmens, suinteresuoto ūkinės ar kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, vykdymu, dokumentus. Nekilnojamojo turto registre įregistravus teritoriją, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, su ja susijusi ankstesnė žyma tampa neaktuali, tačiau toliau yra viešinama, nors turėtų būti perkelta į registro archyvą. Todėl registro duomenys tampa netikslūs ir neišsamūs.

Pakeitus Vyriausybės nutarimą, iki 2026 m. gruodžio 31 d. Registrų centras žemės sklypų žymas į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą perkels be atskiro suinteresuoto asmens prašymo, kai Nekilnojamojo turto registre bus įregistruojama su šia žyma susijusi teritorija.

Pokyčiams įgyvendinti būtina, kad Registrų centrui būtų perduoti valstybės registruose, kadastruose ar informacinėse sistemose sukaupti duomenys. Siekiant integruoti šiuos duomenis į Nekilnojamojo turto registrą bus sukurtas IT sprendimas, kuris leis perkelti žymas į registro duomenų bazės archyvą. Šio sprendimo kūrimą, kurio numatoma kaina yra apie 24 tūkst. eurų, finansuos Aplinkos ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.

Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2 mln. žymų, susijusių su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Aplinkos apsaugos agentūros, Kultūros paveldo departamento teikiamais teritorijoms įregistruoti reikalingais duomenimis, sukauptais valstybės registruose, kadastruose ar valstybės informacinėse sistemose.

Jei šios žymos būtų išregistruojamos pagal šiuo metu galiojančią tvarką – suinteresuoto asmens prašymu – sąnaudų kompensavimui iš valstybės biudžeto reikėtų beveik 13 mln. eurų.

Supaprastinta infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarka

Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ pataisos įsigaliosiančios 2025 m. kovo 1 d. Numatyta, kad aplinkos, energetikos ir susisiekimo ministrams suteikiama daugiau įgaliojimų tvirtinant pagrindinės ir susijusios infrastruktūros apsaugos zonų planus. Ūkio subjektui nebereikės atskirai derinti planų su kiekviena ministerija. Nuo kovo 1 d. jis turės pateikti planus dėl savo pagrindinės ir susijusios (ją aptarnaujančios) infrastruktūros tik tai ministerijai, kurios reguliavimo srityje dirba.

Šiuo metu teritorijose, kuriose įrengta geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, energetikos ir susisiekimo infrastruktūra, turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bei įregistruotos apsaugos zonos. Tačiau tokiose teritorijose dažnai veikia ir kita infrastruktūra, nepriklausanti konkrečios ministerijos reguliavimo sričiai. Dėl to infrastruktūros valdytojai, norėdami nustatyti apsaugos zonas, turi rengti atskirus planus ir juos teikti tvirtinti skirtingoms institucijoms. Tai sukelia procesų dubliavimą: tą pačią teritoriją apimančių planų viešinimą, derinimą, registravimą bei žemės savininkų informavimą reikia atlikti kelis kartus.

Taip pat Nutarime atsisakyta nuostatos, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų planus tvirtina aplinkos ministras. Nuo šiol tai darys Žemės gelmių registro tvarkytoja – Lietuvos geologijos tarnyba.

Taip pat Aplinkos ministerijai suteikti įgaliojimai nustatyti geodezinių ženklų apsaugos zonų žemėlapio rengimo ir tvirtinimo tvarką, o Nacionalinei žemės tarnybai suteikti įgaliojimai patvirtinti šį žemėlapį.  Iki šiol tokių institucijų, kurios nustatytų geodezinių ženklų apsaugos zonų žemėlapio rengimo ir tvirtinimo tvarką bei patvirtintų šį žemėlapį, nebuvo.

AM informacija