XXI amžiaus išsilavinimas – internetu

Prieš trejus metus Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmą kartą surengti atvirieji internetiniai kursai akimirksniu paplito visame pasaulyje. Naujojo amžiaus išsilavinimu vadinami mokymosi kursai jau rengiami ir lietuvių kalba. Apie tai pasakoja doc. dr. Danguolė Rutkauskienė, Kauno technologijos universiteto E. mokymosi technologijų centro direktorė.

Pasaulinio masto judėjimas „Masiniai atvirieji internetiniai kursai – MAIK (angl. Massive Open Online Courses) išplito žaibiškai, bet tai nebuvo momentinė idėja, ji brendo dešimtmečiais“, – sako dr. Danguolė Rutkauskienė. Šių kursų ištakos – atvirieji švietimo ištekliai. Tai laisvai prieinama mokomoji medžiaga, įprastai – skaitmeninio pavidalo, skirta pedagogams, studentams ir savarankiškai besimokantiems asmenims. Masačusetso technologijos institutas JAV buvo pirmoji mokslo įstaiga, kuri nusprendė visus savo kursus pateikti nemokamai. 2002 metais institutas pradėjo atvirųjų kursų projektą ir pranešė, kad planuoja internete paskelbti beveik visų savo kursų medžiagą ir nemokamai leisti ja naudotis. Ši iniciatyva išaugo iki pasaulinio masto judėjimo, jungia daugiau kaip 120 institucijų. „Prie nepaprastai sparčios MAIK plėtros prisidėjo plačiajuosčio interneto tinklas. Pagal jo išplėtojimą Lietuva ilgą laiką pasaulyje užėmė antrą vietą, dabar ji – antrame dešimtuke“, – sako centro direktorė. Internetiniai kursai yra panašūs į įprastus mokomuosius, tačiau jų klausytojai paprastai negauna akademinių kreditų. MAIK yra modelis, jo paskirtis – suteikti virtualiojo mokymosi galimybes kiekvienam norinčiam asmeniui be jokių dalyvavimo apribojimų. Dažniausiai MAIK sudaro trumpos (10–15 min.) vaizdo paskaitos, savikontrolės ir žinių tikrinimo testai, kartais – grupinė veikla.

Nekonkuruoja su tradicijomis „Norėčiau pabrėžti, kad nereikėtų ieškoti priešpriešos tarp tradicinio ir MAIK mokymų. Tyrimai aiškiai rodo, jog universitetai puikiai gali pasinaudoti MAIK galimybėmis, ypač pritraukdami naujų studentų. Ne taip retai pasitaiko, kad asmuo, lankęs universiteto teikiamus MAIK, liko patenkintas ir nusprendė tame universitete studijuoti“, – pasakoja D. Rutkauskienė. Vienareikšmiškai vertinti MAIK, ar tai „universitetinio lygio“, ar tai „pseudomokymasis“, negalima. Viskas priklauso nuo MAIK kokybės. Jei dėstytojas yra profesionalus ir besimokančiųjų paramos sistema jiems pritaikyta, MAIK gali būti daug vertingesni negu, tarkime, tradicinės paskaitos universitete.

Kursai lietuvių kalba Šiuo metu Lietuvoje jau teikiami trys MAIK. Kauno technologijos universitetas prisijungė prie Europos nuotolinio mokymosi universitetų asociacijos iniciatyvos. 2013 metais buvo du mokymosi etapai anglų kalba. Į kursus iš anksto užsiregistravo 1500 dalyvių, patvirtinta 500, išduoti 83 sertifikatai. Pernai universitetas paskelbė pirmuosius MAIK lietuvių kalba. Užsiregistravo 2007 asmenys, pradėjo mokytis 768, sėkmingai baigė 307. „Paprastai MAIK baigia 2–8 proc. užsiregistravusių žmonių. Tačiau mums pavyko sukurti unikalią besimokančiųjų paramos sistemą, todėl tiek daug sėkmingai baigė mokymus. Tai vienas iš rekordinių skaičių Europoje“, – džiaugiasi D. Rutkauskienė. Trečiasis trijų mėnesių MAIK skirtas 7–11 klasių mokiniams. Tai žaidimų programavimo įvadas „Python“ kalba. Užsiregistravo 880, aktyviai mokėsi 605, sėkmingai baigė 100 mokinių.

Nuo ko pradėti? Paprastai švietimo institucija paskelbia, kad kviečia į MAIK. Dažniausiai mokymosi pradžios ir pabaigos laikas yra fiksuotas. Kvietime nurodoma, kokių minimalių žinių reikia turėti. Nei amžius, nei gyvenamoji vieta, nei socialinė padėtis neriboja mokytis MAIK (išskyrus minimalias žinias, kurias įsivertina pats žmogus). „Tai atviras visomis prasmėmis kursas. Tačiau reikia žinoti – mokytis būtina, ypač jei galvojate gauti jūsų gebėjimus liudijantį pažymėjimą“, – teigia D. Rutkaukienė. Prisijungus prie MAIK, nereikia įrodyti savo tapatybės. Bet jei norėsite gauti pažymėjimą, kai kuriuos testus ar kontrolines užduotis teks atlikti per tiesioginę transliaciją. MAIK yra nemokami, tam tikras mokestis imamas tik už kursų baigimo pažymėjimą.

Gali pretenduoti gauti diplomą Sparčiai plečiantis MAIK, atsiranda vadinamųjų surenkamųjų kreditų. Asmuo vieną kursą gali baigti viename universitete, gauti pažymėjimą, kad mokėsi ir atliko visas privalomas užduotis, kitą kursą – kitame universitete. Taip sėkmingai galima surinkti pažymėjimus, kurių pakanka pasirinktai studijų programai. Juos turėdamas žmogus gali kreiptis į universitetą su prašymu išduoti formalaus mokymosi diplomą. „Esu įsitikinusi, kad būtent ši kryptis ateityje bus ypač sparčiai plėtojama. Asmuo, nieko nemokėdamas už MAIK (tik už pažymėjimą), gali pretenduoti gauti aukštojo mokslo diplomą, tarkime, Harvardo. Tačiau kol kas Lietuvoje tai yra teorinis modelis“, – samprotauja D. Rutkauskienė. Kodėl Lietuvoje yra dar tik trys kursai? „Atsakymas aiškus – nėra paprasta parengti kokybišką MAIK. Tai daugelio ekspertų darbas ir vienam asmeniui visa tai padaryti, manau, neįmanoma“, – teigia Kauno technologijos universiteto E. mokymosi technologijų centro direktorė.

Verta išbandyti D. Rutkauskienė rekomenduoja pasidomėti „Coursera“ (http://coursera.org) – vienu didžiausių MAIK portalu. Tai socialinio verslumo bendrovė, palaikanti partnerystės ryšius su aukšto reitingo pasaulio universitetais, kad internetiniai kursai būtų teikiami nemokamai. Norint dalyvauti kurse reikalinga registracija (angl. Enrollment) pagal nustatytą kursų rengimo datą. Kursų kategorijos: matematika, medicina, biologija, informacinės technologijos, verslas, socialiniai mokslai. „Siūlyčiau kiekvienam užsiregistruoti bent į vieną „Couseros“ kursą. Paskui jūs nuolat gausite kvietimų registruotis į jus dominančius kursus. Tai ne įkyri reklama, o puikus asmeninis konsultantas – ragintojas. Nesijaudinkite, jei dėl kokių nors priežasčių negalėjote mokytis kurse ir mokymąsi nutraukėte – niekas nesibars, nieko nereikės mokėti. O kai atsiras galimybė, vėl galėsite mokytis“, – pataria D. Rutkauskienė.

Naudingi adresai

• „Edx“ (http://www.edx.org) yra ne pelno organizacija, orientuota į interaktyvųjį mokymąsi internetu. „Edx“ įkūrėjai ir part­neriai – Harvardo universitetas ir Masačusetso technologijos institutas.
• „Edx“ kursams peržiūrėti reikalinga registracija, o informacijoje pateikiama kursų rengimo data, numeris, universitetas, reikalavimai, dėstytojai, kurso turinys ir struktūra.
• „Edx“ kursų temos: energetika, idėjų generavimas, globalizacija, tikimybių teorija, elektromagnetizmas, kompiuterinė grafika.

Kitos paieškos sistemos

• Connexions (http://cnx.org)
• Creative Commons (http://creativecommons.org)
• OpenDOAR (http://www.opendoar.org/)
• COL Knowledge Finder (http://www.col.org)
• Curriki (http://www.curriki.org)
• Google books (http://books.google.com)

Lietuviškos saugyklos

Lietuvoje atvirų švietimo išteklių (AŠI) judėjimas dar nėra toks populiarus kaip anglakalbiame pasaulyje, tačiau atsiranda vis daugiau tiek pavienių asmenų, tiek švietimo institucijų, kurie pritaria AŠI idėjai. Nors šiuo metu sunku įvardyti lietuviškus portalus, kurių teikiama medžiaga atitiktų visus AŠI kriterijus, bet keliuose šaltiniuose galima rasti nemokamos medžiagos, skirtos mokytis.

• Lietuvos nuotolinio mokymosi tinklas LieDM (http://www.liedm.lt)
• Vaizdo paskaitų sistema ViPS (http://vips.liedm.lt)
• Bibliotekos pažangai (http://www.bibliotekospazangai.lt)
• Suaugusiųjų švietimas (http://suaugusiujusvietimas.lt)
• Suaugusiųjų švietimo programų ir objektų saugykla – elektroninių mokymosi paslaugų priemonė (www.smis.lt)
• Švietimo portalas Emokykla (http://emokykla.lt)
• Lyderių laikas (http://lyderiulaikas.smm.lt)

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.