Pabėgti negalime
„Naujovės sukelia įvairių reakcijų. Ūkininkams kyla klausimų ir lūkesčių, jie turi pastabų ir pasiūlymų, ką vertėtų pakeisti. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (SP) nėra vien Žemės ūkio ministerijos, jis – ir žemdirbių, juk nuo visų priklauso, kaip žemės ūkį padarysime labiau žalią, progresyvų ir tausojantį gamtą, išvengdami su logika prasilenkiančių klaidų. Nuo žaliojo kurso reikalavimų pabėgti negalime, nes tai – iš ES ateinantis teisės reikalavimas, bet galime rasti kompromisą ir sprendimus, kaip jį įgyvendinti mums patogiausiu būdu“, – spalio 6 d. „Via Baltica“ konferencijų salėje surengtame Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) susirinkime kalbėjo jos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.
Ragino paremti Ukrainą
Prieš pradedant politines diskusijas, M. Maciulevičius priminė apie platintą žinutę dėl paramos Ukrainai. Spalio 20 d. atvykstantiems dėl laisvės kovojančios šalies atstovams Kauno moterų LIONS klubas perduos du dronus, liuteronai žada skirti 500 eurų vaistams įsigyti, Žemės ūkio kooperatyvas „Kooperacijos kelias“ numatęs 5 tūkst. eurų vilkikui pirkti, kuris jau surastas ir gabenamas į Lietuvą, o KRŪS narių prašyta prisidėti lėšomis, nes fronto linijoje kovojantiems Chmelnyckio srities kariams trūksta turniketų ir specialių sterilių tvarsčių, sterilizuojančių pleistrų, drėgnų servetėlių ir kitų būtiniausių gyvybes saugančių priemonių. Pirmininkas dėkojo tiems, kurie jau paaukojo, nes sąskaitoje šiam tikslui jau yra sukaupta 1 tūkst. Eur.
Pristatė antrąjį paketą
Pirmasis SP keitimų paketas viešojoje erdvėje buvo pateiktas pavasarį. Dabar susirinkusiems ūkininkams žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis pristatė apibendrintus siūlymus, parengtus atsižvelgus į šių metų deklaravimo rezultatus. Pasiūlymai apima daugiamečių pievų atstatymo poreikį, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos peržiūrą, kraštovaizdžio elementų populiarinimo, kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimo koregavimą, neigiamų EK sprendimų GAAB 5 ir GAAB 7 lengvinančių sąlygų įgyvendinimą bei socialinės paramos sąlygas.
Pakaunei aktualu ne viskas
Priminta, kad Lietuva yra įsipareigojusi daugiamečių pievų plotus išlaikyti tokius, kokie buvo 2018 m. (746 tūkst. ha), galima nukrypti iki 5 proc. Šiemet tokių plotų deklaruota 560 tūkst. ha, todėl EK išsiųstas pagrindimas koreguoti 2018 m. referencinį dydį iki 694 tūkst. ha. „Deklaravimo rezultatai rodo, kad gali tekti atstatyti daugiau nei 100 tūkst. ha daugiamečių pievų Lietuvos mastu. Tačiau tai Kauno rajonui neaktualu“,– patikino viceministras.
Šiemet, palyginti su 2022 m., 6 proc. mažiau deklaruota plotų, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Lietuvos nacionalinis privalomas tikslas – iki 2030 m. padvigubinti ekologinius plotus (iki 16 proc.), ES tikslas – pasiekti iki 25 proc. Beje, Kauno rajone ekologiškai ūkininkaujančiųjų nėra daug. Pasak E. Giedraičio, sprendžiant ekologinių ūkių problematiką,
siūloma ekologiškai ūkininkaujantiesiems leisti dalyvauti visose ekologinės sistemos gamybinėse veiklose („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariamosios tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“), didinti ekologinių ūkių išmokų dydžius. „Remiantis atnaujintais ekspertų skaičiavimais, ekologinį plotą, viršijantį 200 ha, siūloma leisti remti be išmokų mažinimo (iki šiol taikytas 30 proc. mažinimas), o visas ekologinio ūkininkavimo veiklas, įskaitant „Perėjimą prie ekologinio ūkininkavimo“, remti iš II ramsčio, tai yra Kaimo plėtros fondo lėšomis“, – sakė viceministras.
Šiemetiniai deklaravimo duomenys liudija, kad kraštovaizdžio elementus deklaravo mažai pareiškėjų, o deklaruotas plotas – gerokai mažesnis, ne numatytas SP. Palyginti su kitomis strategijomis, Gamtos atkūrimo reglamento projekte keliami gerokai ambicingesni aplinkosaugos ir biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai.
Be kitų siūlymų, ketinama peržiūrėti ir pagal galimybę didinti visų kraštovaizdžio elementų užskaitos koeficientus, koreguoti siektino rodiklio reikšmę ir nustatyti maksimalius kraštovaizdžio elementų išmokų dydžius.
Viceministras pristatė ir kaip planuojama koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą. Nuo 2024 m. „Neariamosios tausojamosios žemdirbystės technologijų“ veikloje planuojama taikyti dvi atskiras išmokas: vieną už tiesioginę sėją, o kitą – už skutimą. Taip pat ketinama ilginti įsipareigojimo laikotarpį iki 4 metų. „Tarpinių pasėlių“ veikloje taip pat žadama nustatyti du išmokos dydžius: už įsėlius ir posėlius bei už tarpinius augalus, paliktus per žiemą.
Ketina bausti du kartus
Nuo 2025 m. ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, gaunantiems tiesiogines išmokas ir (arba) išmokas už plotus pagal kaimo plėtros priemones, bus taikomos socialinės paramos sąlygos (SPS). Jos sulaukė bene daugiausia diskusijų. Socialinės paramos sąlygos įpareigoja paramos gavėjus laikytis darbo teisės ir darbuotojų apsaugos reikalavimų. Už SPS pažeidimus bus mažinama tiesioginių ir kt. išmokų už plotus suma. SPS kontrolė bus vykdoma pasitelkiant kompetentingas institucijas (Valstybinę darbo inspekciją, Valstybinę mokesčių inspekciją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą). Siūloma, kad sankcijos būtų taikomos už nelegalų darbą, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus ir kt. Žemdirbiai piktinosi, kad pagal dabartinius siūlymus už SPS nesilaikymą bus baudžiama dvigubai. Deja, tai – ne nacionalinis, bet ES reikalavimas.
Ketina pasitelkti DI
Susirinkime diskutuota apie mobiliąją programėlę „NMA Agro“. Šis skaitmeninis nemokamas įrankis sukurtas 2017 m., siekiant padėti ūkininkams paprasčiau ir greičiau pranešti apie įvykdytus įsipareigojimus, tinkamai įvertinti savo deklaruojamų laukų būklę, surasti su išmokomis susijusią informaciją. Lietuvoje programėle jau naudojasi 38 tūkst. žemdirbių.
Pasak NMA Kontrolės departamento direktoriaus Liutauro Šimkaus, diskusijoje dalyvavusiame nuotoliniu būdu, padidėjęs duomenų kiekis lėmė tam tikrus nesklandumus: jei prieš penkerius metus 500 vartotojų atsiuntė po 10 nuotraukų, šiemet gauta 70 tūkst. nuotraukų. „Techninį klausimą jau išsprendėme, pranešimai išsiunčiam be atsilikimų, gautą kiekį bandome apdoroti, turime idėjų, kaip peržiūros procesą padaryti spartesnį, ateityje tam ketiname pasitelkti dirbtinį intelektą (DI)“, – sakė L. Šimkus.
NMA Kontrolės departamento direktorius kvietė teikti pasiūlymus, ką reikėtų patobulinti ir keisti programėlėje, tačiau perspėjo: „Tai yra išlaidos ir programavimo darbai, kurie nėra padaromi per naktį ar per savaitę, o užtrunka gerokai ilgiau.“ Kaip pagrindinį šio skaitmeninio įrankio trūkumą ne vien ūkininkas Arūnas Pakalnis įvardijo tai, kad iš karto po pateikimo negaunamas patvirtinimas, ar dokumentai sėkmingai išsiųsti. L. Šimkus patikino, kad 99 proc. pranešimų NMA gavo, apie išsiuntimą per 10 sekundžių ekrane atsiranda pranešimas, o jei perdavimas nepavyksta, informuojama, kad įvyko klaida.
Kauno rajono ūkininkų siūlymu, „NMA Agro“ programėlė turėtų būti personalizuota, tai leistų užtikrinti ūkio duomenų atsekamumą. Tačiau tai bus ne anksčiau kaip 2025 m., nes tobulinimui, pasak L. Šimkaus, geros valios neužtenka, reikia laiko ir finansų. M. Maciulevičius į tai replikavo: „Bent jau automatizuotas elektroninio laiško išsiuntimas informaciją siuntusiam ūkininkui yra gana paprastai įgyvendinama užduotis, juolab nurodant, kokią tekstinę informaciją ūkininkas siuntė, nes dabar žmonės tiesiog pamiršta, apie ką informavo NMA, o kur pasitikrinti, neranda.“
Aiškinosi ir kitus klausimus
Dar vienas NMA atstovams keltas klausimas – kodėl draudikai neseniai pradėjo reikalauti atsiųsti pelno ir nuostolių ataskaitą Viceministras E. Giedraitis patikino, kad, ministerijos nuomone, šis reikalavimas yra perteklinis. „NMA dėl patikrų to neprašo. Kai mes gauname europines ir šalies biudžeto išmokas, ataskaitų nereikia, o čia dėl kelių centų reikalaujama“, – piktinosi Juozas Staliūnas.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė informavo apie aplinkosauginius pakeitimus, kurie Lietuvoje stumiami buldozeriu. „Augalininkystės tarnyba nuo 2018 m. vasaros pradėjo peržiūrėti produktus ir juos neteisingai ženklinti. Ženklinimai atsirado ant glifosatų pagrindu pagamintų produktų, kurie nėra toksiški bitėms. Galiu pajuokauti, kad ūkininkams reikės naktinio matymo prietaisų, nes, jei eisime tuo keliu, į pasėlius išplitusių piktžolių purškimai bus naktiniai. Mes manome, kad šis reikalavimas perteklinis. Mūsų šalies (ne Briuselio!) valdininkai įvedė šį neproporcingą, žemdirbių gyvenimą apsunkinantį reikalavimą, nes „bitininkai išreiškė susirūpinimą“. Manau, kad mes gyvename teisinėje valstybėje, reikalavimai neturėtų atsirasti dėl to, kad viena ar kita žmonių grupė susirūpino. Susirūpinimas nėra pagrindas visus darbus paverst naktiniais“, – kalbėjo Z. Varanavičienė.
Viceministras E. Giedraitis patikino, kad Augalininkystės tarnyba dėl šio reikalavimo stabtelėjo, „atrodo, kad naktį daržovių purkšti nereikės“. Z. Varanavičienė, pagal veiksmus, kurių minėta tarnyba ėmėsi, to stabtelėjimu nevadina.
M. Maciulevičius priminė, kad nuo spalio 2 d. iki lapkričio 30 d. savivaldybės, žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės kviečiamos teikti paraiškas dėl melioracijos sistemų būklės gerinimo. Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ remiamas reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas (skirta 4 mln. Eur) ir esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (skirta 7,2 mln. Eur). „Norėdami gauti paramą, į asociaciją turėtų susiburti mažiausiai trys ūkininkai. Svarbiausia žinutė, kad priemonės intensyvumas – 65 proc., galimai iki 15 proc. prisidės ir Kauno rajono savivaldybė, jei bent iš dalies į projektą įtrauksite valstybės infrastruktūrą: griovius ar rinktuvus. Kauno rajono ūkininkai galėtų gauti pakankamai aukštus balus ir nukonkuruoti kitus pareiškėjus. Be to, savivaldybė ir nepriklausomi konsultantai pagelbėtų rengiant, įgyvendinant bei atsiskaitant už projektus“, – agitavo veiklusis KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius.
KRŪS fotoinformacija
Titulinėje nuotr. – KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.