Žemė privalo turėti šeimininką

Žemės ūkio politikai aštrina plunksną – rengiasi dėti tašką dešimtmečius vilkintoje asmeninio ūkio žemės sklypų įteisinimo istorijoje. Jau ryškėja  būsimų sprendimų kontūrai.

Atgaivino iniciatyvą

Problemą buvo užsimota spręsti dar praėjusioje Seimo kadencijoje. Tuometis Kaimo reikalų komitetas (KRK) svarstė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtus projektus, kuriais siūlyta vienu ypu įvesti tvarką ir su neišpirktais asmeninio ūkio, ir sodininkų bendrijų bei individualiai statybai skirtais neprivatizuotais sklypais. Akcentuota, kad tokia žemė dažnai apleista, už ją nemokamas žemės mokestis. Projektai tuomet buvo pristabdyti, nes jiems daug priekaištų turėjo teisininkai.

Šį rudenį ŽŪM iniciatyva tema sugrįžo į KRK darbotvarkę. Teisėkūros iniciatyvos svarstymas, aktyviai dalyvaujant ir Aplinkos ministerijai (AM), sparčiai žengia į priekį. AM į žemės politikos klausimų svarstymą aktyviai įsitraukė kaip institucija, netrukus perimsianti šios srities politikos formavimo vėliavą. Kaip žinia, įstatymų leidėjų valia šis pokytis įvyks nuo 2023 m. sausio 4 d.

Neįteisintos žemės –palyginti nedaug

Agropolitikai nutarė atskirti labiausiai probleminę sodininkų bendrijų klausimo dalį. Dabar susitelkta tik į asmeninio ūkio žemę – tokią, kuri buvusių apylinkių tarybų sprendimais ar apskričių viršininkų įsakymais buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Nutarta tobulinti asmeninio ūkio žemės išpirkimo teisinį reglamentavimą.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) duomenimis, iš viso Lietuvoje yra 296,5 tūkst. asmeninio ūkio žemės naudotojų, o bendras tokios žemės plotas daugiau nei 636 tūkst. ha. Dauguma šios žemės – 99,59 proc. – yra įteisinta: privatizuota ar išnuomota sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Neįteisintos asmeninio ūkio žemės palyginti nedaug – 2,6 tūkst. ha. Ja naudojasi 2,2 tūkst. piliečių. Dalis jų jau išreiškė pageidavimą pirkti ar nuomoti 2–3 ha žemės sklypus. Yra keliasdešimt atvejų, kai nuosavybės atkūrimo teisės į žemę procesas jau pradėtas. Visiškai pasyvių piliečių skaičius nesiekia 600. Tikėtina, kad kai kurie iš jų (ar jų paveldėtojai) yra išvykę iš Lietuvos, jų buvimo vieta nežinoma.

Skatins apsispręsti

Apsispręsti įteisinti asmeninio ūkio žemę turėtų paskatinti rengiami Žemės reformos įstatymo pakeitimai. Projektas oficialiai dar nėra registruotas. Tačiau siūloma suteikti terminą, per kurį pasyvieji asmeninių ūkių valdytojai turėtų apsispręsti. Preliminariai įvardijama data – iki 2023 m. rugsėjo pabaigos. Iki numatyto termino Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų būti pradėta pirkimo procedūra. Nesiimant veiksmų žemė būtų grąžinta į laisvos valstybinės žemės fondą.

Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teisėkūros iniciatyvos esminę nuostatą Seimo komitete nusakė taip: „Piliečiams, kurie neprivatizavo vadinamosios asmeninio ūkio žemės, tų asmeninio ūkio žemės sklypų pardavimo procedūras galima būtų pradėti iki 2023 m. rugsėjo 30 d., įskaitant kreipimąsi į NŽT dėl pardavimo procedūrų. Jei būtų startuota, jie galėtų toliau ramiai darbo tvarka šiuos sklypus įteisinti kaip savo nuosavybę. Tačiau nuo 2023 m. spalio 1 d., jeigu tokie sprendimai nebūtų priimti, šie žemės sklypai būtų priskiriami laisvai valstybinei žemei.“

Baiminasi konfliktų

Projekto rengėjai stengiasi numatyti ir atsižvelgti į gyvenimiškas situacijas, kad nebūtų nuvilti žmonių lūkesčiai, siūloma tvarka neatrodytų kaip dar vienas žemės nusavinimas. KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis nedvejoja – žemė turi turėti savininką, ji negali būti ir vieno, ir kito: jei asmuo neįteisino žemės, tai savininkė yra valstybė. „Manau, mums iš esmės reikėtų apsispręsti ir dėl laiko (numatomų procedūrų termino – red.), ir dėl to, kas šiandien yra savininkas ir kas turi teisę suteikti tą žemę naudojimui. Neįteisintos žemės „lyg ir savininkas“ ją kam nors išnuomoja. Turėtų būti vienas savininkas ir vienas žemės tvarkytojas“, – įžvalga pasidalijo KRK pirmininkas.

AM, pasak aplinkos viceministrės Daivos Veličkaitės-Matusevičės, yra už „efektyvų ir civilizuotą“ sprendimą, bet abejoja: ar problema būtų sprendžiama iš esmės; ar visuomenėje nesusidarys konfliktinių situacijų?.

Palaiko projektą

NŽT laikinasis direktorius Saulius Mocevičius patikino, kad toks teisės akto pakeitimas labai reikalingas. Įstaigos vadovui jis visiškai aiškus. Jei žemės sklypas buvo suformuotas, atlikti kadastriniai matavimai, sklypas įregistruotas ir jau išnuomotas, tų asmeninės žemės naudotojų pataisos visiškai nelies. „Yra atvejų, kai asmeninio ūkio sklypai nebuvo suformuoti ir įregistruoti, taigi, šis įstatymas ir spręstų – arba suformuoti žemės sklypus ir leisti išsipirkti, arba sudaryti realias nuomos sutartis ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, arba ta valstybinė žemė po numatytų terminų būtų apskaityta kaip laisva valstybinė žemė, ją galės nuomotis kiti  piliečiai“, – paaiškino NŽT laikinasis vadovas.

O kaip būtų su asmeninio ūkio žemės paveldėjimu? S. Mocevičiaus atsakymas paprastas: „Jei valstybinė žemė buvo suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir asmeninio ūkio naudotojas ją iš valstybės nuomoja, paveldėtojai savaime įgyja teisę į tolesnę to žemės sklypo nuomą. O asmenų, kuriems buvo skirta asmeninio ūkio žemė, tačiau jie nesusitvarkė, mes nežinome, įstatymas spręstų – arba susitvarkyti iki nustatytų terminų, arba valstybinė žemė bus apskaityta ir jau nebus laikoma asmeninio ūkio žeme.“

Akcentuoja skirtingus dalykus

Problemą iš vidaus matantys žemdirbių atstovai akcentavo kitus dalykus. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkės Danutės Karalevičienės manymu, valdžios sprendimai turėtų būti ryžtingesni, nes iš tokių žemės naudotojų, kurie nėra įteisinę nei nuosavybės, nei nuomos, nėra jokios naudos valstybei, problemų kyla ir žemdirbiams. D. Karalevičienė siūlytų taip: nesusitvarkei iki kovo mėnesio, – valstybė vieniems metams pasiima tokią žemę, ją nuomoja ūkininkams. Gana bėgioti paskui asmeninio ūkio žemės savininkus, jų ieškoti. „Žemė turi būti išnuomota tam, kuris tą žemę dirbs“, – įsitikinusi LŽŪT pirmininkė.

Tačiau Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis įžvelgė tam tikrą riziką. Pasak jo, žemdirbiams aiškumas dėl asmeninio ūkio žemės reikalingas jau šiandien. Išjudinus tų sklypų pardavimą gali būti ilgam sujaukta žemėnauda. Kai kuriuose asmeninio ūkio žemės sklypuose, naudojamuose pagal jungtinės veiklos sutartį, jau pasėti žieminiai javai.

„Jau šiandien turi būti aišku, kas bus su asmeninio ūkio sklypais, – teigia J. Sviderskis. – Jungtinės veiklos sutartys veikė nuo 2017 metų. Dėl 2–3 ha su žemėtvarkos tarnybomis žmonių sudarytos sutartys  galios iki 2024 metų. Jungtinės veiklos sutartys irgi galios. Tie žmonės dirba ūkiuose, yra ūkių pajininkai. Jokio nusižengimo nėra. Turi būti aišku iki Naujųjų metų. Jei sklypai bus pardavinėjami, tas procesas labai ilgai užsitęs.“

Redakcijos nuotrauka

Irma DUBOVIČIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: žemės sklypai, Žemės ūkio ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba, Donatas Dudutis