Žemės ūkio mokslininkų susidomėjimas juostine sėja nemažėja

Apie beariminę žemdirbystę ir juostinę sėją daug kalbama ir Lietuvoje. Šį pavasarį Žemės ūkio ministerija Rokiškio rajone įsikūrusiame ūkyje žemdirbiams rengė lauko dieną, siekdama supažindinti su išteklius taupančia bei dirvožemį tausojančia žemės ūkio augalų auginimo praktika.

Tyrimai ne vienerius metus vyksta ir kitose Europos šalyse, taip pat Olandijoje. Vageningeno universiteto mokslininkai ir su jais drauge dirbantys 50-ies ūkių savininkai pateikia nemažai tokių tyrimų rezultatų. Viena iš pasirinktų krypčių ­ – ekologinės ariamos žemdirbystės sistemų, pagrįstų juostelėmis ir mišriu pasėliu, tyrimas.

Laukai su svidrės, kukurūzų, bulvių ar kviečių monokultūromis – pažįstamas vaizdas Olandijoje. Tačiau važiuojant pro Almerės uostamiestį, atsiveria kitoks vaizdas: tame pačiame lauke augančių skirtingų javų mozaika. Šiais juostiniais pasėlių laukais rūpinasi Exploitant Reservegronden Flevoland (ERF), didžiausias olandų ekologiškų daržovių augintojas. Bendrovė valdo 1000 hektarų dirbamos žemės centrinėje šalies provincijoje Flevolande. Nuo 2015 m. ji skyrė žemės plotą, kuriame eksperimentuoja su juostiniais pasėliais. Šiuose laukuose ERF augina bulves, lauko pupeles, salierus, pastarnokus, Briuselio kopūstus, brokolius ir žiedinius kopūstus.

Juostinės sėjos pranašumas

Iš pradžių ERF vienas šalia kitų 6 m juostomis pasodino įvairių veislių bulvių ir kitų daržovių. Vėliau įmonė pradėjo naudoti įvairaus pločio ir 12 bei 24 m bandymo juostas. Vageningeno universiteto mokslininkų grupės tyrėjas Dirkas van Apeldornas, analizuodamas ir pristatydamas tyrimo eigą, šį pavasarį universiteto portalui teigė, kad šie parametrai logiški, nes tręšimui, pasėlių tvarkymui ir derliaus nuėmimui naudojami ūkio padargai paprastai yra 6 m pločio.

Šiuo būdu pradėjusius ūkininkauti žemdirbius dažnai gąsdina sumažėjęs derlius, bet eksperimentas parodė, kad juostomis pasėtų daržovių derlius buvo panašus į monokultūrinių laukų, be to, papildomos pridėtinės vertės gauta iš to, kad ūkininkauta ekologiškai. Ne mažiau svarbus privalumas, į kurį atkreiptas dėmesys, – juostose pasėliai buvo mažiau paveikti kenkėjų ir ligų.

Nuo 2010 m. Vageningeno universiteto tyrimų grupė eksperimentuoja ir savo agroekologijos ir technologijų tyrimų laboratorijoje Lelistade. Savo nuostabai Van Apeldornas pastebėjo, kad 3 m juostose „Ateities ūkyje“ auginamos bulvės duoda 25 proc. didesnį derlių iš hektaro nei molingoje dirvoje visame lauke augintos bulvės. Smėlingame Vageningeno dirvožemyje juostiniai pasėliai davė 12 proc. daugiau bulvių iš hektaro. Tyrėjas įsitikinęs, kad naudingi dirvožemio grybai daro didelį įtaką didinant produkciją. Tačiau šį poveikį siekiama dar giliau patyrinėti. Įdomu tai, kad bendrovėje ERF, kur bulvės auginamos 6 m juostomis, tyrėjai nenustatė tokio paties derliaus padidėjimo.

Juostelių auginimui reikalingi kvalifikuoti ūkininkai

Akivaizdu ir tai, kad tinkami pasėliai ir pasėlių deriniai labai priklauso nuo vietos sąlygų. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad juostomis auginami pasėliai reikalauja daug ūkininkų įgūdžių.

Įprastuose ūkiuose pasėlių augimas kontroliuojamas nuo pradžios iki pabaigos: pasirenkat tinkamas veisles, laiku patręšiant ir panaudojant pasėlių apsaugos priemones. Ūkininkaujant ekologiškai, šių priemonių tenka atsisakyti, todėl augintojas gali pasikliauti tik atidžiu stebėjimu, kas vyksta lauke, ir atsižvelgti į tai kitą sezoną. Deja, bet beariminė žemdirbystė tampa didesniu iššūkiu ariamąją žemdirbystę praktikuojantiems ūkininkams.

Pastebėti ir pliusai, ir minusai

Dar vienas tyrime dalyvaujantis  Groningeno provincijos ūkininkas augina bulves, javus ir cukrinius runkelius.  Anksčiau bulves sėjomainomis augino visame lauke, dabar jas sodina 27 m pločio juostomis. Pastebėta, kad pakeitus pasėlių sėjimo būdą ir bulves su javais pradėjus sodinti pakaitinėmis juostomis, laukuose atsirado daugiau laukinių paukščių. Jie mėgsta sukti lizdus tarp tankių javų ir maitintis gretimose bulvių juostose.

Tačiau eksperimentai ne visada buvo sėkmingi. Literatūroje buvo teigiama, kad kukurūzai būtų tinkami juostiniams pasėliams, juos kaitaliojant su javais ar ankštiniais augalais, tačiau kai ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai kukurūzus įtraukė į juostinių pasėlių sistemas, varnos sulesė visas sėklas. Paukščiai nelesė tik dengtų kukurūzų sėklų.

Kitas atradimas – nereikėtų sodinti špinatų prie bulvių, jei špinatai bus naudojami kūdikių maistui, nes jie gali užsiteršti nuodingais bulvių lapų likučiais.

Derinant augalus – privalumų daugiau

Universiteto tyrimų grupės mokslininkai pastebi, kad vien juostinė sėja nėra tobulas sprendimas einant tvarios žemdirbystės link. Kaip galima alternatyva monokultūriniam ūkininkavimui, tiriamas mišrių pasėlių auginimo būdas, kai juostomis pakaitomis auginami skirtingi augalai.

Universiteto mokslininkų grupei priklausantys Wopke van der Werf ir Tjeerd Jan Stomph, tiriantys šią žemės ūkio formą, parodė, kad, juostomis sėjant mišrius pasėlius, galima gauti 28 proc. didesnį derlių nei būtų galima tikėtis iš dviejų pasėlių atskirai. Tyrėjai daro išvadą, kad mišriems augalams reikia vidutiniškai 19 proc. mažiau žemės nei monokultūroms, kad būtų gautas toks pat derlius.

Šie rezultatai gauti, derinant kukurūzus su ankštiniais augalais (soja, lęšiais ar lauko pupelėmis). Ankštiniai taip pat gerai dera su kviečiais, nes suriša azotą ir yra efektyvus žaliosios trąšos pasėlis. Kukurūzų ir kviečių derinys taip pat įdomus, ypač žieminių, nes kviečius galima nuimti liepą, o kukurūzus – spalį. Eksperimentai rodo, kad derinant anksti ir vėlai besivystančias kultūras galima išnaudoti visą vegetacijos sezoną ir efektyviau panaudoti šviesą, vandenį bei maistines medžiagas.

Tokie eksperimentai rodo, kad mišrių pasėlių auginimas turi aiškių pranašumų. Nuimamas panašus derlius, tačiau poveikis aplinkai mažesnis (mažiau trąšų ir augalų apsaugos priemonių) ir atkuriama didesnė biologinė įvairovė.

Vis tik pagrindinė mišrių pasėlių auginimo problema yra ta, kad žemės ūkio technika skirta monokultūroms. Visa pasėlių sistema – nuo veislių ir trąšų iki pasėlių apsaugos praktikos – kol kas skirta optimizuoti atskirus augalus, o ne šių kultūrų derinius.

Kuriamos naujos veislės

Kitas mokslininkų ir augalų selekcininkų tikslas – išvesti naujas, augti juostose geriau prisitaikiusias veisles. Augalų selekcininkas Marcel van Diemen artimai bendradarbiaudamas su šeimos ūkiu „Enza Zaden“, kuriančiame naujas daržovių veisles, kurios vėliau pasklinda po visą pasaulį, eksperimentuoja ir su beariminei žemdirbystei tinkamomis kultūromis.

1 hektaro sklype taikoma tarpinių pasėlių sistema, stebima, kaip augalai sąveikauja su aplinka po žeme ir virš jos. Lauką sudaro 33 juostos. Kiekviena tyrimo lauko juosta yra 1,5 m pločio ir 140 m ilgio. Kiekvienoje juostoje auginamas skirtingas derlius. Šioje tarpinių pasėlių sistemoje auginami porai, pankoliai, salotos, moliūgai, žiediniai kopūstai ir dobilai. Kiekvienam derliui naudojama po tris veisles, triskart jas pakartojant vienoje juostelėje. Tyrimas bus tęsiamas dar penkerius metus, naudojant 1:6 sėjomainą.

Guusje Bonnema, Vageningeno universiteto docentas, įsitikinęs, kad šis principas tinka ir ekologiniam, ir tradiciniam žemės ūkiui. Juostose auginamoms kultūroms tinka natūralios kenkėjų kontrolės priemonės. Pavyzdžiui, jei vienoje atkarpoje augančius porus užpuolė kenkėjai ar liga, kitų augalų juosta yra tarsi barjeras jiems plisti ant kitoje atkarpoje augančių porų. Juostomis dirbamoje žemėje pastebėta daugiau vabzdžių ir paukščių, ekologinės dirvožemio funkcijos geresnės.

Aiškinantis, kodėl porai gerai auga su kopūstais, bet ne su pankoliais, ir panašiai, siekiama suprasti, kokios kultūros ir veislės gerai dera tarpusavyje, ar yra genetinis pagrindas, kaip augalai reaguoja į savo kaimynus. Surinkus daugiau duomenų apie augalų savybes, pasirinkus tinkamus augalų, jie kryžminami ir kuriamos naujos veislės. Tada vėl daroma atranka ir vėl atliekamas kryžminimas. Visiškai naujai veislei išvystyti, sukryžminti ir atrinkti reikia šešerių metų.

Parengta pagal www.wur.nl, https://www.erfbv.nl ir www.enzazaden.com informaciją

Vageningeno universiteto nuotrauka