Žemės ūkio technikos draudimas: būti ar nebūti?

KRK siūlė neapmokestinti sutarčių

Kęstutis MAŽEIKA:

„Žemės ūkis – viena iš svarbiausių ekonomikos šakų Lietuvoje, kuri ne tik aprūpina šalį maisto produktais, bet ir yra reikšminga eksporto dalis. Moderni žemdirbystė nebeįsivaizduojama be pažangios technikos – traktorių, kombainų, sėjimo ir derliaus nuėmimo mašinų, kurios kainuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. Tačiau daugelis ūkininkų vis dar abejoja, ar verta šią techniką drausti.

Šiuolaikinė moderni technika – tai ne tik ūkininko pagalbininkas, bet ir didžiulė investicija. Vieno kombaino ar traktoriaus gedimas ar praradimas gali reikšti ne tik sustojusius darbus, bet ir didelius finansinius nuostolius. Draudimas tokiu atveju gali padėti atgauti investicijas ir išvengti katastrofiškų padarinių. Tačiau, nepaisant akivaizdžių privalumų, nemažai ūkininkų į draudimą vis dar žiūri įtariai ir dažnai draudžiasi tik privalomais atvejais, kai to reikalauja kreditoriai.

Be to, draudimo sutartyse dažnai būna surašytos neaiškios sąlygos ir išimtys. Dažnai sutartyse būna daug išlygų, o ūkininkai neretai susiduria su atvejais, kai žala nėra kompensuojama dėl „smulkių raidelių“ sąlygose. Be to, ilgai trunkantis žalų nagrinėjimo procesas – ūkininkai bijo, kad, įvykus draudiminiam įvykiui, žalų atlyginimas užtruks, o tuo metu nebus kuo dirbti žemės ar nuimti derlių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje fiksuojama vis daugiau atvejų, kai iš ūkių pavagiama brangi technika ar net jos dalys – GPS sistemos, kompiuteriai. Kiekvienais metais fiksuojami atvejai, kai užsidega kombainai ar traktoriai, ypač vasarą, intensyvaus darbo metu. Stichinės nelaimės, audros ar liūtys gali apversti ar užtvindyti techniką, ypač jei ji laikoma lauke ar neapsaugotose patalpose.

Žemės ūkio technikos draudimas – tai apsauga nuo realių grėsmių. Draudimas gali padėti ūkininkui išlaikyti stabilumą, išvengti netikėtų išlaidų ir užtikrinti nenutrūkstamą darbą kritiniais momentais, tačiau svarbu, kad draudimas išliktų prieinamas ir atitiktų konkretaus ūkio poreikius.

Beje, pastaruoju metu Seime svarstomas Vyriausybės siūlymas 10 proc. apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, o tokia naujovė apimtų ir žemės ūkio techniką – pabrangtų jos draudimas. Ypač jei technika yra didelės vertės arba tiesiog senesnė, priskiriama didesnės rizikos grupei.

Todėl KRK pritarė siūlymui taikyti kelias išimtis žemės ūkio sektoriuje. KRK taip pat siūlė išimtį apmokestinant žemdirbių pajamas gyventojų pajamų mokesčiu.

KRK, pritaręs Saugumo įnašo įstatymo projektui, kartu pasiūlė neapmokestinti draudimo sutarčių, susijusių su pasėliais, ūkinių gyvūnų sveikata ir žemės ūkio technika. Neapmokestinti pasėlių, gyvulių ligų, žemės ūkio technikos draudimo sutarčių prašė ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ŽŪM Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja Jolita Čičiurkienė, diskutuojant Seimo Biudžeto ir finansų komitete, pastebėjo, kad pasėlių ir gyvulių ligų draudimo rūšys labai jautrios, nes valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokos.“

Tikrai reikia pokyčių

Erikas BĖRONTAS:

„Manau, kad draustis visuomet reikia, bet yra skirtingi draudimo aspektai. Yra privalomasis draudimas, kai visi apsidraudžia civiline tvarka, ir nekyla jokių problemų. Pvz., kai visi lengvieji automobiliai draudžiami priverstinai, tada ir kaina visiems gyventojams yra mažesnė ir pan. O traktoriams tokio privalomumo nėra, kadangi jie visą laiką nedalyvauja eisme, kombainai ištisus metus nekulia. Tada ir atsiranda problema – draudimo kompanijos galbūt neturi rimtų pasiūlymų, nes ūkininkui apsidrausti kombainą trejiems metams, kai iš tikrųjų jis dirba tik tris mėnesius, neapsimoka. Kombainas kaip pasyvus daiktas stovi sandėlyje, bet jis ir ten gali sudegti kilus gaisrui. Bet šiuo atveju reikėtų jau nebe kombaino, o nekilnojamojo turto draudimo. Klausimas – ar draudžia ūkininkai sandėlius ir fermas, kurių turi gana daug? Turbūt yra per brangus malonumas apsidrausti, pradedant nuo elevatoriaus, kuris gali labai lengvai užsidegti, todėl tokie objektai yra didesnės rizikos ir didėja draudimo įmokos dydis. Manyčiau, kad kiekvienas ūkininkas turėtų labai gerai įsivertinti galimas rizikas.

Kadangi dabar žemės ūkis yra įvardijamas, kaip verslas, ūkininko požiūris irgi turi būti kaip verslininko. Jeigu dažniausiai traktorius ar kombainas sudega nuimant grūdines kultūras, tuo metu ir reikėtų būti apsidraudusiam. Klausimas – ar draudimo rinka pasiruošusi pasiūlyti tokį tik kelių mėnesių draudimo paketą?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. birželio 6 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.