Žirgų ristūnų padangėje – tik vilties ženklai

„Prie žirgų save atsimenu gal nuo septynerių metų. Su ristūnų sportu, galima sakyti, esu nuo vaikystės. Šios organizacijos vadovu dešimtmetį buvo mano tėtis Stasys. RLŽL įkurta 1999-ųjų vasarą – beje, „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje – ir neilgai trukus organizacija įgavo teisę organizuoti profesionalias ristūnų varžybas.

Ristūnas – universalus žirgas, kurį galima vadelioti, kuris tinkamas ir joti, su kuriuo galima leisti laisvalaikį. Smagu, kad nemažai ristūnų dalyvauja ir ištvermės varžybose. Nėra nė vienos kitos tokios universalios žirgų veislės.

Bendruomenė, visus metus jungusi ir tebejungianti žirgų mylėtojus, yra vyresnio amžiaus. Tai – labai garbinga ir gražu. Iš kitos pusės, aš, kaip vadovė ir jaunesnės kartos atstovė, matau ir jaučiu didesnę atskirtį dėl noro tobulėti, keistis, priimti ir naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir pan. Iššūkis natūraliai organiškas. Normalu, kad norime turėti tai, ką turėjome seniau. O tiesa yra tokia, kad iki Lietuvos nepriklausomybės ristūnų žirgų sportas buvo labai populiarus, globojamas valstybės, šalies vadovų. Tokios varžybos, kaip Sartuose, buvo reprezentuojančios Lietuvos kultūrinį paveldą.

Dabar mūsų šalyje ristūnų sporto situacija, palyginti su situacija Europos šalyse, yra labai liūdna. Užsienio šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija, Skandinavijos šalys, labai aiški valstybės pozicija, aišku, kokios ministerijos tokias lygas, kaip mūsiškė, palaiko. Italijoje, Prancūzijoje tuo užsiima ne tik žemės ūkio, bet ir finansų, švietimo ir sporto ministerijos. Prancūzai yra net specialias akademijas įkūrę, užsiima įdarbinimu, turi įvairių finansuojamų programų. Sukurta sistema iš tikrųjų palaiko visą žirgininkystės vystymosi modelį.

Per pastaruosius dešimtmečius šis sportas Lietuvoje nugrimzdo į užmarštį, atsidūrė žirginio sporto paraštėse. 2023 m. pradėjau vadovauti lygai, į kurią atėjau su asmenine misija – išlaikyti ristūnų sportą ir bent jau palikti gyvą ateities kartoms. Kaip vadovė orientuojuosi į veiklą. Nors išgyvename nelengvus laikus, esame stiprūs savo viltimi ir entuziazmu. Labai tikiuosi, jog ateityje bus galimybė Lietuvoje ristūnų sportą praktikuoti, džiaugtis bei didžiuotis sportiniais rezultatais, šiuos žirgus auginti ir veisti. 

Svarbiausi ir neatidėliotini pokyčiai susiję su bendra infrastruktūra, nors prieš Nepriklausomybę infrastruktūra ir buvo kuriama. Pasižiūrėjus į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) statistinius duomenis, aiškiai matome, kada žirgų Lietuvoje buvo laikoma daugiausia ir kada šis skaičius pradėjo mažėti. Kodėl taip yra? Labai norėtųsi, kad į šį klausimą atsakytų ŽŪM. Didelė hipodromų problema. Bet liūdniausia yra tai, kad nėra suformuoto Lietuvos valdžios požiūrio, supratimo, bendros valstybės politikos. Žirgininkystė, kaip ūkio šaka, palikta savieigai, mėgėjų lygyje, nėra profesionali. Mėgėjiškas mūsų konkūrų sportas. Tas pats yra ir su ristūnais. Ristūnų žirgų veisimo programos plaukia pasroviui. Yra jau ir išnykusių veislių, yra arti išnykimo ribos, yra ir išlikusių. Žmonės, kurie myli žirgus, nori juos turėti, užsiimti sportu, joti ir pan., juos ir veisia, finansuodami savo lėšomis. Visi žino ir supranta, kiek kainuoja žirgų auginimas, veisimas, išlaikymas. Valstybė šiuo atveju žirgininkų neremia. Neturime gerai įrengtų hipodromų. Sartų hipodrome Dusetose įmanoma lenktyniauti tik esant ledo dangai, o vasarą ten tik kojas galima išsisukinėti – neįrengtas bėgimo takas. O žiemos vis šiltyn, tad Sartų tradicija – ant nutrūkimo ribos.  Ir, kol nebus suformuoto valstybės požiūrio, verslo kalba kalbant, neatsiras oficiali strategija ir vizija, apie bet kokius teigiamus pasikeitimus kalbėti nėra net prasmės. Mes neturime net profesionalių žirgininkų, yra tik žirgininkams save priskiriantys skirtingų sričių profesionalai – valstybinės švietimo ir mokslo sistemos spragos.

Kad situacija keistųsi iš esmės, reikia valdžios dėmesio, būtina bent pradėti kalbėtis su mumis, mus išgirsti ir priimti atitinkamus sprendimus. ŽŪM privalo palaikyti Baltijos taurę, finansuoti mūsų derbį, trimečių–keturmečių jaunų žirgų važiavimus. Lietuvoje nuo 2020-ųjų mažėja lenktyninių ristūnų veislės žirgų, kurie jau pradėjo bėgti. Tokių žirgų surenkame minimumą, nes veisimas yra minimalus. Štai šiame DERBY finale galės startuoti tik 4 keturmečiai žirgai. Nuo penkerių metai žirgai jau startuoja suaugusiųjų grupėje, jaunesni žirgai yra kertinis pagrindas, galintis atkurti Lietuvos ristūnų žirgų veislę.

Žirgininkus visiškai laiko entuziazmas ir meilė žirgams, atėję iš mūsų protėvių, iš šalies, kurios pagrindas – žemdirbystė. Taip jau yra susiklostę istoriškai, nors laikai keičiasi. Meilė žirgui yra gražus, net taurus dalykas, nes ir pats žirgas – taurus gyvūnas. Tačiau, nepaisant mūsų meilės žirgui, mes dar norime ir turime kažką su juo ir nuveikti. Prasmingas žirgo įveiklinimas – nuo veisimo iki sporto – tampa mūsų, kaip valstybės, įvaizdžio galimybių dalimi. Ar mes, lietuviai, norime būti matomi žirginio sporto arenoje? Manau, esame pakankamai ambicinga tauta, kuri tikrai galėtų būti matoma tiek Europos, tiek ir pasaulinėje arenoje.  

Ristūnų sporte yra žmonių, tuo užsiimančių po tris ar keturis dešimtmečius. Yra laimėjimų, kuriais didžiuojamės. Pastaraisiais metais savininkai žirgus nusprendžia išvežti į Švediją, ten žirgai yra treniruojami, kad pasiektų aukštesnių rezultatų, startuoja Švedijos transporto asociacijos organizuojamose varžybose. Birželio pabaigoje Estijoje vykusiose ristūnų žirgų lenktynėse Baltijos taurę komandinėje įskaitoje laimėjo Lietuvos ristūnai žirgai. Greičiausio žirgo titulą pelnė Brave Sensation – Lietuvos ristūnas, ne tik greičiausiai įveikęs distanciją, bet ir parodęs geriausią visų laikų Baltijos taurės laiką. Kitais metais Baltijos taurės ristūnų žirgų lenktynės vyks Lietuvoje, jas rengs RLŽL. Artimiausios žirgų ristūnų lenktynės vyks jau šį šeštadienį Širvintų hipodrome.

Nuo praėjusių metų jau taikome ristūnų žirgų dopingo kontrolę. Mūsų partneris yra pasaulinio lygio, viena garsiausių Prancūzijos laboratorijų. Mes nusprendėme palaikyti švarų sportą, rūpintis žirgų gerove, edukuoti savo bendruomenę. Daug dėmesio skiriame vadeliotojų kultūrai, šio sporto populiarinimui ir laukiame, kol valstybė realiais veiksmais prisidės prie šio darbo. Juk žirgas – Lietuvos herbe.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.