Iki pasėlių deklaravimo pabaigos – dienos suskaičiuotos. Dėl šalto ir drėgno pavasario laukuose vis dar sėjos nebaigiantys žemdirbiai paraiškoms teikti neturi laiko. Iki šiol pasėlius yra deklaravę vos ketvirtadalis visų pareiškėjų, o terminas vis trumpėja. Pasėlių deklaravimo eigai įtaką daro ir su COVID-19 susiję reikalavimai – paraiškų teikimo vietose ribojamas lankytojų skaičius, įvairiomis priemonėmis stengiamasi užtikrinti saugumą. Savivaldybių žemės ūkių skyrių ir seniūnijų darbuotojai sunerimę, kad iki nustatyto termino pabaigos nesugebės aptarnauti visų paraiškų teikėjų, todėl jas teks priimti pavėluotai, kils nemažai konfliktų, sumaišties, be to, žemdirbiams mažės parama. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kol kas nesvarsto galimybės terminų pratęsti, nors pernai tai buvo padaryta.
Į prašymą neatsižvelgta
Šiemet paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškų priėmimo laikotarpis prasidėjo balandžio 12 d. ir truks iki birželio 7 d. Pavėluotai paraiškos bus priimamos nuo birželio 8 d. iki liepos 2 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną paramos suma bus mažinama 1 proc. Šiais metais ŽŪM paraiškų priėmimo laikotarpį patvirtino tokį, koks būdavo tradiciniais metais: nebuvo atsižvelgta nei į COVID-19 karantino deklaravimui keliamas problemas, nei į šaltą, drėgną, sėją pavėlinusį pavasarį. Pernai, kai pandemija tik pradėjo įsismarkauti, ŽŪM, reaguodama į sudėtingą situaciją, deklaravimo laikotarpį pakoregavo – jis prasidėjo nuo balandžio 20 d. ir tęsėsi iki birželio 22 d. Nespėjusieji pateikti paraiškų jas pavėluotai galėjo teikti nuo birželio 23 d. iki liepos 17 d.
Pasak Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacijos (SŽŪSDA) pirmininko ir Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Eugenijaus Alesiaus, praėjusių metų patirtis parodė, kad pakoreguotas deklaravimo laikotarpis buvo optimalus, todėl tikėtasi, kad šiemet taip pat bus atsižvelgta į esamą situaciją. Tačiau ŽŪM priėmė kitokį sprendimą ir liko prie tradicinių paraiškų teikimo terminų. SŽŪSDA dar vasario 24 d. raštu kreipėsi į ŽŪM bei Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK), akcentavo, kad savivaldybių žemės ūko skyrių ir seniūnijų specialistai susirūpinę dėl paraiškų priėmimo laikotarpio, kuris, esant COVID-19 karantino apribojimams, yra per trumpas. Be to, išreikštas nerimas dėl rizikos užsikrėti koronavirusu: jei prasidėjus pasėlių deklaravimui specialistai nebus paskiepyti nuo COVID-19, jiems kils sveikatos rizikų.
„Savo pastabas nusiuntėme ŽŪM, KRK, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Susidaro įspūdis, kad aukščiausiajai valdžiai nerūpi, ką sako savivaldybių specialistai, žemdirbių organizacijos. Šis laikotarpis, kai karantino sąlygomis vyksta pasėlių deklaravimas, tikrai ne lengvesnis nei pernai, gal net sudėtingesnis. Nesinori prognozuoti, kas bus, kai liks vos kelios dienos iki birželio 7-osios. Jau dabar skyrių darbuotojai paraiškas priima po darbo valandų ir net vėlų vakarą dirbdami iš namų. Be to, skyrių specialistai pastaruoju metu gavo dar ir papildomų pavedimų, susijusių su COVID-19 kompensacijomis: turi priimti šūsnis žemdirbių paraiškų ir tuo pat metu vykdyti deklaravimo procedūras. Taip pat vyksta ir žemės ūkio technikos apžiūros bei registracija. Įpareigojimų begalė, o ŽŪM šiems metams skyrė tik 40 proc. lėšų deleguotoms funkcijoms vykdyti. Lėšų trūkumas apsunkina darbų kokybę ir tempą. Savivaldybės neturi ir neskiria papildomų lėšų šiems darbams atlikti. Apmaudu, kad taip yra“, – su „Ūkininko patarėju“ apmaudu dalijosi E. Alesius.
Deklaravimo sąlygos
Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Sidonija Barišauskienė ŪP patikino, kad darbų krūvis išties labai didelis, be to, sąlygos ypatingos: vienam pareiškėjui sugaištama kur kas daugiau laiko, nes tenka laikytis saugumo priemonių – paskirti ilgesnę vizito trukmę, kad nesusitiktų su kitu deklaruojančiuoju, po apsilankymo dezinfekuoti vietą ir priemones, dažniau vėdinti patalpas. Anot specialistės, per dieną dabar aptarnaujama perpus mažiau pareiškėjų, nei būdavo įprastais metais, todėl neramu, ar pavyks priimti visas paraiškas iki nustatyto termino pabaigos.
„Jei laukų plotai išlikę tokie pat, tik pasikeitę pasėliai, procedūros vyksta sklandžiai ir gana greitai. Tačiau kai tenka įbraižyti naujus plotus arba jų yra daug ir smulkių, procedūra užtrunka. Be to, papildomai laiko reikia ir norint atnaujinti valdas. Vienas pareiškėjas sugaišta apie pusvalandį, o kitam reikia ir kelių valandų“, – deklaravimo specifiką aiškino S. Barišauskienė.
Pasak E. Alesiaus, argumentai, kad pasėlius galima deklaruoti nuotoliniu būdu, kol kas labiau utopiški. Pernai žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus šalyje deklaravo 124 885 pareiškėjai, o iš jų tik 5 646 elektroniniu būdu, tai sudaro vos 4,5 proc. Tačiau ir nemaža dalis jų vis tiek turėjo kreiptis į specialistus, kad būtų sutikrintos laukų gretimybės, nes to savoje sistemoje jie nemato ir kyla tikimybė, kad plotai gali „užlipti“ vieni ant kitų.
SŽŪSDA pirmininkas atkreipė dėmesį, kad dėl šiųmečio deklaravimo tempų ir terminų sunerimusi ne vienos savivaldybės administracija. Marijampolės savivaldybėje iš maždaug 2,4 tūkst. deklaruojančiųjų iki šiol paraiškas pateikė apie 800, Šilutės rajono savivaldybėje iš 4,5 tūkst. – apie 1,4 tūkst., Akmenės rajono savivaldybėje iš 1 200 – apie 200, Vilkaviškio rajono savivaldybėje iš 4 tūkst. – apie 1 200. Tikimasi, kad planuojantieji deklaruoti pasėlius nelauks paskutinių dienų, nes problemų vargu ar pavyks išvengti.
Mandagūs ŽŪM atsirašinėjimai
ŽŪM, atsakydama į SŽŪSDA raštą, kuriame buvo išdėstytos šiųmečio pasėlių deklaravimo problemos, pažymėjo, kad „ŽŪM, atsižvelgdama į Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą, sudarė prioriteto tvarka ŽŪM valdymo srities visuomenei svarbias funkcijas vykdančių viešojo ir privataus sektorių darbuotojų grupių, kurios įgyvendindamos visuomenei svarbias funkcijas turi didžiausią riziką užsikrėsti COVID-19 infekcija, turinčias darbuotojų grupes, kurių vykdomos funkcijos yra susijusios su dideliu kontaktų skaičiumi ir kurioms užsikrėtus COVID-19 kiltų rizika plisti minėtam virusui, o visuomenei svarbios funkcijos būtų neatliktos, ir raštu pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai. Pažymime, kad į šį sąrašą prioriteto tvarka yra įtraukta darbuotojų grupė „Darbuotojai, atliekantys pasėlių deklaravimo funkcijas“.
Trumpai tariant, specialistams, vykdantiems pasėlių deklaravimo procedūras, buvo mėginama suteikti prioritetą pasiskiepyti. Tačiau šiųmečio deklaravimo termino ŽŪM nepakeitė: kaip ir tradiciniais metais, jis tęsis nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d. Kodėl nebuvo atsižvelgta į SŽŪSDA išsakytas pastabas, ŽŪM aiškino, kad „supranta asociacijos keliamas abejones dėl darbo organizavimo ir apimčių pandemijos sąlygomis. Vykstant deklaravimui, ŽŪM atidžiai stebi pareiškėjų aktyvumą, lygina duomenis su praeitų metų duomenimis, taip pat stebi situaciją dėl pandemijos tolesnio vystymosi, įsiklauso tiek į asociacijos, tiek ir į atskirų savivaldybių siunčiamus signalus. Atsižvelgdama į visa tai, spręs dėl deklaravimo laikotarpio pratęsimo tikslingumo“.
Kaip yra ir kaip bus, laikas parodys. O šiomis dienomis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras išplatino pranešimą, kuriame dar kartą primena, kad paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos priimamos nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d.: „Paraiškos, teikiamos VšĮ „Ekoagros“ sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktus ir (arba) pagal KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“, priimamos nuo balandžio 12 d. iki birželio 7 d. (vėliau nepriimamos). Jei paraiškos dar nepateikėte, raginame kaip įmanoma greičiau tai padaryti! Paraiškos priimamos seniūnijoje (savivaldybėje) pagal žemės ūkio valdos centrą. Rekomenduojame dieną ir laiką iš anksto suderinti su aptarnaujančia seniūnija (savivaldybės padaliniu).“ Esą pareiškėjai taip pat gali užpildyti ir patvirtinti paraišką savarankiškai, prisijungę prie Paraiškos priėmimo informacinės sistemos (PPIS). Taip pat galima prisijungti per elektroninius valdžios vartus.
Rasa SMILGYTĖ
ŪP korespondentė
Autorės nuotraukos
2021-05-19