Prieš kurį laiką perspektyviu – nišiniu – verslu laikyta triušininkystė dabar atsidūrė ties išnykimo riba. Lietuvoje, ieškodamas lietuviškos triušienos, greičiau rasi lenkiškos. Tiesa, triušių veislynai tobulina savo veiklą, tačiau prekinių ūkių tėra vos vienas kitas. O j...
2022-ieji – ypatingi metai, nes šiemet minime Lietuvos universiteto šimtmetį. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), tęsdamas pirmtako, Lietuvos universiteto, taip pat 2010 m. susijungusių Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos, geriausias tradicijas, yra didžiausia biomedicinos studijų srities universitetinė ...
Antradienį į pirmąjį posėdį buvo susirinkusi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kolegija, skirta glaudesniam ir kokybiškesniam bendradarbiavimui su socialiniais partneriais. Pirmasis kolegijos posėdis buvo skirtas pasitarti, kaip būtų galima racionaliau panaudoti likusias Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo priemonės (EURI) lėšas – tartasi dėl...
Triušininkystė Lietuvoje – labiau pomėgis nei verslas. Dauguma šalies gyventojų, auginančių triušius, tai daro dėl meilės šiems gyvūnams ar norėdami šeimos poreikiams užsiauginti vertingos mėsos. Eiliniam piliečiui įsigyti lietuviškos triušienos nelengva. Jos retai aptiksi turguje. Kai kurių prekybos tinklų parduotuvėse nė neverta ieškoti. Triuš...
Kalifornijos veislės triušiai.
Triušininkystė laikoma viena seniausių gyvulininkystės šakų, nes yra duomenų, kad daugiau nei prieš 2 tūkst. metų pirmieji triušius pradėjo veisti romėnai. Juos XV a. į Lietuvą atvežė vienuoliai, kurie įvertino šio gyvūnėlio mėsą ir triušieną vadino pasninko patiekalu.
Mėsai dažniausiai auginamos vidutinio dydži...
Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos (LKŽTAD) pirmininko, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos profesoriaus Artūro Stimbirio teigimu, triušininkystės šaka nepelnytai pamiršta žemės ūkio politikų, mokslininkų, ekonomistų ir pačių žemdirbių.
Žvelgiant į t...
(1).jpg)
.png)
.png)
