Pietų augalai dera ir Suvalkijoje

Grūdų augintojai skundžiasi kaitros išdžiovintu derliumi, o Rudžių kaime (Marijampolės sav.) kaktusus ir  kitus egzotinius augalus auginantis Zenius Sadauskas džiaugiasi, kad šie net ir mūsų sąlygomis puikiai auga, žydi ir dera.

Susidomėjo seniai

Z. Sadausko alpinariumą puošia šliaužiančioji opuncija Humifussa ir jukos.

Pedagogas, buvęs Šunskų mokyklos direktorius Zenius Sadauskas auginti egzotinius augalus pradėjo daugiau kaip prieš 15 metų. Daug ką stebino, kad tuo žavisi ne biologijos, o matematikos mokytojas.

 O viskas prasidėjo nuo to, kad Z. Sadauskui viena pažįstama papasakojo, jog Šiaurės Anglijoje matė augančias palmes. Pedagogui buvo smalsu, gal ir natūralioje Lietuvos aplinkoje galėtų augti ir žiemoti įvairūs egzotiniai augalai. Pirmų kaktusų sėklos į Suvalkijos sostinę atkeliavo iš Mičigano valstijoje (JAV) gyvenančio kaktusų augintojo. Vėliau juos Zenius siuntėsi iš specializuotų Vokietijos ir Čekijos ūkių bei augintojų, Kanados ir kitų šalių.

Pritapo ne visi

Anot Z. Sadausko, ypač Vokietijoje gausu besidominčiųjų šiais augalais, yra jų klubų, interneto svetainių. Tačiau tiek Vokietijoje, tiek Čekijoje, o ir Mičigano valstijoje klimatas kiek kitoks nei Lietuvoje, tad ne visi „augintiniai“ Suvalkijoje pritapo, tik maždaug kas penktas čia įsitvirtino ir prisitaikė prie kintamų ir labai kontrastingų metų laikų.

„Rinkausi kaktusus tokius, kurie galėtų būti atsparūs mūsų penktajai šalčio zonai ir drėgmei. Kaktusai, jukos, kurių dabar turiu daugybę rūšių ir veislių, visai neblogai jaučiasi ir žiemoja jau daug metų. Labiausiai šie augalai netoleruoja žiemos atodrėkių. Jukoms patinka lengvesnė, neužmirkstanti žemė, tačiau jos auga ir priemolyje, tik svarbu, kad būtų nuolydis ir nestovėtų vanduo. O kaktusai geriausiai tarpsta smėlyje. Labiausiai sukulentai nemėgsta drėgmės“, – aiškino egzotinių augalų ypatumus jų augintojas.

Paskyrė visą sodybą

Z. Sadauskas, kad galėtų puoselėti savo pomėgį bei plėsti egzotinių augalų auginimo plotą, įsigijo sodybą užmiestyje ir čia perkėlė jau turėtus augalus. Kaktusais ir jukomis apsodino greta namo apie 5 arų plotą. Tačiau savo sklype Zenius augina ne tik kaktusus, jo kolekcijoje – ir bambukai, figos, kartieji apelsinai, saracėnijos, persimonai, pekanų ir karijų riešutai, mimozos, kinrožės, bonsai, drambliažolės, palmės ir daugybė kitų. Jis eksperimentuoja su augalais, kurie mūsų klimatu lyg ir neturėtų augti.

Ir vis dėlto daugiausia čia kaktusų, kurių augina apie 50 veislių. Vieni jų puikiai prisitaikė, kiti balansuoja ant išlikimo ribos. Jei kaktusai priima gyvenimo sąlygas, jau antrais metais išskleidžia žiedus. Augintojas pastebėjo, kad geltonžiedžiai kaktusai atsparesni už raudonžiedžius, o kuo įmantresnių veislių augalai, tuo lepesni.

Veislių įvairovė

Savo stebėjimus Z. Sadauskas fiksuoja užrašuose ir komentuoja apie kiekvieną savo augalą: „Rutulinis kaktusas Escobaria missouriensis – iš dalies atsparus drėgmei, labai atsparus šalčiui, žydi gelsvai ir žalsvai. Rutulinis kaktusas Echinocereus triglochidiatus – sąlyginai atsparus drėgmei, labai atsparus šalčiui. Kalninė Opuntia phaeacantha v. albispina – labai atspari, žydi geltonai, labai sparčiai auga. Šliaužiančioji opuncija Humifussa – labai atspari, žydi geltonai, sparčiai auga. Opuntia hystricina-Hybrid Halblech – labai atspari, žydi raudonai. Opuntia polyacantha – uolinė opuncija, Chrystal Tide labai atspari, žydi raudonai, labai ilgi spygliai. Miniatiūrinis kaktusas Opuntia compressa – žydi geltonai, vidurys rausvas, vienas iš nedaugelio kaktusų, kuris žiemai „neatsigula“ ant žemės, iš dalies atsparus.“

Augina savo malonumui

Kaktusų augintojas ir kolekcininkas spygliuotuosius augina savo malonumui, tačiau tai ir nedidelis jo verslas. Daugina atspariausias kaktusų veisles, tad norintieji jų gali įsigyti bei paįvairinti savus alpinariumus lauke žiemojančiais egzotiniais augalais.

Z. Sadausko sklype ir vazonėliuose auga šimtai kaktusų. Savo žiedus lysvėse išdidžiai kelia gražuolės jukos, kurias jau ne vienas gėlininkas įkurdino savoje aplinkoje. Zenius tikisi daugiau Lietuvoje atrasti tokių entuziastų, kaktusų bei kitų egzotinių augalų augintojų, kurie tarpusavyje dalytųsi savais stebėjimais, kontaktais kitose šalyse ir, žinoma, keistųsi augalais ar būtų galimybė iš jų nusipirkti.

Tekilos nevarys

Z. Sadauskas juokiasi paklaustas, ar neketina vartotojams pasiūlyti kaktusų vaisių ar spausti jų sulčių, o gal naminę tekilą varyti. Jis tikina, kad pats dar nėra ragavęs kaktusų vaisių, o apie tekilą girdėjęs tik tiek, kad ji gaminama iš agavų.

„Auginu kaktusus kaip dekoratyvinius augalus, apie jų perdirbimą ir valgymą kol kas negalvoju. Tai mano hobis, kuris dovanoja daug gerų emocijų. Kaktusų žydėjimas džiugina nuo birželio pradžios ir tęsiasi liepą. Pirmieji pražįsta raudonžiedžiai kaktusai, o vėliau žiedus išskleidžia geltonžiedžiai. Kaktusų nei tręšiu, nei laistau, nes tai dykumų augalai, jie drėgmės bijo labiau nei sausros. Dauguma jų nėra aukšti, auga pažeme, tačiau pasvajoju ir apie dvimetrinius, kurie galėtų augti lauko sąlygomis“, – nukreipęs kalbą nuo gamybos vėl apie savo augalų grožį ir ypatumus ima pasakoti kaktusų augintojas.

Atsparesni – vietinės kilmės

Z. Sadauskas apgailestauja, kad augalų siuntimosi procedūros, įvairūs reikalavimai ir siuntų keliavimo trukmė riboja galimybes. Patį augaliuką sudėtinga parsisiųsti, o jei siuntiesi sėklas, reikia ilgai laukti rezultato – kartais užtrunka ir 5 metus, kol sulauki iš sėklos išauginto augalo žydėjimo. O iš nedidelio auginio jau antrais metais gali pamatyti, koks jis augs ir kaip žydės.

Tačiau Zenius tikina, kad ilgametė patirtis parodė, jog atsparesni ir mūsų klimate geriau auga tie egzotiniai augalai, kurie buvo išauginti iš jau Lietuvoje augintų augalų sėklų.

Nereikia nei laistyti, nei genėti

Ne visi eksperimentai, anot Z. Sadausko, pasiteisino, nemažai augintų kaktusų po žiemos neatsigavo, bet daugiau dabar plantacijoje yra tokių, kurie stebina savo gajumu. Beje, ravėti piktžoles tarp kaktusų entuziastui irgi buvo nemenkas iššūkis, kol neapsikentęs į pagalbą pasitelkė herbicidą – piktžolės išnyko, o kaktusai puikiausiai atsilaikė. Nei šliužai, nei pelės, nei kiti kenkėjai kol kas į kaktusus neįsisuko. Zenius juokauja, kad tikriausiai dar nesupranta, ar šie augalai valgomi. Kaktusų augintojas tikina, kad tai mažiausiai priežiūros reikalaujantys augalai – jų nereikia laistyti, genėti, tręšti, žiemą dangstyti.

Zenius prasitaria, kad savo kaktusų kolekciją ketina papildyti Pietų Amerikos kaktusais, kuriais susidomėjo prieš porą metų ir jau keletą svetimšalių yra parsisiuntęs bei grūdinęs po sniego pusnimis.

Rasa SMILGYTĖ

Zeniaus SADAUSKO nuotrauka

2021-08-07