Sėkmę lemia drąsūs sprendimai

Šalies pieno ūkiams rašomi skirtingi scenarijai. Kelių ar keliolikos karvių laikytojai traukiasi iš rinkos, pieno gamybos kaštus mažinti ir verslą efektyvinti nusiteikę šeimos pieno ūkiai stato robotizuotas fermas, paisydami ir žaliojo kurso, ir tvarios gamybos reikalavimų.

„Sėkmę lemia drąsūs sprendimai, – sako Pajiesio k. (Veiverių sen., Prienų r.) ūkininkė Saulena Krūvelienė, – su AB „Lytagra“ komandos pagalba įgyvendinome ambicingą naujos automatizuotos dviejų šimtų galvijų fermos projektą ir šiandien džiaugiamės įkurtuvėmis.“

„Lytagros“ įnašas

Pasak teisininkės kvalifikaciją turinčios ūkininkės, ne vienerius metus puoselėta Krūvelių šeimos ūkio vizija – suformuoti genetiškai stiprių ir produktyvių karvių bandą, automatizuoti melžimą, gaminti išskirtinės kokybės pieną – pagaliau išsipildė.  Šeimos verslui stabilumo teikia patikima komanda – sūnus Artūras ir anūkas Martynas. Abu baigę universitetus, išmano skait- menines bei nuotolinio darbo technologijas, o pienininkystės ir žemės ūkio versle Pajiesio kaime jiedu – beveik tris dešimtmečius.

„Esu dėkinga „Lytagros“ bendrovės komandai, kuri ne tik talkino rengiant projektą, bet ir stropiai atliko darbus, padėjo visais klausimais“, – „Ūkininko patarėjui“ kalba S. Krūvelienė.

Sunkų rankų darbą modernioje fermoje pakeitė išmani automatinė šėrimo sistema „Lely Vector“.

Šiandien šalia senosios Krūvelių sodybos, apjuostos vešlia eglių gyvatvore, ant kalvelės švyti griežtų linijų modernus pusiau šalto galvijų laikymo tvartas su dviem pašarų bokštais ir sandariu srutų rezervuaru. Erdvioje fermoje tyliai dirba du melžimo robotai, pašarų ruošimo ir dalijimo robotas, pirmieji du Lietuvoje mėšlo šalinimo robotai. Visi paženklinti pasaulyje garsios „Lely“ firmos emblema.

Pasak ūkio šeimininkės S. Krūvelienės, ambicingiems tikslams pasiekti svarbiausi dalykai – pasitikėjimas ir įsiklausymas. Be jų investicijos į verslą taptų tik skambia deklaracija. Ūkininkės skaičiavimais, įvertinus pieno gamybos kaštus ir supirkimo kainas, naujausios investicijos turėtų atsipirkti per dešimtmetį. Tam susidarė palanki situacija finansų rinkose: projektas rengtas prieš kelerius metus, už įrangą, darbus mokėta „brangesniais“ eurais, o grąžinti reikės jau „pigesniais“, paliestais infliacijos.

„Projektuojant fermą statybų kvadratinis metras įvertintas šimtu eurų, nors rinkoje kainavo du šimtus, o pastaruoju metu šoktelėjo iki keturių šimtų eurų“, – pastebi ūkio vadybininkas M. Krūvelis. Būtent jo idėja buvo plėsti ūkį, perspektyvoje matyti robotizuotą fermą, atrinkti galvijus automatizuotam melžimui, projektuojant mažinti pieno gamybos kaštus ir optimizuoti verslą.

Ateities ferma

Šiandien Krūvelių šeimos ūkyje dirbama apie 200 ha žemės, laikoma 200 galvijų (tarp jų – 94 melžiamos (kartu su užtrūkusiomis) karvės ir 30 veršingų telyčių), kas antrą dieną parduodama 3–3,6 t pieno. Per laktaciją viena holšteinizuota Lietuvos juodmargė atseikėja vidutiniškai iki 10 tūkst. kg pieno. Prieš pusantro mėnesio perkeltos į naująjį tvartą karvės patyrė stresą, tačiau labai greitai priprato prie naujausios kartos melžimo roboto „Lely Astronaut A5“. Pasak AB „Lytagra“ Gyvulininkystės padalinio vadovo Rimgaudo Pocevičiaus, tiesų praėjimą turintis melžimo gardas, nauja hibridinė ranka, patobulinti kritiniai mazgai ir lengvas roboto aptarnavimas yra esminės naujausios kartos „Lely Astronaut A5“ roboto savybės. Kombinacijoje su laiko patikrintu laisvu galvijų judėjimu, šis robotas padeda siekti geresnių ūkio rezultatų. Didesnis roboto našumas, mažesnės elektros energijos sąnaudos mažina pieno gamybos kaštus. Kuo daugiau karvė lankosi robote, tuo geriau kompiuteris atsimena jos duomenis ir tuo lengviau uždeda melžiklius. Kiekvienas tešmens ketvirtis melžiamas individualiai, pienas teka pro analizatorių, kuris rodo riebalų, baltymų kiekį, laktozę, laidumą, kraują, temperatūrą. Instaliuoti ir somatinių ląstelių skaičiuotuvai. „Tai visa laboratorija“, – sako „Lytagros“ Gyvulininkystės padalinio vadovas.
Pastaruoju metu geriausi pasaulio ūkiai, melžiantys „Lely Astronaut A5“ robotais, vidutiniškai per parą pasiekia daugiau kaip 3 tūkst. kg vieno roboto našumą. Lietuvos našiausiame ūkyje šis rodiklis siekia šiek tiek daugiau nei 2,1 tūkst. kg.

Robotų veiklos fermoje pastebėjimais dalijasi AB „Lytagra“ Gyvulininkystės padalinio vadovas Rimgaudas Pocevičius ir ūkininkas Martynas Krūvelis.

Pasak M. Krūvelio, robotai pasirinkti įvertinus pieno gamybos kaštus ir informacijos dalį juose. Valdyti juos ūkininkas gali iš mobiliojo telefono. Robotizuota ferma pirmiausia suteikia galvijams gerovę – nėra triukšmo, platūs ir nuolatos mėšlo valymo roboto „Lely Discovery Colector“  šlapiu būdu valomi vaikščiojimo takai, erdvios, minkštos ir sausos guoliavietės, masažiniai šepečiai, o svarbiausia – laisvai prieinamas melžimo robotas „Lely Astronaut A5“. Per pusantro mėnesio karvės priprato pačios ateiti į melžimo robotą, nebuvo jokios grūsties. Jos ilsisi guoliavietėse, o pamačiusios laisvą roboto erdvę keliasi ir ateina. Galvijams „privilioti“ skirtas miltų ir pašarinių priedų mišinys paduodamas į robotą vamzdžiu automatiškai iš lauke esančio bokšto.

„Mėšlo valymo robotai – pirmieji tokie Lietuvoje, – kalba AB „Lytagra“ Gyvulininkystės padalinio vadovas R. Pocevičius, – jis, važiuodamas galvijų taku, mėšlą ne stumia, o susiurbia, naudodamas vandenį. Tako gale, pasiekęs groteles virš požeminio rezervuaro, mėšlą išpila, tada vėl pasipildo vandeniu ir tęsia maršrutą.“

Naujojoje Krūvelių ūkio fermoje melžiamo pieno šiluma „surenkama“ į akumuliacinę talpą rekuperatoriaus pagalba ir vėliau panaudojama buities reikmėms bei patalpoms šildyti.

Robotai mažina pieno gamybos kaštus

„Atskiro dėmesio verta intelektuali pašarų ruošimo ir dalijimo sistema „Lely Vector“, – kalba M. Krūvelis, – pats robotas pagal užduotą programą parengia skirtingų sudėčių pašarus ir vėliau juos išdalija atitinkamai melžiamoms karvėms, užtrūkusioms, turinčioms po kelių savaičių veršiuotis, apsiveršiavusioms. Be to, tas pats robotas, tyliai važiuodamas taku, pristumia pašarą arčiau, o jeigu lazerio spinduliu užfiksuoja, kurioje vietoje iš penkių galvijų grupių pašaras suėstas, tada atveža naujo. Žmogus per 24 valandas tokioje sistemoje tikrai suklystų, o štai robotas – ne. Vadinasi, ūkininkas jau sutaupė, sumažino pieno gamybos kaštus.“

Be to, dažnesnis galvijų šėrimas (10–14 kartų per dieną) atsiperka. Padidėja atrajojimas, taip pat pieno gamyba. Dažnesnis šėrimas taip pat teigiamai veikia karvės sveikatą. Dažniau duodant mažesnius pašarų kiekius, karvės visada turi prieigą prie šviežio, skanaus ėdesio. Todėl racionas, kurį ėda karvės, labiau atitinka tai, ko joms reikia. Dėl to kiekviena karvė gauna pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų optimaliam pašarų pasisavinimui ir maksimaliai produkcijai. Dažnesnis šėrimas reiškia ir lankstų šėrimą: ne nustatytais intervalais, o tada, kai reikia. Gyvūnai šeriami pagal poreikį, sumažinamas maisto likučių kiekis, ūkininkas nepatiria nuostolių.

Iš senosios Krūvelių sodybos į naujojo tvarto pašarų bokštus mobilusis malūnas atvežė dviejų savaičių krovinį

Krūvelių pieno ūkyje nuo pat pradžios skirtas dėmesys galvijų sveikatingumui ir selekcijai. Karvėms sėklinti buvo naudojama pažangiausių veislių genominių bulių ir seksuota sperma. Visos piendavės užsiaugintos iš motininės bandos, jau žinant, kad atrinktosios ateityje bus melžiamos roboto. Pasaulio pieno rinkos pokyčius, aukcionų kainas analizuojančiam M. Krūveliui tenka rūpintis ūkio rinkodara, verslo inovacijomis. Ūkininko nuomone, Lietuvos pieno gamintojams dažnai pavyzdžiu keliami Vakarų Europos šalių ūkininkai, kurie sugeba racionaliau valdyti pieno gamybos kaštus. M. Krūvelio įsitikinimu, pagrindinis „vakariečių“ verslo rizikų valdymo ir produktų savikainos mažinimo instrumentas – verslo robotizavimas. Pieno paklausa auga, gamyba dėl kaštų ir kainų „banguoja“. Pasaulyje lyderiaujanti „Lely“ kompanija pieno ūkiams (verslo rizikoms amortizuoti) siūlo pačius naujausius ir pažangiausius įrenginius. AB „Lytagra“ į Lietuvą parveža tarptautinių parodų apdovanojimus pelniusias automatizuotas gyvulininkystės fermų sistemas, diegia jas šalies ūkiuose, motyvuoja ūkininkus modernizuoti, optimizuoti verslą.

„Pieno ūkyje grėsmių visuomet apstu, – pripažįsta S. Krūvelienė, – laikinus materialinius sunkumus įveikdavome šeimos narių lėšomis. Pastarųjų metų projektas įgyvendintas pasinaudojus valstybės parama, tačiau ateities žingsniai priklausys nuo tvarios ūkininkų ir verslo atstovų bendrystės, įvairių lygių kooperacijos, tarpusavio pasitikėjimo.“

Agroverslo sėkmė

Teisininkės S. Krūvelienės nuomone, pieno ūkio sėkmė – aiški verslo strategija ir skaičiavimais pagrįsta taktika. Be to, galvijų ferma – tai maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“ pradžia. Gyvūnų gerovė, sveikatingumas, šėrimas ir ypač genetika – viskas svarbu, viskas po valstybės priežiūros tarnybų didinamuoju stiklu. Pasak S. Krūvelienės, anūkas Martynas intensyviai studijuoja galvijų selekciją, pieno ūkį ketina plėsti, specializuoti, gaminti ekologinį arba ypač paklausų pasaulyje A2 ar naktinį pieną. „Lietuvoje vėluoja išskirtinės kokybės pieno paklausa, be to, apskritai nėra skatinama rinktis lietuviškus maisto ir ypač pieno produktų, – pastebi M. Krūvelis, – vartotojai renkasi ne kokybišką, o pigų, dažniausiai įvežtinį produktą, keisčiausia, kai išgirsti, jog patys pieno ūkių šeimininkai pieno produktus perka prekybos centruose.“

Melžimo robotas „Lely Astronaut A5“

Ūkininkė S. Krūvelienė įsitikinusi, jog bet kurio verslo plėtrai pats geriausias laikas – sunkmetis. Šalių ekonomikos vystymosi grafikas dažniausiai primena sinusoidę. Prisiminimuose likusios Krūvelių šeimos ūkio kūrimosi, vystymosi ir plėtros pamokos. Didžiausia rizika po 1990 m. kovo 11–osios buvo A. Krūvelio senolių turėtos žemės susigrąžinimas, vėliau kuklaus, bet racionaliai suprojektuoto tvarto, išore primenančio kaimo užeigą, statybos. Krūvelių šeimos ūkis nuo 1994 metų tapo lankytinu Prienų r. savivaldybės objektu. Į Pajiesio kaimą pasižiūrėti tuomet dar reto privataus atsikuriančios Lietuvos ūkio buvo vežami užsienio svečiai, diplomatai, šalies politikai, garsūs mokslo ir meno žmonės. Ūkyje vyko pažintinės ekskursijos, seminarai, melžimo varžytuvės. Vienoje sodybos pusėje buvo Suvalkijos ūkininko buities muziejumi paverstas autentiškas senųjų Krūvelių svirnas, kitoje – jaukią pakelės užeigą primenantis galvijų tvartas su svečių kambariu ir ūkininkų apdovanojimų galerija. Jau tada, prieš porą dešimtmečių, ferma stebino lankytojus statinio vidaus patalpų higiena. Kai 2003 metų pavasarį geros higienos praktikos savikontrolės sistemą įgyvendinusiems pieno ūkiams buvo teikiami sertifikatai ženklinti žalią pieną sveikumo ženklu, Krūveliai vieni pirmųjų šalyje gavo tokį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą. Lietuvoje buvo du šimtai tokio lygio pieno ūkių. „Mūsų sėkmės raktas – ūkio tęstinumas ir partnerystė su „Lytagros“ bendrove, – sako ūkininkė S.Krūvelienė, – šiandien jaunimui pavaldus modernus, robotizuotas, o ateityje galbūt ir dar išmanesnis verslas, kurį siūlo agroverslo lyderiai.“

 2021-12-30

ŪP korespondentas Justinas ADOMAITIS

Autoriaus nuotraukos

Nr. 150/7

Lytagra, Lely Astronaut A5, Rimgaudas Pocevičius, Martynas Krūvelis, Justinas Adomaitis, Ūkininko patarėjas