Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +2,7 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Trūko neišgirstų žemdirbių kantrybė

2021/10/23


Praėjusį ketvirtadienį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) išplėstinis posėdis. Į jame dalyvavusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką kritikos strėlės lėkė spiečiais ir taikliai. LŽŪT ir jai priklausančių dešimties asociacijų atstovai piktinosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vykdoma kaimo ir agroverslo žlugdymo politika, primygtinai ragino ministrą atsistatydinti.

Situacija blogėja

„Lietuvos žemės ūkyje – kritinė situacija, – posėdžio pradžioje pareiškė LŽŪT pirmininkas Jonas Valionis. – Gyvulininkystė ant išnykimo ribos. Kas būsime, jei karves ir kiaules išnaikinsime?“

Esą šalis neturi strategijos, kiek joje augintina gyvulių, paukščių. LŽŪT nariai, gindami žemdirbių interesus, už savo pinigus važiuoja į Briuselį, o lobistinė organizacija Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) – gausiai finansuojama valstybės, tačiau už žemdirbius nekovoja. LŽŪT raštu ir žodžiu kreipiasi į ŽŪM, tačiau lieka neišgirsti. Situacija tik blogėja. Ir toliau kuriama žemdirbiams pražūtinga tvarka. Jie turi gaišti laiką, pildydami trąšų, pesticidų ir kt. žurnalus, netrukus nė karvių negalės nemokamai girdyti tvenkinyje.

Žemdirbiai vieningai paragino žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką trauktis iš pareigų

„Ar visa Lietuva turi būti pelkė?“ – retoriškai klausė J. Vilionis, piktindamasis ŽŪM planu visus šalies žemės ūkiui iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo skirtus pinigus – 16 mln. Eur – atiduoti pelkėms atkurti, kai žemdirbių išmokos ir jų produkcijos supirkimo kainos – mažiausios ES.

„Tikiuosi, ministre, šiandien išgirsime, kad dirbate mums, ūkininkams, o ne politikams“, – vylėsi J. Vilionis, pridurdamas, jog „svarbiausias biurokratų darbas – uždrausti, nubausti“.

„Jonai, paminėk vilkus, gerves ir žąsis“, – nuaidėjo šūksmas salėje, kuri buvo pilna žmonių.

Skauda visiems

Posėdyje perskaitytame Lietuvos darbdavių konfederacijos pareiškime teigta, kad K. Navickas į žemės ūkio ministro postą atėjo nepasiruošęs, nediskutuoja su socialiniais partneriais, juos skirsto į tinkamus ir netinkamus. Esą jam pradėjus vadovauti ŽŪM, pradėjo mažėti parama kaimo verslams.

„Skauda jums, skauda ir man. Ministras pirmiausia yra Vyriausybės narys ir nebūtinai turi vykdyti visus žemdirbių siekius“, – dievagojosi ministras K. Navickas. Pasak jo, žemdirbių asociacijos, kaip socialiniai partneriai, neturėtų kalbėti ultimatumais. Tėra du keliai: perlipti per asmenines ir institucines ambicijas arba drabstytis purvais. Ministras kvietė „kalbėtis apie turinį“, įspėdamas, kad „ne visur rasime sprendimus“, mat „politika diktuoja savo sprendimus“ ir pažadėjo daryti viską, kad žaliasis kursas „nebūtų skausmingas ir žlugdantis žemės ūkį“.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis sakė, jog LŽŪT, siekdama žemdirbių ir ministro dialogo, atliko darbą, kuris nėra mielas, malonus, bet šiuo metu būtinas. „Gyvename nežinioje“, – sakė jis. Esą žemdirbiai nekaltina ministro, kad pinga kiaulės, brangsta žemės ūkyje naudojamos medžiagos. Tačiau žemdirbiai – vieni iš nedaugelio gamintojų, kuriems nurodoma jų produkcijos kaina. ŽŪM būtina bendrauti su žemdirbiais, bet ji užsisklendusi.

Kur dėti šieną?

Rokiškio ir Zarasų rajonuose ūkininkaujantis Petras Šiaučiūnas piktinosi, kad nėra racionalių, valstybei ir ūkininkams naudingų sprendimų dėl daugiamečių pievų, ir siūlė prie jų priskirti apleistą valstybinę žemę, žole ir krūmais apaugusius piliakalnius, pakeles. Esą pievą reikia įdarbinti – ji turi būti žemdirbystės dalis, o ne priemonė išmokoms švaistyti, kad būtų ne dirbama, o tik šienaujama. „Dabar pamiškės pilnos pūvančių rulonų. Liepdami atkurti pievas, neatgaivinsite ūkių, kurie dėl nelogiškų sprendimų buvo priversti išparduoti gyvulius“, – teigė P. Šiaučiūnas ir įteikė ministrui dėžutę, kurioje buvo šienas, klausdamas, kur jį dėti, juk palikti pievoje susmulkinto negalima.

Ministras sakė nežinąs, kaip išspręsti pievų problemą, bet bus bandoma spręsti.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas tvirtino, jog Lietuva žaliąjį kursą pasiekė jau 2017 m. Mat sunyko pramonė, labai susitraukė žemės ūkis. Taigi šiltnamio dujų emisija – sumažinta. Nepaisant to, šalis prisiėmė jos galias viršijančius įsipareigojimus, susijusius su žaliuoju kursu. Didžiausi uždaviniai užkrauti žemės ūkiui. Dėl to mažės žemdirbių pajamos, brangs produktai, daugės atvežtinio antrarūšio maisto, jis pakeis sveiką vietinį. Estija – atvirkščiai – numatė, kad iki 2040 m. toji emisija padidės 45 proc., mat, siekiant kurti darbo vietas ir apsirūpinti maistu, bus intensyvinamas žemės ūkis. To paties siekdami latviai žada žemės ūkyje padidinti metano ir kitų dujų išmetimus 14 proc., lenkai – 20 proc. Lenkija šiltnamio dujų emisiją mažins ribodama elektros gamybą deginant naftos skalūnus.

Persistengia

LGAA vadovas ironizavo, jog politikai mums siūlo pirkti elektromobilius ir pakrauti juos... Narvoje, kuri yra taršiausia Europoje jėgainė, pagaminta elektra. Jis priekaištavo, kad ŽŪM nederina savo sprendimų su žemdirbiais, jų pasiūlymus nukiša giliai į stalčių. „Nuo 2024 m. bus apmokestintos visos sintetinės trąšos. Ar ši nutartis derinta su LŽŪT?“ – retoriškai klausė A. Macijauskas. Žemės ūkio projektų atrankos ir stebėsenos komiteto sudėtyje nenumatyta nė vieno LŽŪT atstovo. Ši Taryba išstumiama iš visų konsultacijų grupių, nes yra kritiška.

ŽŪM geriau konsultuotis su jai pritariančiaisiais, pavyzdžiui, su ŽŪR, juk šuo nekanda į ranką to, kuris atneša jam dubenėlį su ėdalu.

Pasak A. Macijausko, kai kurie jaunieji ūkininkai naktimis nemiega, neišmanydami, kaip reikės grąžinti paskolą. Už ją pirko žemės, dabar negali jos dirbti – turi pievą šienauti. Užduočių ūkininkams daugybė, paramos – jokios. Pavyzdžiui, ketinama naikinti lengvatinį akcizą raudonai žymėtam kurui, bet nenumatyta parama alternatyvai – kuro generatoriui. Lietuva persistengia, vykdydama ES ekoschemų ir kitus reikalavimus. Antai, pagal ES, augalas į tą patį lauką gali grįžti tik po metų, o pagal ŽŪM, – tik po dvejų.

Atsistoję plojo

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas atkreipė dėmesį į ŽŪM viešąją komunikaciją po spalio 6 d., kai LŽŪT pareiškė nepasitikėjimą ministru: „Pastebėjome itin didelį ministerijos suaktyvėjimą feisbuke, rajoninėje spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Pasipylė srauni upė informacijos apie ministerijos dosnumą ir jos dalijamus milijonus, šimtus milijonų ir net milijardus eurų! Rodos, tik semk, kiek pajėgsi.“

Baigus kalbėti LŪS Kelmės r. skyriaus pirmininkui Martynui Puidokui (sėdi dešinėje), auditorija atsistojo ir plojo

Puidokas klausė, ar toks komunikavimas nepriešina kaimo ir miesto visuomenių. „O gal to supriešinimo siekiama? – tęsė jis. – Skambiose antraštėse užmirštama paminėti, kad tie milijardai skirti septyneriems metams. Iš tų milijardų eilinį ūkininką pasieks tik trupiniai, o didžiąją dalį, neva skirtą žemės ūkiui atremti kylančius iššūkius, ministerija paskirstys taip, kad ji pasieks tik kelis procentus žemės ūkio subjektų.

Toks viešųjų ryšių specialistų triukas mūsų neapkvailins. Suprantame, kad stengiantis visuomenę apžavėti tariamu ministerijos dosnumu, siekiama nukreipti dėmesį nuo tikrųjų žemės ūkio problemų. Žemdirbiai pataria: liaukitės tokiais pigiais triukais siekti žemdirbių palankumo ir baikite kiršinti visuomenę! Palankumą užsitarnaukite ne kiršindami mus, o tardamiesi. Norime prisidėti prie tvaresnės Lietuvos ateities, tačiau ne prie darbo imitavimo, lėšų įsisavinimo ir švaistymo. Perlenkėte lazdą! Mūsų kantrybė turi ribas! Mes sakome gana! Gana iš mūsų tyčiotis!“ Po šių M. Puidoko žodžių posėdžio dalyvių dauguma atsistojo ir plojo.

Neišmano žemės ūkio 

LŪS Anykščių skyriaus pirmininkas Žilvinas Augustinavičius klausė ministro, ar jam reikalinga paties metų pradžioje patvirtinta Visuomeninių patarėjų taryba, jei su ja nesitariama, nekviečiama į posėdžius. Ž. Augustinavičius – šios tarybos narys.

LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas pyko, kad po to, kai LŽŪT spalio 6 d. pareiškė nepasitikėjimą ministru, jis viešojo erdvėje tarybą pavadino privilegijuota, lobistine organizacija. „Bet nepaminėjote privilegijuotųjų, kurie finansavimą gauna iš valstybės biudžeto – Žemės ūkio rūmų, tai jie lobistinė, be to, kišeninė ŽŪM organizacija“, – teigė I. Hofmanas.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė piktinosi, kad ministras du kartus atsisakė susitikti su ja ir kitais LNŽNA nariais. Per 20 jos veiklos metų nė vienas ministras taip nekorektiškai nesielgė. D. Karalevičienė ir jos pavaduotojas Žydrūnas Nevulis sakė, jog LNŽNA tapo LŽŪT nare, kad būtų išgirsta dėl skurdžių žemių savininkų problemų, lemiančių kaimų nykimą, ir štai jie K. Navicko apšaukiami lobistais. „Skaudu“, – sakė Ž. Nevulis ir pridūrė, jog ŽŪM sprendimai dėl pievų, ganyklų atkūrimo ir kiti byloja, jog jos darbuotojai nieko neišmano apie žemdirbystę, tuoj siųs ūkininkus prieš Kalėdas ieškoti žibučių.

Mažės derlius 

„Norint išmaitinti pasaulį, reikia derlingumą padidinti 87 proc., o žemės plotus – 6 proc.“ – liepą paskelbtą studiją citavo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė, prieštaraudama ES strategijai mažinti žemės ūkio intensyvumą ir efektyvumą – dėl to mažės derlius ir ūkininkų pajamos. Pasak LAAA vadovės, nė viena ES laboratorija negali įvykdyti žemės ūkio ministro įsakymu įteisintų akreditavimo reikalavimų augalų apsaugos produktams ištirti. Į Z. Varanavičienės pastabas ministerijoje visiškai nereaguojama.

Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius nerimavo, kad dabar šalyje užaugintos kiaulės savikaina 50 Eur didesnė nei suma pinigų, gautų ją pardavus gyvą. Lietuvoje, kaip, beje, ir Danijoje, Belgijoje, kiaulių supirkimo kaina mažiausia, tačiau vietinės kiaulienos kaina – didžiausia ES.

Ministras K. Navickas teigė politinių pareiškimų nekomentuosiąs, pastabas išgirdęs, suprantąs ūkininkų tikslą „užlenkti“ žaliąjį kursą, sutinkąs, kad ŽŪR finansavimas nėra teisingas. Esą LŽŪT įvairioms programoms skirta 150 tūkst. Eur. Suvokusi būtinybę, ŽŪM neariminei žemdirbystei skyrė 8 mln. Eur, nors tai nebuvo numatyta.

Ūkininkai Vilius Janeliūnas iš Pasvalio r., Tomas Pukas iš Panevėžio r. ir Andrius Dirmeikis iš Vilkaviškio r.

Ragino atsistatydinti

„Esate penkioliktas žemės ūkio ministras, vienintelis, niekaip nesusijęs su žemės ūkiu. Ne tik mes, žemdirbiai, esame auka. Ir jūs auka to, kas vyksta Lietuvoje. Joje vyksta profanacija – labai nepagarbi pažiūra į valstybės valdymą“, – rėžė Šakių r. ūkininkas Aleksandras Stonkus, profanacijos atvejais vadindamas sveikatos, teisingumo ministrus nieko bendro neturinčiais su sritimis, kurias jie kuruoja. Esą draudimų, ribojimų gausa gena šalies žemės ūkį atgal į balanos gadynę. „Turbūt, sutikdamas tapti žemės ūkio ministru, neįvertinote savo kompetencijų. Turėtumėte atsistatydinti“, – pareiškė didžiulį autoritetą Suvalkijoje užsitarnavęs A. Stonkus.

„Manau, jūs, ministre, labai vargstate, jums sunku. Labai užjaučiame. Tikrai esate ne savo vietoje. Kartoju: turėkite drąsos atsistatydinti, – ragino LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas, LŪS vicepirmininkas Zigmantas Aleksandravičius. – Jūs nesuprantate kaimo žmogaus, nemokate su juo bendrauti, nuolat jį žeminate. Turime ne žemės ūkio, o pelkių ministrą. Į istoriją įeisite kaip pelkių ministras!“

„Jei norite ir toliau būti ministru, skubiai pradėkite bendrauti su žemdirbiais ir ieškoti racionalių, protingų sprendimų, kurie atitiktų mūsų lūkesčius ir galimybes, – patarė P. Šiaučiūnas. – Tokioje gerovės valstybėje, kurią dabar kuriate, neliks vietos nei jauniesiems ūkininkams, nei vidutiniams, nei mišriam ūkiui.“

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius paprašė pakelti ranką tuos, kurių nuomone, ministras dabar nekalbėjo apie turinį ir neatsakė į 19 punktų, kurie surašyti LŽŪT nepasitikėjimo juo akte, klausimus. Pakilo rankų miškas. Pasak LŪS vadovo, jei LŽŪT būtų norėjusi drabstytis purvais, nebūtų žmonės taip gausiai susirinkę į posėdį. Jame buvo ir daug jaunimo. Jaunieji ūkininkai, laikydami plakatus, lauke lūkuriavo iš VDU ŽŪA išeinančio ministro, o jam pasirodžius, jį kalbino. Ministras nesileido į kalbas ir išvyko.

2021-10-23 ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Autorės nuotraukos

Kęstutis Navickas, Lietuvos žemės ūkio taryba, nepasitikėjimas ministru
Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Teisėsaugos veiksmai „darbiečių“ būstinėje – tiriant 500 tūkst. eurų pasisavinimą EP

Po šią savaitę atliktų procesinių veiksmų Darbo partijos būstinėje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) paskelbė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo daugiau nei 500 tūkst. eurų įgijimo apgaule imituojant ir nevykdant Europo...
2024/03/29

Vaikų gyvenimui po pamokų „Maxima“ skiria 130 tūkst. Eur – paraiškų laukia iki balandžio 21 d.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ jau dešimtą pavasarį kviečia bendruomenes teikti paraiškas dalyvauti socialiniame projekte „Mes – bendruomenė“ ir gauti iki 10 tūkst. Eur finansinę paramą sav...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prokurorai ištyrė Kretingos rajono politikų teiktus čekius

Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai kreipėsi į teismą su dviem civiliniais ieškiniais dėl bendrai daugiau nei 22 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų buvusiems Kreting...
2024/03/29

Pajamų deklaravimas: į ką atkreipti dėmesį pernai pardavus NT?

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pernai nekilnojamąjį turtą (NT) pardavę gyventojai iki gegužės 2 d. turi įsivertinti, ar dėl šių sandorių jiems neatsirado pareiga pateikti pajamų mokesčio deklaraciją bei sumokėti gyventojų...