Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Žemės ūkio ministre, kuo jums neįtiko verslas kaime?

2021/12/03


Daugelį metų vadovauju Lietuvos darbdavių konfederacijai, kuri atstovauja smulkaus ir vidutinio verslo interesams, dalyvauju įvairių ekonominių, socialinių, švietimo klausimų svarstyme bei derinime su Seimu ir Vyriausybe. Pastaruoju metu dalyvauti tokioje veikloje darosi vis sunkiau – 2020 metų birželio pabaigoje buvo priimti Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimai, kuriais vienas iš dabartinės Vyriausybės narių labai uoliai naudojasi. Gal todėl, kad sugebėjo porą metų padirbėti ir prieš tai buvusioje Vyriausybėje, ideologiniai abiejų Vyriausybių skirtumai jo nelabai domina.

Kas gali paneigti

Kalbu apie Kęstutį Navicką – žemės ūkio ministrą, kurio vieni pirmųjų žingsnių buvo atsikratyti dalies socialinių partnerių. Įvairios žemdirbių, verslo asociacijos ir jų atstovai, taigi socialiniai partneriai, 2021 metais buvo šalinami iš Programos valdymo komiteto, Stebėsenos komiteto, Projektų atrankos komitetų. Viešai ministras pasakoja, kad jis tik vykdo Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimus, tačiau kas gali paneigti, kad tokiu būdu jis dangsto savo nekompetenciją jam svetimoje srityje ir taip bando atsikratyti bet kokios kritikos savo atžvilgiu. Tai jam pradėjo atsirūgti šių metų pabaigoje, kai Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai, nesitardami su socialiniais partneriais, pridarė tiek keistų sprendimų, kad neištvėrė dauguma žemės ūkio srityje veikiančių asociacijų, pareiškusių K. Navickui nepasitikėjimą ir pasiūliusių jam atsistatydinti.

Nuslopino pastangas

Neaptarinėsiu žemdirbių asociacijų nepasitenkinimo ministru priežasčių, nes neturiu tiek kompetencijos. Tačiau drąsiai galiu kalbėti apie tai, kaip K. Navickas susidorojo su pastangomis vykdyti verslą kaimo vietovėse. Ne vienerius metus gyvenu kaime, matau, ko jo gyvenimui trūksta, ką galima būtų pagerinti. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), stebėjau, kaip ES skiriamos lėšos pamažu keičia vaizdą kaimo vietovėse. Gaunant ir panaudojant dideles lėšas, bendruomenėse atsirado supratimas, kad kaime reikalinga turėti ne tik ūkininkus ir jų ūkius, bet ir parduotuves, bibliotekas, sporto aikšteles, kaip tai yra Vakarų Europoje ir vis aiškiau matyti kaimyninėje Lenkijoje. Dar labiau žmonėms, gyvenantiems kaime, reikėjo darbo vietų šalia savo namų. Nuo 2002 m. Lietuvoje verslui kaime vystyti buvo pradėta skirti ES parama. Iš pradžių ji siekė 375 000 Eur vienam projektui, 2010 m. buvo iškilusi iki 500 000 Eur, tačiau vėliau sudarė 200 000 Eur vienam verslui. Pasinaudodami ES parama, verslininkai, gavę tokio dydžio paramą, sukurdavo mažiausiai 4 darbo vietas, o po kelių veiklos metų, ir dešimtis darbo vietų. Kasmet verslui kaime buvo skiriama maždaug po 20 mln. Eur ES paramos, tiek pat pridėdavo patys verslininkai ir kaime plėtėsi smulkūs medienos apdirbimo, statybos, remonto, kaimo turizmo ir kitų paslaugų verslai, pakeitę daugelio kaimų ir miestelių veidą, nes tie patys verslininkai padėjo keisti infrastruktūrą kaimo vietovėse, padėjo kaimo kultūros, švietimo, sporto entuziastams.

Sukurdavo darbo vietą sau ir kitam

Dar vienas impulsas atgaivinti verslo aplinką kaime atsirado 2017 m., kai pradėta skirti paramą verslo kaime pradžiai. Kaimo žmonės buvo skatinami 18–37 tūkst. Eur siekiančia parama pradėti verslą. Pagal kiekvieną tokią paramą, pareiškėjai susikurdavo darbo vietą sau ir dar sukurdavo papildomą darbo vietą. Atrodė, kad tai puiki galimybė stabdyti jaunimą nuo bėgimo į miestus ar užsienį, nes jaunimo migracija iš Lietuvos kaimo yra bene didžiausia tarp ES šalių. Kaime kūrėsi kirpyklos, siuvyklos, grožio salonai, autoservisai. Jaunimas pajuto, kad kaime galima gyventi ne tik iš pašalpų. Buvo kuriami verslai seniai nenaudojamose kaimo patalpose – kultūros namuose, uždarytose pradinėse mokyklose, technikos kiemuose. Buvo aišku, kad Vyriausybė turi planą, kaip gaivinti kaimo verslą, ir juo nuosekliai seka.

Akcentavo tik nekorektiškus projektus

Deja, nuo šių metų pradžios bet kokios verslo kaime vystymo galimybės pradėtos žlugdyti. Naujasis žemės ūkio ministras, apsiginklavęs teise atsikratyti nepatogiais jam socialiniais part­neriais, tarp jų – ir atstovaujančiais verslui, drastiškai sunaikino tai, kas ŽŪM buvo puoselėjama pastaruosius 20 metų, nepaisant to, kokios politinės pakraipos vyriausybės tuo metu buvo valdžioje. Peršasi išvada, kad reikia turėti išskirtinio įžūlumo ateiti į visiškai nežinomą veiklos sritį ir naikinti tai, ko nesupranti.

Viskas prasidėjo nuo to, kad ministras sunaikino priemonę ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, kuria labai dažnai pasinaudodavo kaimo jaunimas. Tai jis padarė gana arogantiškai, akcentuodamas tik kai kuriuos, galbūt, ne visai korektiškus projektus, kurie sudarė absoliučią 2020 m. pateiktų projektų mažumą. Nesąžiningumo ES paramos skirstyme pasitaikydavo visose priemonėse, bet tai nėra priežastis bausti visą kaimo jaunimo kartą, atimant iš jos galimybę kurti verslus. Jaunų gyventojų kaime sparčiai mažėja, esame antri ES pagal jų skaičiaus mažėjimo tempus, o ministras didžiuojasi savo valia neskirti lėšų populiariausiai pastarųjų metų priemonei. Daugelyje Vakarų pasaulio šalių didžiulės lėšos skiriamos tam, kad jaunimas kurtų verslus, ir nepergyvenama, jei išlieka tik 5–10 proc. sėkmingų. Į tai žiūrima kaip į procesą, generuojantį naują verslininkų kartą, galinčią atvesti šalį į aukštesnį ekonominį lygį. Tačiau mūsų šalyje, ministras, vos sušilęs kojas, gali vienu mostu nuimti dešimtis milijonų eurų iš vienos veiklos srities ir permesti ją į kitą sritį, jam labiau patinkančią. Ir niekam koalicijoje tai nerūpi – nei Liberalų Sąjūdžio atstovams, nei, kas keisčiausia – Laisvės partijos nariams, kurie skelbia atstovaujantys jaunimo interesams. Tad nereikia stebėtis, kad šalyje valdžios keičiasi švytuoklės principu – tokie ministrai „novatoriai“ iš pradžių sumažina vyriausybės reitingus, o paskui balsų skaičių koalicijoje pabuvusioms partijoms.

Neįvertinome, kas „valdo kaimą“

Sunaikinęs jaunimo galimybes kurti verslą kaime, K. Navickas su pavaldiniais ėmėsi tramdyti ir verslo kaime plėtrą. Aktyviai dalyvavau, svarstant ES lėšų skirstymą 2021–2022 metams šį pavasarį, kai dar buvome ŽŪM socialiniais partneriais. Vienintelis balsavau prieš lėšų mažinimą verslui, tačiau nieko negalėjau padaryti – iš lėšų, skirtų verslui kaime, buvo nuimta apie 20 mln. Eur ir palikta tik 18 mln. Eur. Lėšų sumažinimas verslui buvo įvykdytas tuose ŽŪM posėdžiuose, kuriuose buvo svarstoma, kaip panaudoti papildomai dėl COVID-19 pasekmių ES skirtas lėšas pagal Kaimo plėtros programas (KPP). Tuo būdu naujasis žemės ūkio ministras pirmą kartą parodė savo galią daryti ką panorėjęs – kai turėtų padidinti paramą, ją kardinaliai sumažina.

Smarkiai klydome, tuomet galvodami, kad blogiau būti negali. Neįvertinome, kas dabar „valdo kaimą“. 2021 m. lapkričio 24 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje ŽŪM atstovė pareiškė, kad 2023–2027 metų laikotarpiu paramos verslui visiškai nebebus. Kai paklausiau, kodėl nebenorima remti net pagal priemonę ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“, sulaukiau žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus atsakymo. Nenusileisdamas arogantiškumu ministrui, viceministras paaiškino, kad „ŽŪM prioritetas yra žemės ūkio gamyba“. Ir viskas. Ir net nebandykit ginčytis.

Tokia „išmintimi“ viceministras ne tik pribloškė, bet ir parodė visos ministerijos vadovybės lygį. Jiems nereikia vadovautis nei Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu, nei netgi XVIII Vyriausybės programa, kuria privalo vadovautis, nes yra jos atstovai. Kad skaitantiesiems būtų aiškiau, apie ką rašau, pacituosiu kai kurias vietas iš minimų šaltinių.

Patys sau gražūs

Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento preambulės 22 punktas: „... Bent 55 proc. papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t. y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui…“

Lietuvos XVIII Vyriausybės Programos 131.1. Punktas: „Veiksmingai įtrauksime gyventojus į darbo rinką, skatinsime konkurencingų darbo vietų kūrimą, ypač regionuose…“; 131.4 punktas „Skatinsime jaunimo verslumo iniciatyvas regionuose, skatinsime verslo ir socialinius projektus, kuriančius darbo vietas regione.“

Žemės ūkio ministrui ir viceministrui tai tikriausiai atrodo bla-bla-bla rinkėjams prieš rinkimus. Jie patys sau gražūs, viską išmanantys daug geriau nei kažkas Europoje. Jiems visiškai neįdomu, kad visai šalia, Latvijoje, parama verslui kaime išaugo iki 300 000 Eur vienam projektui, kad Lenkijoje vis didėja parama verslo kaime pradžiai.

Kai trūksta supratimo, ką darai, gimsta tokie keisti dalykai, kurie, kaip dažnai sakoma, gali būti tik Lietuvoje. Sunaikinusi verslą kaime ir viešai paskelbusi, kad lėšos iš ŽŪM skirtų fondų verslui nebebus skiriamos, ši ministerija atliko reorganizaciją, įsigaliojusią 2021 m. lapkričio mėnesį. Viename iš jos departamentų nemažas būrys darbuotojų dirbs, labai nenustebkite… Paramos verslui skyriuje. Turėtų dirbti labai kūrybingai srityje, kuriai nelikę pinigų jau 2022 metais.

Apibendrindamas savo mintis, galiu tik pritarti gausaus būrio žemdirbių organizacijų nuomonei, kad žemės ūkio ministras K. Navickas turi atsistatydinti, nes jis, nustatydamas savas „žaidimo“ taisykles žemės ūkio politikoje, ignoruoja šiai sričiai savo gyvenimą paskyrusių žemdirbių ir verslininkų organizacijų balsą.

2021-12-03 Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas ARLAUSKAS

Dano ARLAUSKO asmeninė nuotrauka

Danas Arlauskas, ŽŪM socialiniai partneriai, parama verslui kaime, Kęstutis Navickas, ŽŪM, Lietuvos darbdavių konfederacija, verslas kaime, ES lėšos, Ūkininko patarėjas

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Specialisto akimis: gero skonio midų pagaminti sunkiau nei vyną

Daugelis lietuviškų pasakų baigiasi žodžiais: „Alų midų gėriau, per barzdą varvėjo...“ Deja, priešingai nei anksčiau, midus dabar nėra toks populiarus kaip alus. Galbūt dėl to, kad trūksta žinių ar galimybės paragauti tik...
2024/03/29

Mokslininkai sutelkė dėmesį į gyvūnų elgesį

Rūpestingi šeimininkai netrunka pastebėti pasikeitusį augintinio elgesį. Veterinarijos specialistai ir mokslininkai perspėja, kad nereikėtų to praleisti pro akis, o atlikti naujausi moksliniai tyrimai tik patvirtina, kad socialinis š...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...