Aštriadantis Rusijos vilkas tikrino Lietuvos ėriuko ragučius

Kinų, baltarusių ir rusų karininkus Rukloje labai sudomino vokiški automatiniai šautuvai G-36, kuriais apginkluota Lietuvos kariuomenė.

Praėjusią savaitę, kai dalis Lietuvos visuomenės apraudojo nuo Vilniaus Žaliojo tilto postamentų nukeltus ir remontuoti išvežtus dalimis byrėjusius stalinistinio vaizduojamojo meno šedevrus – raudonarmiečių, komjaunuolių ir kolūkiečių statulas, o politikos apžvalgininkai tik šia tema ginčijosi TV ir radijo studijose, uniformuoti rusų šnipai, netrikdomi nei Valstybės saugumo departamento, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto dėmesio, legaliai ant žemės iššniukštinėjo ir iš oro filmavo stipriausius Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalinius, atkurtos šauktinių kariuomenės dislokacijos vietas, bendrų su NATO sąjungininkais karinių pratybų vietas.
Krašto apsaugos ministerija tik sausai paaiškino šalies visuomenei, kurią jau pusantrų metų ragina rengtis neišvengiamam Rusijos kariuomenės antpuoliui, kad pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1992 m. Atvirosios oro erdvės ir 2011 m. Vienos sutartis ESBO priklausanti šalis (Rusija) turi teisę patikrinti, gal kita organizacijos narė (Lietuva) neteisėtai įsigyja galingesnės karinės technikos ir slepia steigianti naujus ginkluotųjų pajėgų vienetus.

Sujaukė lietuvių protus
Liepos 22–25 dienomis Lietuvoje lankėsi Rusijos ir Baltarusijos karinių inspektorių bei stebėtojų grupės. Atvykėliai tikrino Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų ir Kazlų Rūdos poligonus, taip pat nuvyko į mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ ir karinių oro pajėgų aviacijos bazę.
Toks keistas Rusijos, kuri ryt poryt gali bandyti okupuoti Lietuvą, karinių inspektorių vizitas turėjo sukelti didelę sumaištį mūsų žmonių protuose – juk nuo 2014 m. kovo mėn. Lietuva rengiasi atremti Rusijos agresiją, padidino išlaidas krašto apsaugai, atkūrė šauktinių kariuomenę, paprašė NATO sąjungininkių (pirmiausia Jungtinių Valstijų) dislokuoti daugiau savo karių ir technikos Baltijos šalyse.

Inspektoriai ir pažeidėjai
„Ūkininko patarėjas“ paklausė žinomų Lietuvos kariuomenės atsargos karininkų, ar rusai, okupavę daug Ukrainos, Gruzijos, Moldovos teritorijų, turi teisę domėtis, kaip kaimyninės šalys rengiasi gintis nuo Rusijos agresijos, kuo rusų naikintuvų pilotai, kuriuos NATO oro policija kasdien vaiko iš Lietuvos oro erdvės prieigų, skiriasi nuo teisėtų Rusijos ginkluotės inspektorių, kodėl Lietuvos kariuomenė nepasinaudoja tuo pačiu Vienos dokumentu ir bijo patikrinti, kiek rusų ginkluotės ir karinės technikos padaugėjo Krymo pusiasalyje, kai Rusija jį atplėšė nuo Ukrainos, ir kokie masinio naikinimo ginklai pervežami į Karaliaučiaus sritį.

Maskva Lietuvos karininkų nemėgsta
Buvęs Lietuvos gynybos atašė Rusijoje, atsargos pulkininkas leitenantas Česlovas Šlėgaitis Maskvoje patyrė, kokie rusai „svetingi“ Baltijos šalių karininkams ir ginkluotės inspektoriams. 2009-aisiais pulkininko Č. Šlėgaičio automobilį vidurdienį judrioje Maskvos gatvėje apiplėšė du nusikaltėliai (pagrobė diplomatinį pasą, 20 tūkst. rublių ir slaptus dokumentus). Rusijos milicija vagių nesurado. Tais pačiais 2009-aisiais Č. Šlėgaičiui teko rūpintis, kodėl rusai Maskvos Šeremetjevo oro uoste sulaikė Lietuvos ginkluotės inspektorius, atėmė jų fotoaparatus, o vėliau, mūsų valstybei santūriai pasipiktinus, grąžino išardytus.

Rusai nesulaužė Vienos sutarties?
„Lietuva įsipareigojusi Europos bendruomenei laikytis Vienos dokumento ir priimti užsienio karinius stebėtojus. Nieko nepadarysi, nepakeisi. Tokios inspekcijos būna ribotos, retai vyksta. Lietuviai irgi skraido į Rusiją. Dažniausiai su mišriomis kitų šalių karinėmis delegacijomis. Gal politikai geriau paaiškintų, bet, matyt, ir po Krymo aneksijos, Rytų Ukrainos okupacijos Vakarai tebemano, kad rusai Vienos sutarties nesulaužė“, – „ŪP“ aiškino Č. Šlėgaitis.

Karaliaučių galima ir reikia tikrinti
Buvęs Lietuvos gynybos atašė Maskvoje Č. Šlėgaitis neprisimena, kada Lietuvos kariai paskutinį kartą tikrino Rusijos karinius arsenalus. „Vienos dokumentas numato tam tikrų apribojimų – ne bet kur galima lankytis ir ne visi turi teisę kontroliuoti. Vakarai Krymo nelaiko Rusijos teritorija, todėl Kremlius nuo galimos NATO karinės inspekcijos iš Ukrainos atimtame pusiasalyje gali išsisukti savo naudai išversdamas tarptautines sutartis. Karaliaučių galima ir reikia tikrinti. Kodėl to nedaro mūsų politinė, karinė ir diplomatinė vadovybė – nesuprantu“, – prisipažino atsargos karininkas ir buvęs diplomatas Č. Šlėgaitis.

Rusai klastingi, lietuviai principingi
Pasak Lietuvos karininkų sąjungos Jonavos skyriaus pirmininko, Irako ir Afganistano karų veterano atsargos majoro Dariaus Antanaičio, Jungtinių Tautų, ES, NATO narė Lietuva turi nuosekliai laikytis tarptautinės teisės. „Negalime nusmukti iki Rusijos lygio, nors niekam tikriausiai nekelia abejonių, kad Rusijos karo mašinos dantračiai – legalūs kariniai inspektoriai ir Baltijos šalių oro erdvę nuolat pažeidinėjantys rusų karinių oro pajėgų lakūnai – siekia tų pačių tikslų: įbauginti, susilpninti Lietuvą“, – „ŪP“ teigė atsargos majoras D. Antanaitis.

KAM nuotrauka

 Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.