Agroverslas kitaip – tarnauti klientams ir garsinti Lietuvą

Vienos didžiausių ir labiausiai diversifikuotos Lietuvos agroverslo bendrovės pavadinimas daugeliui net negirdėtas, nors ji veikia jau 20 metų. Tai viena iš nedaugelio įmonių Europoje, galinčių pramonei ir agroverslui patiekti beveik viską: nuo anglies iki druskos, nuo elektros energijos iki biokuro, nuo žaliavų chemijos, tekstilės bei maisto pramonei iki žemės ūkio produkcijos ir trašų, įvairių maisto priedų ar papildų. Šį įmonių holdingą verslo santykiai sieja su septyniomis dešimtimis pasaulio valstybių, o 8 užsienio šalyse veikia ir jo atstovybės. Įspūdingas verslas, besilaikantis kiek kitokios, savitos verslo kultūros ir etikos. Kas jie, dirbantys šioje įmonėje?
Apie verslą, politiką ir krepšinį su „Imlitex Holdings“ valdybos pirmininku, Ukrainos garbės konsulu Vygandu BLANDŽIU šnekasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS.

– Esate viena didžiausių Lietuvos agroverslo bendrovių, tačiau šis interviu – pirmasis viešas prisistatymas Lietuvos agrarinei visuomenei. Kodėl buvote tokie „slapukai“?
– Nerašytas „Imlitex Holdings“ devizas toks: mes dirbame, o mūsų pastangas tegul pastebi ir vertina kiti. Kiek pastabų, linkėjimų išgirstame, tiek ir užtenka. Savigyra mums svetima. Neetiškas dalykas. Be to, kol kas esame palyginti nedidelė tarptautinė kompanija. Reikia dar daug nuveikti, kad taptume rimta žemyno įmone, garsinančia Lietuvos vardą pasaulyje.
– Kaip atsirado „Imlitex“ pavadinimas?
– Daug importuojame ir eksportuojame. Būtent tokį mūsų veiklos pobūdį atspindi pirmasis ir paskutinis įmonės pavadinimo skiemenys. O pavadinimo šaknis, vidurinis tarpelis rodo, kad esame lietuviškos kilmės kompanija.
– Pirmoji „Imlitex“ įmonė įsikūrė daugiau nei prieš 20 metų. Ar iš karto įžengėte į Lietuvos rinką su tokia verslo filosofija – veiklos daugiakryptiškumu?
– Veiklą pradėjome kaip chemijos produktų tiekimo kompanija, tačiau nuo pat pirmųjų įmonės žingsnių stengėmės diversifikuoti veiklą. Visada pabrėžiame, kad esame žaliavų tiekėjai. Kokia pramonės rūšis tuo metu dominuoja rinkoje, tokias jai skirtas žaliavas ir stengiamės parduoti. Plačiąja prasme žemės ūkis yra viena iš svarbesniųjų pramonės sričių. Todėl tapome agroverslo dalyviais.
Tačiau ateidami į žemės ūkio rinką atsinešėme kitokią, ne grynai agrarinę ekonominės veiklos filosofiją. Nesiekiame pasinaudoti silpnybėmis, siūlome bendradarbiauti ir semtis vienas kito stiprybių. Galima sakyti, tai mūsų verslo filosofijos esmė, nulemianti bendravimo su partneriais specifiką. „Imlitex Holdings“ – tikra, gryna distributorė, todėl ir stengiamės laikytis distribucijos sampratos – tikrąja ta žodžio prasme aptarnaujame klientus. Tarnauti užsakovui, pirkėjui Lietuvos agroverslas neįpratęs, tad mažai bendrovių, kurios vadovautųsi tokiu verslo principu. O mes nesivaržydami atvirai pasisakome, kad vykdome klientų valią. Juk tokia ir yra verslo esmė: ieškai, ko reikia vartotojui, ir jei, patenkinęs vartotojo poreikius, sugebi iš to uždirbti, vadinasi, tau sekasi.
– Jūsų eksporto geografija labai plati: Vakarų, Pietų, Vidurio ir Rytų Europa. Kokią įtaką Jūsų verslui padarė Rusijos paskelbtas embargas?
– Rusijos sankcijų poveikis įmonei buvo menkesnis, bet vis viena embargo pasekmes jaučiame, nes mūsų klientai buvo susiję su Rytų rinka. Mes, žaliavų tiekėjai, pirmieji pajuntame kiekvieną rinkos sukrėtimą, turbulenciją (taip vadiname visokius tarptautinės prekybos trukdžius). Juk žaliavos yra viso gamybos proceso pradžia.
– Superkate daug kviečių, miežių, kvietrugių, rapsų. Visoje Lietuvoje ar kurioje nors apskrityje, rajone? Kaip sekasi šis verslas?
– Būtų sunku apsiriboti kokiu nors vienu regionu. Grūdai auginami beveik visoje Lietuvoje. Su nuolatiniais pardavėjais sudarome specialias bendradarbiavimo sutartis, partneriai gali naudotis mūsų sandėliais savo produkcijai laikyti, padedame ją naudingiau, pelningiau parduoti. Bet nesame grūdininkai tikrąja šio žodžio pras­me. Grūdai – tik vienas iš daugelio produktų mūsų prekybos krepšelyje. Partneriams patinka mūsų nešališkumas, o „Imlitex“ rizikuoja mažiau negu kiti grūdų rinkos žaidėjai.
– Koks Jūsų požiūris į ekologiją, ar laikote save atsakinga, pažangius ir aplinką tausojančius verslus vystančia bendrove?
– Aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakome už pažangius, aplinkos neteršiančius, visuomenės gyvenimo kokybę gerinančius verslus. Turime visus ekologiškos veiklos sertifikatus. Dėl to, žinoma, padidėja įmonės išlaidos. Prisiimame jas, nes puikiai suvokiame, koks svarbus šiais laikais švarus verslas, kurio naudą,vertę pajus visuomenė ir valstybė.
Tačiau, kaip minėjau, mūsų įmonei produktai yra tik priemonė, o svarbiausias tikslas ir orientyras – klientai. Neprimetame savo sąlygų, kaip juos aptarnausime. Galime tik patarti partneriams, įkalbėti juos, ypač gamintojus, neleisti pinigų dar paklausiems, bet jau neperspektyviems, nesveikiems, neekologiškiems produktams.
– Esate Mažeikių naftos gamyklą valdančios lenkų įmonės „Orlen“ patikėtiniai Lietuvoje, prekiaujate krosnių kuru, žymėtuoju žemės ūkio dyzelinu. Ekonomistai energetiką vadina rizikinga verslo sritimi. Kodėl „Imlitex Holdings“ įmonei svarbus ir energetikos verslas?
– Mūsų nuomone, energetiniai ištekliai – tokia pat žaliava kaip ir kitos. Ūkininkus galime aprūpinti ir elektros energija, ir gamtinėmis dujomis, ir biokuru.
O parduodamam žymėtajam dyzelinui sukūrėme atskirą prekybos strategiją. Nuosekliai plečiame pirkėjų ratą – dabar Lietuvoje turime daugiau nei 2 tūkst. klientų.
Mūsų pagrindinis tikslas – suteikti jiems tikrą informaciją apie galimybes įsigyti kuro.
Tiems, kurie vis dar neatsikrato įpročio ieškoti pigesnių, nelegaliai į Lietuvą atvežtų degalų, paaiškiname, kad tai ne tik teisinė, bet ir moralinė, etinė problema. Juk dėl tokių poelgių kenčia lietuviškas verslas, žeminama jo kultūra.
Mūsų misija – pasiekti, kad žemės ūkio technikos variklius užkurtų kokybiški lietuviški degalai, o ne kontrabandiniai surogatai, nuo kurių technika genda, lūžta.
Apsaugome klientų lėšas, bet svarbiausia – stengiamės, kad jie kiekvieną dieną žinotų esamas energetinių žaliavų rinkos kainas. Prieš penkerius metus, kai mūsų energetikos grupė pradėjo tokią informacinę kampaniją, buvo daug piktų prekeivių, net skundų Konkurencijos tarybai.
Ne visada klientai, ypač smulkieji, turi laiko ir galimybių pagalvoti apie mažesnes energetines išlaidas, jeigu jų našta dar pakeliama. Bet visiems malonu sutaupyti… Nurodome klientams, kada palankiausias laikas dujas pakeisti biokuru, net smulkiai išaiškiname, kaip tai padaryti. Pavyzdžiui, žinodami, kad, atsiradus energetinėms jungtims su ES šalimis, elektra pigs, patarėme partneriams nepasirašinėti ilgalaikių elektros energijos tiekimo sutarčių. Dauguma paklausė ir liko patenkinti.
– Dažnai teigiama, kad, pavyzdžiui, kaimo turizmas yra pagalbinis verslas ūkininkams, papildomos pajamos. Ar Jūs savo veiklą irgi skirstote į „pagrindinę“ ir „šalutinę“? Iš ko daugiau uždirbate: iš tekstilės žaliavų ar grūdų?
– Mūsų prekių krepšelyje – daugiau nei 2 tūkst. produktų ir nėra nė vieno „išskirtinio“, kuris mums suteiktų gerokai daugiau pajamų negu kiti. Bet galiu pasakyti, iš ko tikrai nesistengiame uždirbti – iš klientų nežinojimo. Mūsų partneriai aiškiai supranta, ką perka ir kodėl tiek moka.
Esame investavę ir į mus papildančius verslus bei kompanijas, kurias vystydami ir augindami stipriname savo pagrindinį distribucinį verslą.
– Be abejo, pasikalbate su ūkininkais, žemės ūkio bendrovių vadovais, agrarinių kooperatyvų nariais. Kokie būdingiausi jų nusiskundimai dėl šalies žemės ūkio politikos, kas jiems labiausiai trukdo pasinaudoti ES ir nacionaline parama?
– Geriausia vertinti lyginant. Lietuviai ne blogiau už kaimynus ir kitus Europos Sąjungos narius pasinaudojo ES lėšomis, skirtomis Bendrijos agrariniam sektoriui. Skundžiasi tik mažuma mūsų partnerių. Pavieniai žemdirbiai. Šiaip jau žmonės planuoja būsimas investicijas, uždirbamų ir išleidžiamų pinigų srautus, jau mato atsiveriančias naujas galimybes. Aišku, visada bus asmenų, kuriems nepavyko, nesiseka. Mūsų įmonė kaip tik ir stengiasi parodyti tokiems kelią, netgi pagal savo galimybes padėti jiems augti, nes augdami sudarys sąlygas augti ir mums.
– Esate ne tik verslininkas, bet ir krepšinio aistruolis, „Imlitex Holdings“ komandos, rungtyniaujančios Kauno krepšinio mėgėjų lygoje, žaidėjas. Kodėl įmonei reikalinga ši komanda, sudaryta tik iš „Imlitex“ darbuotojų?
– Tai ne įmonės savininkų užgaida. Bendri pomėgiai suartina žmones. Darbuotojai patys galėjo pasirinkti, ką norėtų kartu nuveikti laisvalaikiu. Turime ne tik krepšinio, bet ir stalo teniso komandą, atsipalaiduojame po darbų ne vien sporto aikštelėse. Bet krepšinis neatsitiktinai užvaldęs mus – esame Kaune, mieste, kuriame daugiausia krepšinio mėgėjų. Turime ilgą komandos atsarginių suolelį – aktyvių darbuotojų grupę, negailinčią prakaito per treniruotes ir varžybas. Bendravimas krepšinio aikštelėje ir tribūnose stipriai suvienija kolektyvą. Darbuotojai tapo visuomeniškesni, juos sieja ne tik profesiniai ryšiai, bet ir so-
cialiniai tarpusavio santykiai.
– 2013 m. tapote pirmuoju Ukrainos garbės konsulu Kaune ir kituose Vidurio Lietuvos miestuose. Kodėl atstovaujate šiai šaliai?
– Mūsų kompanija Ukrainoje dirba nuo 1993 m. Per tą laiką užmezgėme nemažai dalykinių ir šiltų žmogiškų pažinčių. Sunku ir suskaičiuoti mūsų partnerius visuose Ukrainos regionuose. Aprėpiame daug Ukrainos pramonės sektorių. Šios šalies valdžiai, matyt, įspūdį padarė „Imlitex“ „ukrainietiškos“ veiklos ilgaamžiškumas: daugiau nei 20 metų padedame stiprinti dvišalius prekybinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius.
Kadangi ir toliau esame nusiteikę vystyti verslą Ukrainoje, nebuvo sunku apsispręsti išgirdus pasiūlymą eiti tokias garbingas pareigas. Kilus Ukrainos konfliktui su Rusija, teko imtis jau ir humanitarinės misijos: padėti ukrainiečiams, kurie emigravo į Lietuvą. Juk net ištisos mokinių klasės iš Rytų Ukrainos mokslus priverstos tęsti pas mus, Lietuvoje. Paremiame. Padedame. Pasirūpinome ir ukrainiečių kariais, kurie gydomi mūsų šalies ligoninėse ir reabilitacijos įstaigose.
– Bet Ukrainoje patyrėte ir smagesnių akimirkų. Viename renginyje tvirtinote, kad ukrainiečiai lašinius su česnakais ir spanguolėmis valgo pasimėgaudami lyg kokius „snikerius“…
– Jų lašiniai tikrai ypatingi. Visiškai rimtai svarstome, kad reikėtų pasimokyti tokius gaminti vienoje iš mūsų valdomų įmonių.
– O koks Jūsų mėgstamiausias valgis? Kokius firminius patiekalus iškilmingomis progomis Jums paruošia žmona?
– Per šventes laikomės lietuviškos virtuvės tradicijų, bet per verslo komandiruotes ar atostogas užsienyje neatsisakau paragauti ir egzotiškų patiekalų. Beje, jau dvylika metų šalia Kauno esančioje mūsų fermoje bėgioja stručiai. Ekologiškai užaugintą strutieną valgo mūsų darbuotojai, šia mėsa vaišiname ir savo draugus, partnerius. Visiems ji patinka, nes tai, ko gero, sveikiausia mėsa pasaulyje.
– „Imlitex Holdings“ įmonių grupėje dirba per 400 žmonių. Bendrovės kadrų kaita nedidelė. Kaip ugdote darbuotojų ištikimybę, skatinate specialistus?
– Įmonės darbuotojų bendravimas labai atviras. Vadovai viešai diskutuoja su visų grandžių specialistais apie jų lūkesčius, pageidaujamus atlyginimus. Žmo­nės turi džiaugtis darbu ir jausti pasitenkinimą jo rezultatais. Kiekvienas juk turi savo tikslų: vienas gal siekia įdomesnės veiklos, kitas – aukštesnių darbo rodiklių, trečias – gerų santykių su bendradarbiais. Atskleisiu seniai puoselėjamą įmonės viziją: darbuotojų santykiai tampa tokie liberalūs, kad visas „Imlitex“ kolektyvas pats nustato sau atlyginimus. Kol kas ta teise naudojasi tik dalis įmonės veteranų, jau daug metų dirbančių kompanijoje.
Pagarbus požiūris į darbuotoją – kompanijos verslo kultūros dalis. Įmonių grupės darbuotojai skatinami patys kurti savo verslus ir bendradarbiauti su kompanija. Laikomės požiūrio, kad žmonės dirba ne mums, o su mumis.

Laimučio BRUNDZOS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.