Apdraudusiesiems ūkinius gyvūnus – kompensacijos

SAVAITĖS KOMENTARAS

Kiaulių, galvijų ir kitų ūkinių gyvūnų infekcinių ligų protrūkių rizika Europoje, taigi ir Lietuvoje, deja, nemažėja. Todėl vienas patikimiausių būdų sumažinti tokių protrūkių metu neišvengiamus nuostolius – laikomus gyvūnus apdrausti. Mūsų šalies žemdirbiai iki 2009 m. pabaigos tą galėjo daryti su valstybės parama. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei draudimo įmokų kompensavimas iš nacionalinio biudžeto buvo nutrauktas. Šiuo metu ŽŪM turi galimybę vėl „įsukti“ šį kompensacinį „varikliuką“ pasinaudojant Europos Sąjungos lėšomis. Ministerijos Strateginio planavimo komitete jau pristatytos naujosios ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo schemos gairės, kurias pakomentuoti „Ūkininko patarėjas“ paprašė ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorę Reginą MININIENĘ.

– Skirtingai nei praėjusiu finansiniu laikotarpiu, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje (KPP) yra nauja priemonė ,,Rizikos valdymas“. Pagal šios priemonės veiklos sritį ,,Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas“, atsiranda galimybė mokėti kompensacijas žemdirbiams, sudariusiems sutartis su draudimo bendrovėmis, naudojant ES paramą.
Tačiau kaip ir visais atvejais įsisavinant ES lėšas, bus privalu laikytis atitinkamų reikalavimų. Todėl šiuo metu rengiama nauja draudimo įmokų kompensavimo schema. ŽŪM buvo sudaryta darbo grupė, kurios nariai yra pačios ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Taip pat į ją pakviesti Lietuvos draudikų asociacijos atstovai. Šios darbo grupės užduotis – sukurti paramos schemą, kuri atitiktų KPP principus, būtų aiški, teisinga, lengvai administruojama ir užkertanti kelią piktnaudžiavimo atvejams.
Gavus ŽŪM strateginio planavimo komiteto pritarimą, rengiamas priemonės įgyvendinimo taisyklių projektas. Jis, be abejo, bus pristatytas viešajam svarstymui.
Tiek draudimo bendrovės, tiek ir žemdirbiai šią KPP priemonę vertina palankiai. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad draudimo įmokos iš KPP bus kompensuojamos ne nuo visų rizikų (traumų, vagysčių), bet gyvūnus draudžiant tik nuo pavojingiausių infekcinių ligų, nurodytų EK patvirtintame sąraše. Bus kompensuojama dalis draudimo įmokų nuo 17 ligų, kurios Lietuvos gyvulininkystės ūkiams ir maisto perdirbimo verslui gali kelti didžiausią pavojų ir dėl kurių paprastai turi būti išnaikinami visi (100 proc.) į rizikos grupę susirgti ta liga patenkantys ūkyje esantys gyvūnai.
Kiek šiuo atveju prireiks lėšų draudimo įmokoms kompensuoti, kol kas pasakyti sunku. Numatoma kompensuoti iki 65 proc. draudimo įmokos sumos. O ši suma savo ruožtu priklausys nuo to, kiek ir kokių rūšių gyvūnų bus draudžiama. Planuojama remti galvijininkystę, ožkininkystę, kiaulininkystę, avininkystę, arklininkystę, paukštininkystę.
Strateginio planavimo komiteto posėdyje pabrėžta, kad mokėtina paramos suma būtų nustatoma atsižvelgiant į draudimo sutarties sudarymo dieną Ūkinių gyvūnų registre įregistruotų pareiškėjo ūkinių gyvūnų skaičių. Parama būtų skiriama tik pagal tas draudimo sutartis, pagal kurias būtų padengiami nuostoliai, didesni nei 30 proc. ūkio subjekto vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio ūkinių gyvūnų vertės. Numatoma, kad naujoji draudimo schema turėtų įsigalioti jau šį rudenį.

Komentarą užrašė „ŪP“ korespondentė Rasa PRASCEVIČIENĖ

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.