Ar kaliausė vis dar turi darbo?..

Anksčiau ji išties uoliai atlikdavo savo darbą, saugodama sodą ar daržą derliaus nokimo metu nuo nelauktų svečių: paukščių, miško gyvūnų. Kai kuriuos ir dvikojus „svečius“ pabaidydavo, jei neprašytiesiems išnirdavo prieš akis vakaro prieblandoje. Šiandien Lietuvoje viskas kitaip.

Retai kur išvysi kaliausę, besitabaluojančią žvangančių skardinių rankomis ar kojomis, nebent atokioje pamiškėje, saugančią paskutinius bulvių likučius. Šiandien ji tapo daugiau dekoratyviu daržo akcentu arba miniatiūrine vazono dekoracija. Tačiau taip yra ne visur – Didžiojoje Britanijoje, Jorkšyre, Ketlevele, netgi organizuojamas kaliausių festivalis. Tačiau neieškokime taip toli. Žagarėje per kasmetinį vyšnių festivalį jau prieš savaitę atsidaro Aušros Petrauskienės įkurtas „Kaliausių fabrikėlis“, kuriame visi norintys gali pasidaryti savo vienintelę ir nepakartojamą baidyklę, ginančią derlių nuo nelauktų sodo svečių. Festivalio dienomis dauguma Žagarės sodybų pasipuošia spalvingomis kaliausėmis, o 2013 metais buvo sumuštas Lietuvos rekordas ir pastatyta daugiausia kaliausių vienoje vietoje – net 760. Visi, kurie domisi vyšniomis ir sodo baidyklėmis, šiuo reginiu galės pasigrožėti ir šiemet liepos 14–15 dienomis vyksiančio Žagarės vyšnių festivalio metu. Taigi, ar verta atimti „darbą“ iš kaliausės ir nulydėti užmarštin? Juk tai puiki žmogaus vaizduotės išraiška, kiekvieną priverčianti nusišypsoti. Jei jau tapsite kaliausės „dizaineriu“, nepamirškite, kad paukščiai prisibijo mėlynos spalvos, blizgių elementų ir vienokių ar kitokių detalių keliamo triukšmo...