Ar tikrai šuns protas kaip 2 metų vaiko?

Šunų šeimininkai nesiliauja stebėjęsi savo augintinių elgesiu. Nuolatos apstulbsta supratę, kokie sumanūs, išradingi ir protingi yra jų keturkojai geriausi draugai. Kol žmonės tyrinėja savo šunis namuose arba žaisdami su jais parkuose, tol rimti mokslo vyrai ir moterys atlieka sudėtingiausius tyrimus, kad išnarpliotų šunų psichologiją, sužinotų, kas lemia jų elgesį. Jie dienų dienas triūsia laboratorijose, kad išsiaiškintų, ar šunys tikrai supranta žmones, ar geba klausytis muzikos, ar moka skaičiuoti ir kaip jiems išeina apgauti šeimininkus. Šiame straipsnyje pateikti keli įdomiausi tyrimai apie šunis.

Pašaras nulemia šunų elgesį
2007 m. Olandijos mokslininkai Bosch, Beerda, Hendriks ir kiti atliko tyrimą apie ėdalo įtaką šunų elgesiui. Tyrimą atlikti paskatino kraupi statistika, kad kiekvienais metais milijonai šunų visame pasaulyje yra atiduodami į gyvūnų prieglaudas arba užmigdomi, nes jų elgesys netenkina šeimininkų. Į mitybos įtaką šunų elgesiui retai kada yra atsižvelgiama. Mokslininkų teigimu, žinduolių elgesį kontroliuoja neuromediatoriai ir hormonai, pastarųjų tam tikri pokyčiai gali pakeisti ir elgesį. Triptofanas, kuris yra serotonino (cheminės medžiagos, kuri dalyvauja perduodant signalus iš vienos smegenų srities į kitą) pirmtakas gali paskatinti agresijos padažnėjimą, savęs žalojimą, sumažinti atsparumą stresui. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad pašaro sudėtis, maistinių medžiagų įsisavinimas ir jų tarpusavio sąveika paveikia šunų smegenyse esančias chemines medžiagas, kurios ir nulemia elgesio pokyčius. Jeigu pašare yra ląstelienos ji užtikrina ilgesnį sotumo jausmą ir sumažina alkį tarp šėrimų. Tokiu būdu galima užkirsti kelią netinkamam šunų elgesiui, sumažinti jų agresiją ir ilgesniu laikotarpiu užtikrinti gyvūno svorio kontrolę. „Ląsteliena užpildo virškinamojo trakto tūrį, jos šuns organizmas neįsisavina ir jokių maistinių medžiagų iš jos negauna, tačiau ši gerai išbrinkstanti medžiaga šuniui suteikia sotumo jausmą. Didesnis ląstelienos kiekis ypač rekomenduojamas nutukusiems šunims, kada norima subalansuoti jų kūno svorį“, – teigia didžiųjų šveicarų zenenhundų veislyno „Kalnų dvasia“ savininkas, šunų mitybos ekspertas Aidas Vaznonis. Jam antrina ir mokslininkų išvadoms pritaria Giedrė, jau kelerius metus savo penkiametį Samojedą šerianti „Quattro delicatezza“ pašaru, pasak moters, ėdalas tikrai turi įtakos šuns elgesiui. „Anksčiau savo šunį šėriau kitokiu pašaru, tai jis dažnai būdavo vangus, tingėdavo eiti pasivaikščioti, nenorėdavo žaisti. Prieš porą metų pakeičiau pašarą ir rezultatus pastebėjau iš karto. Šuo tapo gyvybingas, aktyvus, linksmas, noriai eina į lauką pasivaikščioti ir žaisti“, – savo patirtimi apie ėdalo įtaką šuns elgsenai dalijosi Samojedą auginanti moteris.

Ar šunys supranta, ką jiems sakome?
Pongracz, Miklosi ir Csanyi (2001) iš Vengrijos atliko labai įdomų tyrimą apie žmonių suvokimą, kad jų komandas šunys supranta. Tyrėjai paprašė šeimininkų į sąrašą surašyti frazes, kurias, jų manymu, supranta jų augintiniai. Sąrašo viršuje atsidūrė klausimai, po jų išsirikiavo įvairūs liepimai ir informacijos pateikimas. Panašu, kad šeimininkai manė, jog jų šunys yra tarsi mažosios Lesės iš žinomo filmo, tačiau kur įrodymai, kad šunys tikrai supranta, ką jiems sako žmonės? Kiti tyrėjai paprašė šeimininkų pasakyti, kaip dažnai šunys pademonstruoja komandų supratimą. Tyrimas parodė, kad Vengrijos šunų savininkų teigimu, jų šunys pakluso 31 proc. laiko esant bet kokioms aplinkybėms, 53 proc. laiko šunys pakluso, kai komandos kontekstas turėjo teigiamą reikšmę. Skaičiai gana įspūdingi, bet galbūt Vengrijoje šunys labai protingi.

Šunys klausosi muzikos
2012 m. Kogan, Schoenfeld-Tacher ir Simon atliko tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti, kaip veislinius šunis veikia įvairių rūšių muzika. Tyrimas atskleidė, kad klasikinė muzika prailgina šunų miegojimo periodą 3,7 – 6 proc. laiko. O sunkusis metalas daugeliui šunų  net 71,2 proc. laiko sukelia padidėjusį kūno drebulį. Tyrimas taip pat leido sužinoti, kad tam tikro stiliaus muzika arba atskiri garsai daro teigiamą įtaką šunims. Didžiausią efektą sukelia ilgi garsai, aiškūs tonai ir lėtas tempas.
Senbernarę auginantis ir laisvalaikiu pianinu grojantis Andrius sako taip pat pastebėjęs, kad jo šuo saldžiai užsnūsta, kai tik jis pradeda skambinti pianinu. „Kažkaip anksčiau neatkreipdavau dėmesio, bet kai sužinojau apie šį tyrimą, tikrai pastebėjau, kad mano šuo vos tik suskamba pirmieji pianino akordai įsitaiso kur nors netoliese ir užmiega“, – pasakojo Andrius.

Suo ir vaikasŠunų protiniai sugebėjimai prilygsta 2 – 2,5 metų vaiko gebėjimams
Ar žinojote, jog šunys gali suprasti daugiau nei 150 žodžių ir tyčia apgauti kitus šunis arba žmones, kad gautų skanėstų? Mokslininkas iš Britų Kolumbijos universiteto dr. Stanley Coren teigia, kad šunų protiniai sugebėjimai prilygsta 2 – 2,5 metų vaiko gebėjimams. Pasak jo, šunų intelektas taip pat priklauso ir nuo šuns veislės. „Šunų intelektas skirstomas į 3 rūšis: instinktyvus, kuris atspindi šuns išveisimo paskirtį, pritaikomas, kuris parodo, kaip greitai iš aplinkos šuo išmoksta spręsti problemas, ir darbo bei paklusnumo intelektas, kuris prilygsta mokymuisi mokykloje. Vertinant darbo ir paklusnumo intelektą pirmoje vietoje atsiduria Borderkolių veislės šunys, po jų išsirikiuoja Pudeliai, Vokiečių aviganiai, ketvirtieji sąraše – auksaspalviai Retriveriai, penktieji – Dobermanai, šeštieji – Šetlando aviganiai ir septintieji – Labradoro retriveriai“, – teigia dr. Stanley Coren.
Mokslininko atlikti tyrimai taip pat parodė, kad šunys gali skaičiuoti iki keturių ar net penkių. Jie turi aritmetikos žinių ir pastebi klaidas paprastuose skaičiavimuose, kaip pavyzdžiui, kiek bus 1+1=1 arba 1+1=3. Keturiuose atliktuose tyrimuose jis išnagrinėjo, kaip šunys sprendžia erdvines problemas modeliuojant žmogaus ar kitų šunų elgesį ir naudojant „barjero“ tipo problemas. Stebint šunis, anot Coren, nustatyta, kad jie gali įsiminti vertingų daiktų buvimo vietą, rasti geresnius maršrutus aplinkoje (greičiausią būdą pasiekti mėgstamą krėslą), taip pat šunys žino, kaip valdyti mechanizmus (pavyzdžiui, užraktus ir paprastus įrenginius). Šunys suvokia žodžių reikšmę ir simbolines sąvokas, tiesiog, klausydamiesi žmonių kalbėjimo ir stebėdami jų veiksmus. „Žaidimų metu šunys sugeba sąmoningai apgaudinėti kitus šunis ir žmones siekdami gauti atlygį. Jie taip pat meistriškai moka apgauti žmones, kaip meistriškai šeimininkai kartais apgaudinėja savo augintinius“, – sakė Stanley Coren.

Inga Lebrikaitė