Arktinės šalnos sodininkus paliko ant ledo

Praėjusio šeštadienio naktį stingdęs šaltis ir netikėtai jau paaugusią žolę užklojęs sniegas vienu mostu iš sodininkų atėmė viltį sulaukti derliaus. Kas nenušalo tąkart, turėjo atlaikyti dar dvi labai šaltas naktis. Verslinių sodų savininkai po jų niekaip neatsigauna nuo šoko, o asociacijos „Vaisiai ir uogos“ atstovai jau prabilo apie gresiančius bankrotus. Pavasarinių šalnų pasitaiko kiekvienais metais, tad kodėl šiemet sodininkai į jas reaguoja taip skaudžiai?

Sunaikino visą derlių

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė pastarąsias dienas neišeina iš „Dembavos medelyno“, kuriame dirba konsultante, sodų. Eidama nuo vienos obels prie kitos, specialistė įdėmiai apžiūri kiekvieną žiedą – akivaizdu, kad ir visiškai išsiskleidusius, ir dar tik vos raustančius jau pakando šalna. „Taip davė, kad net baisu. Važinėjame, žiūrime, už galvos griebiamės – kai kurie neatsigauname nuo šoko, nes derlius visai žuvo. Labai blogai, neturiu net ką pasakyti. Mūsų krašte tokiame aukštyje, kokiame obelys žydi, buvo 3–4 laipsniai šalčio, o sodams pakenkia ir perpus mažesnė šalna. Ką tik grįžau iš sodo, žiūrėjau, kaip paveikė šaltis ‘Bogatyrių’. Dar neišleista iš žiedyno net trečdalis žiedo, tik rausvi žiedlapiai, o perpjovęs pamatai, kad vidus jau visas juodas. ‘Bogatyr’ yra rusiška veislė, atspari šalnoms ir šalčiams, o ir žiedai net neišsiskleidę, turėtų būti apsaugoti. Tai ką kalbėti apie tuos, kurie jau žydi?“, – baisėjosi V. Kuliešienė.

Pasak „Dembavos medelyno“ konsultantės, šalna sunaikino 99 proc. derliaus – gal kur ir užsiliko vienas kitas nenukąstas žiedelis ar miegantis pumpuras, kuris prasiskleis vėliau, bet pramoniniam perdirbimui obuolių šiemet jau nebus.

„Sodai dar ne visi žydi, bet žiedų viršūnėlės jau visų matosi, todėl praktiškai viskas ir nušalo – derliaus nebus. Nebent dar išlįs koks miegantis, užsilikęs žiedas. Per 42 mano darbo praktikos metus toks atvejis yra buvęs, derliaus neliko nė vieno procento. Pervažiavusi sodą, apžiūrėjau ir vasarinių, ir rudeninių veislių (o mes jų turime įvairiausių) obelis, bet išlikusio žiedo praktiškai neradau. Trešnės, kriaušės – šakos atrodo kaip nuvirintos, – baisėjosi specialistė. – Šalnų nuolat pasitaiko per žydėjimą, bet obelys paprastai žydi vėliau, maždaug apie gegužės vidurį. Juo labiau niekas neatsimena tokio ypač staigaus atšilimo, koks buvo balandžio mėnesį. Ir kad po to, kai užkaitino iki 30 laipsnių, šitaip staiga ir taip labai atšaltų“.

Pasak jos, nukentėjo ne tik „Dembavos medelynas“. Tas pats matyti ir „Aukštikalnių soduose“, ir Rimanto Urbonavičiaus soduose Naujamiestyje (Panevėžio r.), nors, pasak V. Kuliešienės, turi stoteles, važiavo naktimis, žiūrėjo. Kai šalna tokia baisi, nieko nepadarysi. Šeštadienio naktį ji tęsėsi ne valandą: temperatūra iki minuso nukrito po vidurnakčio ir spaudė iki pat 7 val. ryto. Dar ir kitą dieną laikėsi 2 laipsnių šaltukas.„Kas turi kelias obelis, gal ir gali naktį kūrenti laužus, nors ir draudžiama. Kai yra šimtai ha, dideliuose soduose apsaugoti vaismedžius nuo šalnų neįmanoma. Lenkijoje tie, kurie augina brangius desertinius obuolius, turi lietinimo sistemas – laisto ir per sausrą, purškia vandenį ir prieš šalnas. Visgi kai tokia stipri šalna ir tai visiškai neapsaugo, purkštukai užšąla. Tokia įranga ha kainuoja puse milijono eurų. Niekas Lietuvoje jų neturi, nes niekada neatsipirktų“, – tvirtina V. Kuliešienė.

Sodininkai gyvena pusbadžiu

Moteris neslepia, kad tokios tragedijos, kuri sodininkų laukia šiemet, mūsų šalyje dar nebuvo.

Užpernai sodus skandino liūtys, pernai alino baisi sausra, nuo jos sukelto streso medžiai iki šiol neatsigavo, juolab kad ir šis pavasaris sodams vešėti nebuvo palankus – trūksta drėgmės, staigus karštis išprovokavo ankstyvą žydėjimą. Dabar – baisi šalna. „Medžiai nualinti, dėjome visas pastangas, kad išsaugotume būsimą derlių, bet šitos šalnos jis neatlaikė. Ši nelaimė kai kuriuos gali nuvaryti į bankrotą, ypač jei žmonės įgyvendina projektus – turi prisiėmę įsipareigojimų, privalo grąžinti paskolas. Jei nebus jokios paramos, vargiai išgyvens, nes pernykščius obuolius pardavėme už juokingą kainą – po 25 ct/kg. Dar ir dabar po 32–35 ct/kg atiduodame. Gegužės mėnesį! Iš to neišgyvename, dirbame tik nuostolingai“, – teigia V. Kuliešienė. Pasak jos, sodams prižiūrėti šiemet ūkininkai naudoja tuos pinigus, kuriuos sukaupė užpernai, kai sodai nušalo Lenkijoje. Visgi ir tos lėšos jau baigėsi, o sulaukti naujo derliaus vilčių nebeliko. „Ir dabar juk medžių neišpjausime, reikės gyventi. Mestume sodininkystę, o kur dėtis? Naujų sodų niekas nebesodina, sodininkyste dabar užsiima tik tie, kurie investavo į sodus senais laikais, kai kainos buvo normalesnės ir visi tikėjosi, jog iš to bus galima gyventi. Visgi nežmoniškai dideli pridėtinės vertės mokesčiai, darbo jėgos apmokestinimas mums neleidžia konkuruoti nei su Lenkijos, nei su Latvijos sodininkais“, – apgailestauja verslinių sodų asociacijos vadovė.

Mėgėjai atsiduoda Dievo valiai

Prienų rajone, Bačkininkėlių kaime 3 ha sodo turinti Sigita Momgaudienė „Ūkininko patarėjui“ sakė neinanti ir obelų žiedų neapžiūrinėjanti – kaip bus, taip bus.

„Žolė buvo apšerkšnijusi, taigi teko tikriausiai ir sodams, bet pas mus tokių didelių šalnų, kaip Aukštaitijoje, niekada nebūna. Kožną pavasarį tas pats – prieš gamtą nieko nepadarysi, tenka susitaikyti. Visgi ir mes kiekvienos nakties laukiame su baime. Kelių hektarų sodų niekaip neapsaugosi – neuždengsi medžių, net namuose niekas nedengia, todėl paliekame Dievo valiai. Po kokios savaitės matysime, kiek žiedų pajuodo“,– sakė prieniškė.

S. Momgaudienė apgailestavo, kad sodų nuo šalnų Lietuvoje niekas nedraudžia, todėl ūkininkams telieka vienintelis dalykas – „surašyti popierius, kad paskui galėtų apsiginti“.

„Pas mus viskas gerai, nors ne tik šalnų buvo – sniegas gulėjo. Jei atlaikė žydinčios tulpės, tai gal ne tragedija? Nereikia sodinti sodų, kaip sakydavo senelis, tokiose vietose, kurios kaip iš dangaus nuleistos. Mūsų sodyba senoviška, net ir naują sodą veisdamas iš karto sodinu apsauginę juostą, kad būtų apsauga nuo vėjo, dulkų, purškiamų chemikalų. Kalbos nėra – apsaugo ir nuo šalnų, ypač iš šiaurinės ir rytinės pusių. Gal šiek tiek sulaiko šilumą, bet užlaiko ir drėgmę, neleidžia vėjams taip išpustyti“, – aiškino Radviliškio rajone, Naujasodžio kaime sodininkaujantis Gintautas Pabilionis. Pasak jo, purkšti vandeniu, kūrenti laužus apsimokėtų tik tada, jei augintų abrikosus arba persikus, o auginant obuolius žaisti neapsimoka. Senoje sodyboje, kurią supa aukštos eglės ir ąžuolai, o netoliese yra tvenkinys, traukiantis drėgmę, to ir nereikia. G. Pabilionis neslepia, jog nėjo ir po šalnos obelų žiedų netikrino. „Gal ir reikėtų nueiti pasižiūrėti, bet kam? Jei kas įvyko, jau nieko nepakeisi. Nedraudžiame dėl to, kad mums nėra tragedijos. Jei ir nušalo, nesiskųsime. Nežinau, kaip galima skųstis. Jei kas turi vieną obelį, kaip kokią rožę, dėl grožio pasisodinęs, gal ir apeina, apsaugo. Vyšnios jau nužydėjusios ir užmezgusios. Šalnos labiausiai pakanda vaiskrūmius, kurie arčiausiai žemės. Obelys aukštos, 2–3 metrai nuo žemės, joms tenka mažiau šalčio“, – įsitikinęs radviliškietis.

Šalnų dar būna ir birželį

Tadas KONTAUTAS

^{Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas}

Mokslinių tendencijų nėra nustatyta, bet pastebėti, kad žydint sodams oras atšąla, prasideda šalnos, tikrai galima. Pavasaris yra toks pereinamasis metas iš žiemos į vasarą, kai įsiveržia ir labai karštų, ir labai šaltų oro masių. Tą matėme balandžio pabaigoje, tas pats yra ir dabar.

Didžiausios šalnos daugelyje rajonų buvo pirmadienio naktį – galima sakyti, beveik visoje Lietuvoje, išskyrus kai kurias Vilniaus, Kauno apylinkes ir prie jūros. Tą naktį ore buvo net iki 4 laipsnių šalčio.

Kita labai šalta naktis buvo iš penktadienio į šeštadienį. Tą naktį šalnos buvo taip pat daugelyje rajonų, išskyrus kai kurias vietas šalies pietvakariuose, Žemaitijoje, pajūryje. Visur kitur oras atšalo iki –3 laipsnių, o dirvos paviršiuje – iki 7 laipsnių šalčio.

Tokia šalta buvo ir trečiadienio naktis. Didžiausios šalnos augalus kando Varėnos, Utenos apylinkėse ir Žemaitijoje. Ore, maždaug tokiame aukštyje, kokiame žydi vaismedžiai, buvo iki 4 laipsnių šalčio, o dirvos paviršiuje – net iki 7 laipsnių šalčio.

Veikiant arktinio oro masėms giedromis naktimis susidaro labai geros sąlygos šalnoms. Galima sakyti, kad šiemet stiprios šalnos mums kenkia kas antrą naktį.

Ateinančią naktį tokių stiprių šalnų jau neturėtų būti, minusinė temperatūra susidarys tik dirvos paviršiuje. Ore šalnų pasitaikys jau gal tik kur ne kur – yra tikimybė jų sulaukti Varėnos, Utenos apylinkėse. Kitur turėtų išlikti teigiama temperatūra, bet dirvos paviršiuje vis dar iki 5 laipsnių šalčio.

Panašu, kad penktadienį ir savaitgalį orai keisis – priartės ciklonas, bus daugiau debesų, todėl šalnų iš viso neturėtų būti. Maža šalnų tikimybė išliks ir sekmadienį, nors debesys ir praretės. Visgi, šiek tiek palijus, drėgmė turėtų pristabdyti šalnų susidarymą.

Tačiau tvirtinti, kad tai jau paskutinės šalnos, negalėčiau. Jų dar gali būti. Mūsų šalyje šalnų pasitaiko ir gegužės pabaigoje, ir net birželio pradžioje. Viskas priklauso nuo to, ar dar bus tokių šaltų oro masių įsiveržimų. Praėjusios savaitės pabaigoje iš Šiaurės atkeliavusi pikta šalto oro masė apėmė didelę dalį Europos, todėl nuo šalnų kentėjo ir kitos Europos šalys. Gali būti, kad tai dar ne paskutinis toks arktinio oro masės įsiveržimas šį pavasarį.