Asociacija: „Būtina skubiai sukurti būsto paskolų perfinansavimo sistemą“

Lietuvoje netylant triukšmui dėl vieno didžiausių bankų suteiktų būsto paskolų kainodaros ypatumų, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas teigia, kad būtina ne spręsti konkretaus banko „moralės“  klausimą, bet skubiai imtis realių veiksmų gerinant būsto paskolos perfinansavimo kitame banke galimybes. „Plačiai nuskambėjęs „Swedbank“ kainodaros atvejis, kai, perėjus prie euro, litais paimtos paskolos  ne, kaip tikėtasi, atpigs, o pabrangs – tai tik aisbergo viršūnė.

 Turime čia ir dabar spręsti kur kas gilesnį, reikalaujantį sisteminio mąstymo, uždavinį – kaip suteikti perfinansavimo galimybę klientams, kurie būsto sutarties galiojimo laikotarpiu susiranda geresnį pasiūlymą kitame banke, tačiau dėl dirbtinai sukuriamų trukdžių yra priversti dešimtmečiams likti vieno banko „vergais”. Ir spręsti tai reikia kuo skubiau, nes Lietuvos šeimos kas mėnesį bankams permoka milijonus litų“, – teigia asociac ijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.Anot K. Kupšio, siektinas tikslas Lietuvoje turi būti toks: ilgalaikę paskolą, garantuotą nekilnojamojo turto užstatu, perkelti į kitą banką klientui turi tapti ne sunkiau, negu dabar pakeisti mobiliojo telefono operatorių.„Galbūt šis tikslas dabar kai kam skamba kaip utopija, tačiau ne taip seniai daugelis dalykų, kuriais dabar pelnytai džiaugiasi vartotojai, irgi atrodė sunkiai įgyvendinami. Po akibrokšto su „Swedbank“ tapo aišku, kad bankininkystėje įsivyrauja visiškas bankų diktatas, nes net įstatymu įtvirtintas klientų interesų gynimas įvedant eurą yra pamintas, prisidengiant ne kiekvienam klientui įkertamomis finansinėmis formulėmis ir pagal geriausias „vsio zakonno“ laikų tradicijas surašytomis sutartimis“, – sakė asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.

Paskolų perkėlimo mechanizmą, nelaukiant Europoje  gimstančių iniciatyvų, gali sukurti ir mūsų šalies valdžia, mano vartotojų teises ginančios organizacijos atstovas. „Galbūt pakaktų drąsių iniciatyvų iš Vyriausybės, kuri šiuo metu iš visų valdžios polių bene tvirčiausiai pasisako bankų paslaugų vartotojų gynimo fronte, ypač palyginti su abejinga vartotojų interesams Lietuvos Banko pozicija. Bet kuriuo atveju, reikia sukurti kiek įmanoma sklandų ir paprastą mechanizmą, kuris leistų blogomis sąlygomis gautą paskolą per trumpą laiką perfinansuoti kitame, konkurencingas sąlygas siūlančiame banke“, – siūlo K. Kupšys. Tai, jo manymu, padėtų sušvelninti pamatinės Lietuvos bankų sektoriaus problemos – didžiulės koncentracijos ir vieno regiono kapitalo vyravimo – padarinius.Beje, K. Kupšys pabrėžė, jog trilypę kainodarą, kurią klientams Lietuvoje bandė įsiūlyti du bankai – jau minėtas „Swedbank“ ir Norvegijos valstybinio kapitalo DNB – galėjo rinktis arba nepataisomi optimistai, arba nelabai suprantantys finansinę riziką žmonės. „Vietoje dviejų komponentų – vieno kintamo, kito stabilaus – šie du bankai paskolų palūkanas ėmė nustatyti pagal tris komponentus.

Iš jų jau nebe vienas, o du yra kintami, ir tik vienas – kliento marža – teoriškai lieka sąlyginai pastovus per visą paskolos laikotarpį. Vieną kintamą komponentą – tarkime, EURIBOR – šie bankai nutarė pakeisti jau dviem kintamais komponentais: pirma, tuo pačiu EURIBOR, ir antra, papildomu kintamu finansiniu rodikliu, kuris irgi reaguos į finansų rinkos sąlygas. Blogais laikais pašoks ir pirmas, ir antras kintamas komponentas.

 Reiškia, kokio nors neigiamo politinio ar ekonominio šoko akivaizdoje klientas gaus dvigubą „dovanėlę“ (pvz., plius 2 procentinius punktus), kai tuo tarpu ankstesnės kainodaros atveju „dovanėlė“ būtų vienguba (tik plius 1 procentinis punktas). Susidaro įspūdis, kad naujos finansinės krizės šie du bankai dabar gali laukti ramiai, nes jai prasidėjus jie iš klientų galės uždirbti dvigubai daugiau, negu būtų galėję pagal senąją kainodarą“, – piktinosi vartotojų atstovas.Europos Komisija pripažįsta, kad būsto paskolų (hipotekos) rinka Europos Sąjungoje veikia netinkamai.

 Antai 2012 metais skelbtoje Vartotojų rinkų rezultatų suvestinėje būsto paskolos yra 29-oje vietoje iš 30 stebėtų rinkų pagal rinkos veikimo rodiklį (blogiau už būsto paskolas rinkos dėsniai veikia tik investicinių paslaugų srityje). Pagal paslaugų tiekėjo keitimo sunkumą hipotekos rinka Europoje užtikrintai „pirmauja“, kai tuo tarpu kitame spektro gale – būtent telekomunikacijų rinka, kurioje sukurti efektyvūs mechanizmai, leidžiantys be vargo pakeisti paslaugos teikėją.Liepos 1 dienos duomenimis, Lietuvoje veikiantys bankai buvo  išdavę šalies gyventojams būsto paskolų už 19,55 milijardo litų.

 Kęstutis Kupšys
 Vykdomasis direktorius
 Asociacija “Už sąžiningą bankininkystę”
 +370-698-76444
 info@sazininga-bankininkyste.lt