Atlyginimai ir pensijos eurais: nuvertės ar pakils?

27388022_xlKo galima tikėtis įvedus eurą Lietuvoje: ar atlyginimai ir pensijos augs greičiau nei kainos, ar žmonių pajamos kainų nepavys? Lietuvos banko pateikti duomenys rodo, kad nuo grynųjų eurų įvedimo 2002 metais iki 2012-ųjų iš 17 valstybių tik keturiose kainos padidėjo labiau nei vidutinis darbo užmokestis.

Paskutiniai pagal minimalų atlyginimą
Nors didžiuojamės vienu sparčiausiu augimu Europos Sąjungoje ir kitais sėkmės pavyzdžiais, lietuviškų atlyginimų ir pensijų palyginimas su europiniais nuteikia pesimistiškai.
Šiuo metu pagal minimalų atlyginimą Lietuva yra trečia nuo galo Europos Sąjungoje, aplenkdama tik Rumuniją ir Bulgariją. Į euro zoną įstojusi mūsų šalis bus paskutinė pagal šį rodiklį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad minimalus atlyginimas įvedus eurą sieks 290 eurų. Pensijos Lietuvoje taip pat yra ir išliks vienos mažiausių euro zonoje, nes Latvijoje vidutinė senatvės pensija siekia 936 Lt, o
Estijoje – 1090 Lt.
Šiuo metu vidutinė pensija sudarytų apytiksliai 240,3 euro, invalidumo – 210,3 euro, ištarnauto laiko – 183,4 euro, išankstinės senat­vės – 176,8 euro, nedarbingumo – 167,1 euro, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas – 156,4 euro, maitintojo netekimo pensija – 150,9 euro, našlių ir našlaičių pensija – 31,9 euro.
Balandį nedarbo socialinio draudimo išmoka sudarė 537,9 Lt, o eurais – 155,8.
Ekspertai tikina, kad euras ne tik nesumažins gyventojų perkamosios galios, bet gali paskatinti spartesnį darbo užmokesčio augimą ir jo artėjimą prie ES vidurkio. Taip esą buvo pas kaimynus estus ir latvius.

Neišgalime tiek, kiek vidutinis europietis
Europos Sąjungoje yra skaičiuojamas rodiklis, matuojantis materialinę namų ūkio gerovę ir perkamąją galią. „Eurostat“ atliekami tyrimai rodo, kad skirtingose ES šalyse gerovės lygis skiriasi net apie 3 kartus. Lietuvos gyventojas neišgali nusipirkti tiek, kiek vidutinis europietis.
Pagal individualų vartojimą geriausiai gyvena Liuksemburgo piliečiai (ES vidurkis viršijamas daugiau kaip  40 proc.). Toliau pagal gerovę eina Vokietija (vidurkį lenkia 25 proc.), Austrija, Švedija, Danija, Belgija, Suomija, Prancūzija ir Didžioji Britanija (viršija 10–20 proc.).
Yra grupė šalių, kurių gyventojų perkamoji galia nesiekia minėto lygio. Tai Airija, Italija, Kipras, Ispanija, Malta, Graikija. Lietuvai iki vidurkio trūksta 20–30 proc., kaip ir Slovėnijai, Portugalijai, Lenkijai, Čekijai ir Slovakijai. Keistoka, tačiau Estija ir Latvija nuo vidurkio atsilieka dar daugiau – 30–40 proc., kaip ir Vengrija bei Kroatija. Skurdžiausią krepšelį, nesiekiantį nė pusės vidutinio, teišgali nusipirkti Rumunijos ir Bulgarijos gyventojai.
Bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui irgi smarkiai skiriasi tarp atskirų valstybių. Perkamosios galios standartas, išreikštas BVP, pernai svyravo nuo 47 proc. ES vidurkio Bulgarijoje iki 264 proc. ES vidurkio turtingajame Liuksemburge.
Faktinis vartojimas didesnis
Tiesa, faktinis Lietuvos gyventojų vartojimas – alternatyvus perkamosios galios rodiklis – yra arčiau Europos Sąjungos vidurkio nei bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui. „Eurostat“ skelbia, kad Lietuvos faktinis individualus vartojimas 2013 m. sudarė 78 proc. ES vidurkio.
Tai lemia palyginti žemas kainų lygis, šešėlinės pajamos ir emigrantų perlaidos. Taip skaičiuojant lietuvių vartojimas  tampa didesnis nei čekų, slovėnų ar portugalų.
Kainos, ypač paslaugų, Lietuvoje yra itin žemos, palyginti su kitomis Europos šalimis: bendros vartojimo kainos, „Eurostat“ duomenimis, sudaro 59 proc. ES vidurkio. Tačiau ne viskas Lietuvoje kainuoja pigiau nei Vakarų Europoje: buities elektronika Lietuvoje kainuoja lygiai tiek, kiek ES vidurkis, o drabužiai –
1 proc. daugiau. Ekonomistai neslepia, kad kainos neišvengiamai natūraliai ims panašėti. Tai gali užtrukti 5–8 metus.
Emigrantų perlaidos pernai mūsų šalyje siekė 4,8 mlrd. Lt – Lietuva yra viena iš daugiausia emigrantų pinigų gaunančių valstybių Europoje. Ekonomikos šešėlio dydį rodo įspūdingi skaičiai: manoma, kad Lietuvos šešėlinėje rinkoje praėjusiais metais cirkuliavo apie 31 mlrd. Lt.

Kaimynų algos didėjo
2011 m. eurą įsivedusi Estija patyrė euforiją, nes atlyginimai ir kainos ėmė augti labai sparčiai, paskui juos augo ir nekilnojamojo turto rinka. Praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Estijoje padidėjo 7,6 proc., Lietuvoje – 4,7 proc., Latvijoje – 4,6 proc.
AB „Swedbank“ ekonomistai teigia, kad nepaisant šiek tiek spartesnio kainų augimo, Latvijos žmonių perkamoji galia pirmąjį šių metų ketvirtį, jau atsiskaitant eurais, išaugo kur kas daugiau nei Lietuvos.
Įvedus eurą Latvijoje užfiksuotas didžiulis atlyginimų šuolis. Tiesa, tokį pokytį galėjo lemti ne tik nauja valiuta, bet ir padidinta minimali mėnesio alga bei sumažinti darbo mokesčiai. Pirmąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas paaugo 9 proc., Lietuvoje tuo pačiu metu jis didėjo 3,7 proc.

Blogiau – socialiai remtiniems  žmonėms
Kita vertus, neslepiama, kad kaimyninėse šalyse pensijas ar kitas fiksuotas socialines išmokas gaunančiųjų situacija pablogėjo, šių visuomenės sluoksnių perkamoji galia sumažėjo. Norėdama išvengti tokio nuosmukio, Vyriausybė turi galimybę pagerinti pensininkų ir socialiai remtinų asmenų padėtį.
Liepos pabaigoje oficialiai priėmus sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje, Vyriausybė eurais tvirtins bazinės pensijos, draudžiamųjų pajamų ir kitus dydžius, taikomus apskaičiuojant įvairias išmokas. Šie koeficientai yra gana reikšmingi. Tuomet socialinės išmokos keistųsi ne tik automatiškai jas perskaičiuojant eurais, bet ir dėl draudžiamųjų pajamų bei kitų rodiklių.

Arūnė JOMANTIENĖ

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.