Avių ir vilkų „byla“ – dviejų ministerijų „rona“

Algimanto SNARSKIO piešinys

Pastaruoju metu avių skaičius šalyje pastebimai didėja. VIC registro duomenimis, šiuo metu ūkininkai jų laiko apie 160,115 tūkst. Ir tai yra 20 proc. daugiau nei per pernykštį ganiavos sezoną. Tačiau kartu daugėja ir atvejų, kai į avių bandas įsisuka vilkai. Šių išpuolių ypač padažnėja vasaros viduryje, kai plėšrūnai pradeda mokyti medžioti savo jauniklių vadas.
Kadangi vilkų populiacija Lietuvoje yra labai akylai saugoma, net ir reginčiam gyvulių bandoje vykdomą egzekuciją medžiotojo licenciją turinčiam ūkininkui nutaikyti į pilkį dvivamzdį ginkdie nevalia. Todėl avių augintojus ypač piktina tai, kad valstybės, globojančios plėšrūnus, mokama kompensacinė išmoka už jų padarytą žalą yra neadekvačiai menka. Tačiau, atrodo, netrukus ledai turėtų pajudėti.

Vilkų populiacijos išsaugojimu besirūpinančios Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ tarybos pirmininkas Andrius Laurinavičius su tokia nuostata nėra linkęs sutikti. Jo nuomone, pernai Aplinkos ministerijos patvirtintas vilko populiacijos gausos reguliavimo planas pilkių medžioklę organizuoti leidžia gana lanksčiai. „Atsižvelgiant į populiacijos dydį, spalio 15 d. prasidėsiantį sezoną turėtų būti nustatyta apie 50 vilkų sumedžiojimo kvota. Tačiau leidimas konkrečiame rajone sumedžioti žalą žemės ūkiui darantį vilką ar kelis pilkius gali būti išduotas ir vasarą“, – pastebi A. Laurinavičius, pabrėždamas, kad asociacija yra įkūrusi internetinį tinklalapį „Saugi avis“, kuriame pateikiamas ne vienas patarimas, kaip avinininkams ūkį apsaugoti nuo vilkų. Be to, visuomenininkai važinėja po ūkius ir bendrauja su augintojais betarpiškai.
„Tikrai yra ūkininkų, kurie supranta problemą, todėl tveria ganyklas elektriniu piemeniu. Tiesa, už šią investiciją kompensacija nėra numatyta, bet žemdirbiai ūkių plėtrai gauna nemažai išmokų kitomis formomis. Be to, skaičiuojama, kad ir be paramos elektrinis piemuo atsiperka per dvejus metus, jei jo efektyvumas siekia 50 proc.“, – kalba A. Laurinavičius. Jo pastebėjimu, kadangi vilkas yra labai gudrus gyvūnas, kartą kitą patyręs elektrinio piemens efektą, jis prie ganyklos daugiau negrįžta, bet ieško lengviau sumedžiojamo grobio miške. „Stambesniems ūkiams galbūt pravartu įsigyti ir dresuotų specialių veislių šunų. Be to, pasaulyje jau žinomi ir nauji modernūs apsaugos nuo vilkų būdai – infraraudonieji spinduliai, ultragarsas“, – vardija pašnekovas.

Papjautos avys užprogramavo paramos praradimą
Tačiau avių augintojai sutinka tik su vieninteliu vilkų globėjų teiginiu, kad šie plėšrūnai iš tiesų yra labai gudrūs. Elektrinio piemens efektyvumą apsaugai nuo vilkų ūkininkai linkę vertinti labai skeptiškai.
Jie ironizuoja, kad esą susidaro įspūdis, jog grįžtama į tuos laikus, kai verslininkams būdavo siūlomas „stogas“, nes dabar ta pati organizacija, apsišarvavusi europiniais teisės aktais, rūpinasi ir vilkų populiacijos augimu, ir ragina pirkti elektrinius piemenis. Gal tai jų verslas?
Prieš porą savaičių dėl vilkų išpuolio daugiau nei trijų dešimčių avių netekęs Anykščių r. Aulelių kaimo ūkininkas Stanislovas Pikčiūnas teigia, šiomis dienomis iš tiesų jau buvo rimtai pradėjęs svarstyti, ar neįsigijus elektrinio piemens, tačiau pasikonsultavęs su vienu žymiausių šalies gamtininkų profesionalų suprato, kad nuo vilkų galėtų apsaugoti tik ne žemesnė nei pustrečio metro aukščio tvora, kurios dar ir pamatas būtų gerokai įgilintas į žemę. „Stebina, kad to, jog vilkas yra tobulas plėšrūnas, kurio populiacijos dydis turi būti labai atsakingai reguliuojamas, nesupranta ne tik vilkų globėjai, bet ir Aplinkos ministerijos specialistai. Apskritai, apie kokią kompetenciją šiuo atveju galima kalbėti, jeigu vilkų sudorotą avių maitą viena šios ministerijos specialisčių man patarė parduoti turguje. Ačiū tik vietos savivaldybei ir veterinarams, kurie padėjo šias maitas operatyviai utilizuoti“, – neslepia apmaudo pašnekovas. Jis teigia tikslios vilkų padarytos nuostolių sumos dar neturėjęs laiko suskaičiuoti, tačiau ir taip aišku, kad šių praradimų „paketas“ gerokai viršys valstybės kompensaciją. „Negausiu ne tik išmokų už prarastas ėriavedes ir priauglį, augintą mėsai, bet neteksiu ir tiesioginių išmokų, nes ūkyje sumažėjus gyvulių skaičiui neužteks galvų „uždengti“ ganyklų plotams. Be to, dirbu nenašiose žemėse, ūkininkauju ekologiškai. Tad bus problemų ir dėl šių kompensacinių išmokų. Žodžiu, „įsijungė“ visa nuostolių grandininė reakcija“, – nelinksmai dėsto ūkininkas.

Nuostolių „paketas“ kelis kartus viršija kompensacijas
Kolegos teiginiui, kad kompensacijų dydžiai nėra adekvatūs vilkų padarytai žalai, visiškai pritaria ir Lietuvos avių augintojų asociacijos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius. Jo teigimu, augintojams ypač skausminga buvo 2013-ųjų vasara, kai įsidrąsinę vilkai ganyklose pjovė avis, veršelius, ožkas, o sodybose – prie būdų pririštus šunis. Praėjusieji metai avininkams buvo kiek ramesni, o ši vasara vėl prasidėjo neramiomis žiniomis apie pilkių išpuolius. „Stebina, kad šiemet vilkai „į viešumą“ išėjo taip anksti. Paprastai jie naminius gyvulius ima pulti antrąją vasaros pusę, kuomet būna ūgtelėję jaunikliai. Taigi galima tikėtis, kad tokių išpuolių dar bus ir daugiau“, – prognozuoja Ž. Augustinavičius. Jo teigimu, vilkų ir sulaukėjusių šunų, kuriems neretai bandoma „inkriminuoti“ veiklą, įkalčių nesupainiosi – šuo aviai kanda ten, kur pasiekti lengviausia – į koją ar šlaunį, o vilkas – į gerklę. Be to, viena nužudyta avimi jis nepasitenkina, nors vėliau išėda tik vienos kitos vidurius.
Pašnekovo teigimu, avių bandų draudimas nuo vilkų padarytos žalos ūkininkams nėra išeitis. „Pats bandą draudžiu tik nuo užkrečiamųjų ligų, nuo kurių gali kristi visi gyvuliai. Pavienę avį drausti yra labai brangu. Be to, jei, tarkime, vienais metais vilkai sudraskė 5 avis, kitais metais tokiam jų skaičiui draudėjai pritaiko frančizę“, – pastebi pašnekovas.
Ž. Augustinavičius su apmaudu prisimena 2013 m. pavasarį, kuomet į jo paties avių tvartą Anykščių r. Varnelių kaime buvo įsisukę vilkai. Jie papjovė 15 ėriavedžių, o dar 70 vilkų išgąsdintų ir nuvaikytų vaikingų avių prarado ėriukus.
„Apmaudžiausia, kad, pagal dabar galiojančią tvarką, kompensacijos skaičiuojamos tik už prarastą mėsos kiekį. Žiūrima, kokia tuo metu VIC duomenų bazėje yra vidutinė avienos supirkimo kaina, kurią, beje, diktuoja perpardavinėtojai, smulkiesiems augintojams mokantys centus, ir pagal tai kompensuojama. Bet visiškai neatsižvelgiama, kad plėšrūnas galbūt papjovė ėriavedę, kuri būtų vedusi prieauglį dar ne vienus metus, ar kad papjautas veislinis aukštos genetinės vertės gyvulys, augintojo įsigytas užsienyje. Ne kartą kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją, prašydami patobulinti vilkų padarytos žalos kompensavimo metodiką. Juk visi ūkininkai veda dvejybinę buhalterinę apskaitą, tad avių vertės yra visiškai aiškios“, – teigia Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas.

Ūkininkams palankūs sprendimai ne už kalnų?
Rengiant vilko populiacijos gausos reguliavimo planą, pagal kurį numatyta ir avių augintojus netenkinanti šių plėšrūnų padarytos žalos kompensavimo tvarka, dalyvavo dvi ministerijos – Žemės ūkio ir Aplinkos. „Ūkininko patarėjo“ kalbinti abiejų šių ministerijų vadovai šiandien sutinka, kad šalies gyvulininkystės sektorius dėl vilkų daromos žalos neturi nukentėti.
„Vilko populiacijos gausos reguliavimo planas leidžia gauti kvotą vilkų medžioklei ir ne medžioklės sezono metu, taip pat, atsižvelgiant į situaciją, pavieniams rajonams šią kvotą padidinti. Aplinkos ministerija jau kreipėsi į šalies savivaldybes ir paragino išimtiniais atvejais nustatyta tvarka prašyti Aplinkos apsaugos agentūros išduoti specialų leidimą sumedžioti šiuos plėšrūnus ten, kur tai būtina“, – pasakoja aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Jo teigimu, vilkų padarytą žalą Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka turi atlyginti savivaldybė. Šią žalą apskaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką, kurią yra nustačiusi Žemės ūkio ministerija. „Aplinkos ministerija neturi nieko prieš, kad vilkų padaryta žala būtų skaičiuojama pagal kitokią metodiką, o sumos – didesnės“, – pastebi L. Jonauskas.

Rasa PRASCEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.