BAKLAŽANAI – šiltnamio gyventojai

Baklažanus auginkime tik šiltnamyje. Dirva turi būti humusinga, giliai įdirbta, su gerai laidžiu podirviu. Prastos struktūros ir sunkesnės dirvos paviršiuje greitai susidaro plutelė, todėl sunkiau patenka oras, greičiau džiūsta, augalai lėčiau auga. Jiems tinka lengva, derlinga, silpnai rūgščios (pH 5,6–6) reakcijos dirva. Geriausia auginti po augalų, tręštų mėšlu, pavyzdžiui, po agurkų, kopūstų. Negalima auginti po bulvių, nes serga tomis pačiomis ligomis. Baklažanus į tą pačią vietą patartina sodinti ne anksčiau kaip po 2–3 metų. Dirva mineralinėmis trąšomis tręšiama atsižvelgiant į maisto elementų kiekį joje.

Auginimo atmintinė

  • Baklažanų stiebas tvirtas, todėl atramų nereikia.
  • Baklažanai prižiūrimi, tręšiami ir laistomi kaip pomidorai.
  • Jaunų augalų tarpueiliai purenami giliau, vėliau – sekliau, kad nebūtų pažeistos šaknys. Purenant sunaikinamos dygstančios piktžolės.
  • Baklažanams reikia daug drėgmės. Sausu oru krinta žiedai ir vaisių užuomazgos. Laistykime drungnu 20–24 oC vandeniu pirmąją dienos pusę. Šaltas vandentiekio vanduo veikia kaip nuodas! Karštomis vasaros dienomis augalų negalima purkšti šaltu vandeniu. Visuomet stenkimės kuo mažiau sudrėkinti lapus.
  • Purenkime dirvą, kad augalų šaknims netrūktų oro.
  • Dažnai vėdinkime šiltnamius, nes nuo per didelės oro drėgmės žiedai prastai apsidulkina, plinta grybinės ligos.
  • Baklažanai – savidulkiai augalai. Tinkamai apsidulkinti padeda augalų vibravimas: padaužykime vielas, prie kurių jie pririšti.
  • Palaikykime optimalią dirvos drėgmę: iki derėjimo 70–80 proc., derėjimo metu – 80–90 proc.
  • Derėjimo metu dirvos drėgmė turi būti dar didesnė.
  • Iki derėjimo rekomenduojama tręšti kalcio ir fosforo trąšomis, kad augalai sparčiai vystytųsi, formuotų šaknų sistemą ir generatyvinius organus.
  • Žiedpumpurių periodo pradžioje augalams reikia daugiau azoto. Vegetacijos metu (be azoto, fosforo ir kalio) turi netrūkti kalcio ir magnio.
  • Reikia ir mikroelementų – boro, cinko, molibdeno, mangano.
  • Tręškime dažnai, bet negausiai, atsižvelgdami į grunto agrocheminių analizių duomenis, veislės ar hibrido ypatybes, augalų augimo tarpsnį.
  • Vegetacijos metu šalinkime atžalas, esančias žemiau tos vietos, kur šakojasi pagrindinis stiebas. Nuskabykime geltonus lapus, išpjaukime nederlingas atžalas.
  • Vaisiams nokti svarbus tręšimas. Liepos mėnesį augalams reikėjo negailėti trąšų. Tręšiama kas 10 dienų.
  • Saikingai naudokime azoto trąšas. Reikalingiausios – kalis, magnis, kalcis.
  • Mineralines trąšas galima pakeisti raugintu mėšlu ar medžio pelenais.
  • Jei augalas vešlus, genėkime. Taip vaisiai gaus daugiau šviesos ir greičiau noks.
  • Sunokusius ir nokstančius vaisius nuskinkime, kiti geriau augs ir noks.
  • Norėdami kokybiško derliaus, reguliuokime augimą: šalinkime atžalas, dalį lapų, žiedynų, vaisių užuomazgų, trumpinkime pagrindinį stiebą ar viršūnę. Kad užaugtų gražūs dideli vaisiai, formuojami ne daugiau kaip 3–4 stiebai. Kai tik augalas pradeda šakotis, silpnesnės šakelės išpjaunamos. Vėliau išaugantys stiebai tuoj pat šalinami.
  • Nuo liepos vidurio ant baklažanų šoninių stiebų pasirodo žiedai. Jiems prasiskleidus, nupjaunama viršutinė pagrindinio stiebo dalis. Kad vaisiai greičiau formuotųsi, virš antrosios užuomazgos nupjaunami šoniniai stiebai. Nederantys stiebai išpjaunami. Ant kiekvieno augalo vidutiniškai paliekami 6–8 vaisiai.
  • Kad vaisiai tolygiau noktų, išskinkime visus žydinčius žiedus, palikdami užuomazgas.
  • Likus 30–40 dienų iki derėjimo pabaigos, nuskinkime augalų viršūnes.
  • Apdorokime augalus preparatais, apsaugančiais nuo grybinių ligų.
  • Dėl šilumos, drėgmės, maisto medžiagų trūkumo pasireiškia fiziologinės ligos: trūkinėja vaisių odelė, smailėja viršūnės.
  • Prieš prognozuojamą didesnį oro atšalimą patartina nuskinti visus vaisius.

Nijolė MAROČKIENĖ

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.