EFSA: pesticidų likučiais „praturtinti“ maisto produktai vis dar ant mūsų stalo – ar tai pavojinga?

Naujoje EFSA ataskaitoje pateikiama likučių koncentracijų, esančių kai kuriuose dažniausiai vartojamuose produktuose, apžvalga. Susirūpinimą šiais organizmui kenkiančiais chemikalais rodo tai, kad 2022 m. ištirta net ketvirtadaliu daugiau (iš viso 110 829) mėginių nei 2021-aisiais. Laimei, gauti rezultatai nebuvo prastesni nei anksčiau ir netgi šiek tiek geresni – 96,3 proc. mėginių reglamentuojamos ribinės vertės nebuvo viršytos, teigiama EFSA pranešime. Bendra norma, kai pesticidų likučiai viršijo didžiausią likučių koncentraciją (DLK), šiek tiek sumažėjo: nuo 2 proc. 2019 m. iki 1,6 proc. 2022 m.

Iš 11 727 mėginių pogrupio, ištirtų vykdant ES koordinuojamą kontrolės programą (ES MACP), 98,4 proc. atitiko teisės aktų nustatytas ribas.

6 023 mėginiuose (51,4 proc.) nebuvo kiekybiškai įvertinamo likučių kiekio, 5 512 mėginių (47 proc.) buvo vienas ar daugiau likučių, kurių koncentracija mažesnė arba lygi leistinam dydžiui (žinoma kaip DLK – didžiausia likučių koncentracija) ir tik 192 mėginiuose (1,6 proc.) buvo likučių, viršijančių leistinas normas.

ES Daugiametės kontrolės programa (MACP) analizuoja mėginius, atsitiktine tvarka paimtus iš 12 maisto produktų. 2022 m. tai buvo obuoliai, braškės, persikai, raudonasis ir baltasis vynas, salotos, gūžiniai kopūstai, pomidorai, špinatai, avižų grūdai, miežių grūdai, karvės pienas ir kiaulių taukai. Kad būtų galima įvertinti pesticidų kiekio didėjimo arba mažėjimo tendenciją, tas pats produktų krepšelis atrenkamas kas trejus metus.

Palyginti su 2019 ir 2016 m., DLK viršijimo atvejų sumažėjo obuoliuose, persikuose, braškėse, vyne ir kiaulių taukuose. Nuo 2019 m. tokių atvejų sumažėjo špinatuose. 2022 m., kaip ir 2019 m. bei 2016 m., karvės pieno mėginiuose DLK viršijančių pesticidų likučių neaptikta. Deja, suprastėjo gūžinių kopūstų, pomidorų, salotų, miežių ir avižų grūdų kokybė – aptikta daugiau mėginių, kuriuose viršijama pesticidų likučių norma.

EFSA ekspertai daro išvadą, kad dėl tiriamuose maisto produktuose nustatyto pesticidų likučių poveikio yra nedidelė rizika vartotojų sveikatai.

Pesticidai gali sukelti Parkinsono ligą

Tokie tyrimai nepaprastai svarbūs, nes maisto produktuose esantys pesticidų likučiai labai kenkia vartotojų sveikatai. Be to, augalų apsaugai naudojamos toksiškos medžiagos itin žalingos ir patiems ūkininkams, nes gali sukelti Parkinsono ligą.

Todėl kai kurios šalys sprendžia, kokias papildomas sveikatos apsaugos paslaugas galėtų suteikti žemdirbiams. Pavyzdžiui, Vokietijoje likęs vos žingsnis, kad „Parkinsono sindromas, kurį sukelia pesticidai" teisiškai būtų pripažintas profesine liga. Nukentėję vokiečių ūkininkai turės teisę gauti paramą ir kompensacijas. Papildomų paslaugų sulaukia ir prancūzai bei italai, jų šalyse ši liga jau seniai turi ūkininkų profesinės ligos statusą. Deja, šveicarai, kaip ir lietuviai, tuo pasigirti negali. Šveicarijoje toks pasiūlymas buvo atmestas šių metų balandžio viduryje. Keisčiausia tai, kad net 19 ūkininkų, turinčių vietą Šveicarijos Parlamente, balsavo prieš siūlymą ir tik 3 jam pritarė. Jeigu balsavimas Parlamente būtų pakrypęs pozityvia linkme, liga būtų buvusi įtraukta į draudimo  nuo nelaimingų atsitikimų reglamentą.

Aplinkosaugininkai: braškėse – pesticidų „kokteilis“

Pesticidų likučių maisto produktuose stebėseną reguliariai atlieka ir pačios ES valstybės. Praėjusią vasarą vokiečiams daug nerimo sukėlė Vokietijos aplinkos ir gamtos apsaugos federacijos (BUND) paskelbti duomenys apie tai, kad keturiuose iš penkių braškių mėginių aptikta pesticidų likučių, o maždaug pusėje – net pesticidų „kokteilis“. Ir nors Bavarijos valstybinis sveikatos ir maisto saugos biuras (LGL) bei Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (BVL) paaiškino, kad braškės nekenksmingos, o didžiausi likučių kiekiai labai retai viršijami, abejonių liko.

BUND laboratorijoje ištyrus 19 braškių mėginių iš skirtingų kilmės šalių ir įvairių Vokietijos prekybininkų, daugiau nei pusėje mėginių rasta po dvi ir daugiau veikliųjų medžiagų, o trijuose mėginiuose – keturios priešgrybelinės medžiagos. Laboratorija neteigė, kad buvo viršyta didžiausia leistina pesticidų likučių norma, tačiau akcentavo: skirtingų pesticidų sąveika gali padidinti toksinį poveikį, o į šią riziką dar nebuvo pakankamai atsižvelgta atliekant rizikos vertinimą. Siekdama geresnių apsaugos nuo daugkartinio maisto produktų užteršimo priemonių gamtos apsaugos organizacija ragina federalinę vyriausybę iki 2030 m. bent perpus sumažinti pesticidų naudojimą ir uždrausti ypač pavojingus pesticidus.

Pavojus pervertinamas

Reguliariai braškes tikrinantis ir Bavarijos valstybinis sveikatos ir maisto saugos biuras (LGL) situaciją vertino kiek kitaip. Mėginiuose ieškoma 500 pesticidų likučių, bet nuo 2021 m. iš visų 145 mėginių tik viename buvo viršyta DLK. Šiame mėginyje ši visuomenės sveikatos laboratorija aptiko vieną veikliąją medžiagą, kuri nebuvo patvirtinta Vokietijoje. Padidintos grėsmės vartotojų sveikatai neįžvelgia ir Federalinė vartotojų apsaugos ir maisto saugos tarnyba (BVL), taip pat reguliariai atliekanti tokius pat tyrimus. Nors likučių mėginiuose randama, nė vienu atveju, tarnybų nuomone, uogos negalėjo padaryti žalos vartotojų sveikatai.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.