Bepiločiai orlaiviai – žemdirbio talkininkai (nuotraukų galerija)

Ūkininkų viltys ir mokslininkų siekiai palengvinti kasdienį darbą remiasi nauju metodu – bepiločio orlaivio galimybėmis fiksuoti dirvožemio ir augalų būklę. Eksperimentas vyko Juozo Matijošaičio (Šakių r.) ūkyje. Neabejojama, kad tiksliosios žemdirbystės metodas gal ir lėtai, bet užtikrintai skinasi kelią pagelbėti žemdirbiams.

Pirmieji bandymai
Vilniaus universiteto (VU) dėstytojo ir Lietuvos bepiločių orlaivių naudotojų asociacijos (LBONA) valdybos pirmininko Ričardo Skorupsko teigimu, Lietuvoje žengiami pirmieji žingsniai fiksuoti dirvožemio ir augalų būklę bepiločiu orlaiviu. „Iki šiol sulaukdavome tik klausimų, kokia tokių tyrimų praktinė nauda? Kol dar nesame atlikę konkrečių tyrimų, dar negalime pateikti ir konkrečių duomenų apie laukiamą naudą. Bet štai į mus kreipėsi ūkininkas Juozas Matijošaitis, kuris sutiko dalyvauti minėtų tyrimų eksperimentuose“, – pasakojo R. Skorupskas.
Pasak ūkininko J. Matijošaičio, naujove jis susidomėjo norėdamas ūkyje įgyvendinti tiksliosios žemdirbystės metodus, nes turi modernios technikos ir nemažą ūkį, apie 2,3 tūkst. hektarų. Ūkininkas džiaugėsi, kad šio eksperimento metu bus atlikti išsamūs dirvožemių ir augalų būklės tyrimai, o mokslininkų rekomendacijos padės efektyviau tręšti pasėlius.
Anot R. Skorupsko, aerotyrimai atliekami bepiločiu Antano Gedvilo sukonstruotu lėktuvėliu, turinčiu perdavimo sistemą nedidelėms teritorijoms kartografuoti (1–2 val.). Eksperimento duomenys fiksuojami dviejų tipų kameromis: regimo spektro (aerofotografija) – realiam vaizdui, ir infraraudonojo spektro (spektrofotografija) – žmogaus akims nematomo spektro vaizdui fiksuoti (žemės ar augalijos skirtumams, augalų vystymosi netolygumams, maisto medžiagų trūkumui dirvoje, dirvožemio netolygumui, dirvos drėgnumo skirtumams, pasėlio ligotumui nustatyti).

Tyrimų metodika sudėtinga
Taikomosios aviacijos asociacijos (TAA) vadovas Povilas Liberis užtikrino, kad aviacijos taikymas žemės ūkyje yra efektyvus: dideli plotai ištiriami per trumpą laiką, be to, nereikalingas tiesioginis kontaktas su tiriamuoju objektu. Bepiločiai orlaiviai gabena kameras ar jutiklius, kuriais tiriama dirva arba augalai. Eksperimento metu ištiriamas dirvožemis ir augalai, atliekami nuotoliniai tyrimai, pagal gautus rezultatus ieškoma priklausomumo tarp tų duomenų ir tik tada susidaro galimybė praktiškai naudoti.
LBONA valdybos pirmininkas R. Skorupskas patikslino, kad eksperimentas atliekamas kovo–rugsėjo mėnesiais 47 ha vasarinių kviečių pasėlyje penkiais etapais: prieš sėją, sudygus pasėliui, vegetacijos įkarštyje, prieš nuimant derlių ir jį nuėmus.
Kovo mėnesį, prieš sėją, buvo atlikta aerofotografija, sudygus pasėliui – dirvožemio tyrimai: pasirinktose lauko vietose iškasti trys dirvožemio profiliai (pjūviai) ir vizualiai įvertinti; iš kiekvieno profilio paimta po penkis mėginius laboratoriniams tyrimams – humuso, pH, karbonatų, azoto, fosforo ir kalio kiekiams nustatyti.
Tyrimus atliks Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Mikrobiologijos laboratorija. Vėliau bus imami ir augalų mėginiai skirtingomis jų vystymosi fazėmis ir siejami su aerofotografavimo tyrimų ciklais.
Dirvožemio dangos skirtumai viso vegetacijos periodo metu bus lyginami su augalų (vasarinių kviečių) vystymosi netolygumais, siekiant surasti jų augimo intensyvumo priklausomybes nuo dirvožemio ir podirvio sąlygų.

Tikimasi efektyvios naudos
Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybos pirmininkas, VU doc. dr. Jonas Volungevičius teigia, kad dirvožemio pjūvio nagrinėjimas padeda nustatyti jo morfologiją ir prigimtines savybes, nuo kurių priklauso dirvožemio gerinimo ypatumai: jei jos nepalankios, visos pastangos dirvožemį prisijaukinti bus trumpalaikės arba bevaisės. Iš dirvožemio profilio galima nuspėti ne tik jo derlingumą, fizines, bet ir kai kurias chemines savybes, galima nustatyti, ar tinkamai buvo taikomos agrotechnikos priemonės. Teikiant rekomendacijas pagal minėtus požymius mažės darbo sąnaudos, rezultatai artės prie optimalios ribos.
„Eksperimentus atliekant lygiuose laukuose, skirtumai pasireiškia dėl netolygaus drėgmės pasiskirstymo, tačiau jie nedideli, kiek jie turės įtakos derlingumui bei visam technologiniam procesui, sunku pasakyti. Tyrimai efektyvesni kalvotose vietovėse, nes dirvų paviršiaus drėgmė įvairesnė, derlingumas skiriasi net tame pačiame lauke“, – teigė R. Skorupskas.
Pasak VU dėstytojo, kai bus išaiškinti sąlyčio taškai, tarp to, kas yra ant žemės ir ką rodo aerofotografijos, pamatysime augalijos skirtumus, o antžeminiu būdu nustatysime skirtumų priežastis. Iki metų pabaigos duomenys bus apdoroti, rezultatai apibendrinti, o rekomendacijos bus pateiktos pavasarį būsimam žemdirbystės ciklui. Jeigu 2017-ųjų pabaigoje išlaidos produkcijai užauginti sumažės ir padidės darbo našumas, o derliai nenuvils, bepiločio orlaivio paslaugos bus siūlomos ir kitiems ūkininkams.

 Jurgita SASNAUSKAITĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

h g f