Brokoliai: kaip sulaukti kelių derlių?

Brokolinis kopūstas – itin vertinga daržovė, biologiniais požymiais ir augimo sąlygomis gimininga žiediniam kopūstui. Tačiau skirtingai nuo jo brokolis greičiau užauga ir subrandina kelis derlius. Be to, jis mažiau reiklus augimo sąlygoms negu žiedinis kopūstas.

Roma STARKUTĖ

^{LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas}

Brokolinis kopūstas (Brassica oleracea L. convar. botrytis L. Alef. var. italica Plenck) kilęs iš Viduržemio jūros rytinio regiono ir Mažosios Azijos. Lietuvoje ši daržovė plačiai auginti ir naudoti maistui pradėta palyginti neseniai.

VERTĖ. Brokoliai – labai maistingos daržovės, jose daug įvairių mineralinių medžiagų ir vitaminų (U, C, B grupės, riboflavino (vitamino A), o koteliuose daug gynybines organizmo jėgas stiprinančio seleno.

Užkerta kelią ligoms

Naujausi tyrimai parodė, kad reguliariai vartodami brokolinius kopūstus galime sumažinti chroniškų ligų, tokių kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, II tipo cukrinis diabetas, riziką.

Brokoliuose daug antinavikinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų, tokių kaip sulforafanas, kvercetinas, sinigrinas, lignanas enterolaktonas, kemferolio glikozidai, beta karotenas ir dar keletas kitų gliukozinolatų.

Brokolinių kopūstų fitocheminės medžiagos padeda organizmui apdoroti tūkstančius potencialiai kancerogeninių molekulių, patenkančių su maistu. Šių daržovių veikliosios medžiagos gali slopinti navikų augimo faktorius ir aktyvinti vėžinių ląstelių žūtį skatinančių baltymų gamybą, todėl juos vartoti ypač naudinga žmonėms su didele žarnyno (ir ne tik) vėžio rizika (pavyzdžiui, turintiems storosios žarnos polipų, vartojantiems daug perdirbtos mėsos gaminių, nutukusiems ir pan.).

Brokolio valgomoji augalo dalis yra žiedynkotis ir ant jo augantys žali, kartais su mėlynu ar violetiniu atspalviu arba balti žiedynėliai, susitelkę į 8–20 cm skersmens ir 50–500 g svorio žiedyną (galvutę). Didesnių augalų žiedynai yra stambesni.

Brokoliniai kopūstai suformuoja žiedynus maždaug po 20–25 dienų, o derlių jau galima imti po 27–35 dienų nuo daigų pasodinimo į dirvą. Kai orai šalti, pavyzdžiui, sodinant pavasarį ankstyvam derliui arba vėlyvam derliui rudenį, derliaus nuėmimo pradžia užsitęsia nuo 40 iki 50 dienų.

ŠILTNAMYJE. Auginant daigus šiltnamyje patariama laikytis optimalių šilumos, šviesos, drėgmės ir maisto sąlygų. Sėkloms sudygti reikia šiltos ir drėgnos dirvos. Kai išlenda daigeliai, penkioms šešioms dienoms oro temperatūra mažinama, kad stiebas augtų lėčiau, šaknų sistema – greičiau, kad neištįstų daigai.

Optimali sėklų dygimo temperatūra yra 18–20 °C. Daigų auginimo temperatūra – 16–18 °C saulėtomis ir 14–16 °C apsiniaukusiomis dienomis.

Šviesos trūkumas ir temperatūros svyravimai gali paskatinti viršūnėlės nykimą – tokius augalus reikia pašalinti. Daigai auga apie 30–45 dienas. Auginant daigus šiltnamyje būtina gerai jį vėdinti.

Augalai į lauką sodinami su 4–5 lapeliais. Likus 10 dienų iki sodinimo, daigus reikia pradėti grūdinti.

Ankstyvajam derliui brokolinius kopūstus reikėtų sėti kovo viduryje–balandžio pradžioje, vėlyvesniam derliui – gegužės pabaigoje.

Vėlyviausias terminas

Vėlyviausias terminas, kada galima sėti ar sodinti brokolius rudens derliui, yra birželio 8–13 d. – liepos 14 d.

Vėliau smulkėja žiedynai, be to, vėlai rudenį (spalio antra dekada), iškritus gausesniam lietui, dėl ant žiedynų užsilaikiusių lietaus lašų ir didelio drėgmės kiekio į galvutę gali įsiskverbti infekcija – bakterinis puvinys.

Brokolių daigus patariama auginti plastikinėse, durpinėse daigyklose ar durpių puodeliuose, nes apsaugo augalą nuo stresų, o šaknų sistemą – nuo pažeidimų persodinant į lauką, paankstina derlių.

Į daigyklas pasėtas sėklas reikėtų uždengti agroplėvele. Ji apsaugo substratą nuo greito išdžiūvimo ir palaiko sėkloms dygti bei augalams augti reikalingą mikroklimatą.

Daigus auginant daigyklose svarbu atidžiai stebėti substrato drėgmę, nes nedideliame indelyje substratas greitai išdžiūsta. Daigai laistomi per dieną 1–2 kartus, pagal poreikį. Pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui, daigai palaistomi mineralinėmis trąšomis su mikroelementais arba tiesiog amonio salietra (20 g trąšų ištirpinama 10 l vandens). Dažniau laistant vandeniu išsiplauna maisto medžiagos.

Tręšiama kas 7 dienas. Patręšus daigus reikėtų palieti švariu vandeniu. Kartkartėmis atsargiai sujudinama žemė aplink augalus.

LYSVĖSE. Auginant daigus lysvėse, daigynas daigams išsiauginti turėtų būti įrengtas dirvožemyje, kuriame daug humuso, organikos. Labai svarbus daigų tankumas. Tyrimais nustatyta, kad lysvėje daigus auginant 5 x 5 cm atstumais, jie būna tvirtesni ir vėliau iš jų užauga geresnės kokybės žiedynų derlius, palyginti su augintais tankiau. Esant tankesniam pasėliui ir smulkesniems daigams, vėliau užauga smulkesni centriniai žiedynai.

Sėjama 1–1,2 cm gylyje. Vagutėje užžėrus sėklas žemėmis, viršus lengvai suplojamas specialia lenta, kad būtų geresnis sėklos kontaktas su žeme. Po to lysvė uždengiama agroplėvele. Ji sudaro palankų mikroklimatą sėkloms sudygti ir augti, sulaiko drėgmę, apsaugo ką tik sudygusius daigelius nuo spragių.

Lysvė su pasėtais kopūstais pagal poreikį laistoma. Esant sausam orui, laistyti reikėtų iš ryto ir gausiai, kas antrą dieną. Retkarčiais atidengiama plėvelė, išraunamos piktžolės, papurenami tarpueiliai. Prireikus daigai papildomai tręšiami.

Daigams turint 2–3 lapelius, agroplėvelė nuo daigų nuimama, kad neužpultų ligos. Sėklos sudygsta ir būna skilčialapių fazėje maždaug po 4–6 dienų. Daigams užauginus maždaug 4–5 lapelius, brokoliai sodinami į lauką.

Prieš sodinant į dirvą lysvėje išaugintų brokolių daigai gausiai palaistomi, išraunami, o išrautų kopūstų šaknys pamirkomos ir apveliamos vandens, karvės mėšlo ir molio mišiniu. Raunant daigus svarbu atidžiai apžiūrėti šaknis, kad jos nebūtų pažeistos juodosios kojelės, nes tokie daigai nunyksta (šaknelė būna patamsėjusi, suplonėjusiu kakleliu).

DIRVA. Dirva brokoliniams kopūstams ruošiama rudenį. Prieš sukasant dirvą į 10 kv. m išberiama 40–60 kg mėšlo arba komposto, 600–700 g superfosfato ir 250–300 g kalio sulfato. Pavasarį ruošiant dirvą išberiama amonio salietros (100 g į 10 kv. m). Jei rudenį nebuvo išberta trąšų, tai pavasarį, prieš negiliai perkasant ar kultivuojant dirvą, galima patręšti dirvą organinėmis arba kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mikroelementais.

Reikėtų atkreipti dėmesį į boro ir molibdeno kiekį dirvoje. Jei jų trūksta, turėtume tręšti kompleksinėmis trąšomis su boru ir molibdenu. Trūkstant minėtų medžiagų, gali tiesiai nesusiformuoti centrinis žiedynas. Jis būna kreivas, išsikraipo lapai aplink žiedyną. Rūgštesnėse dirvose veiksmingesnis yra molibdenas, o šarminėse – boras. Brokoliniams kopūstams taip pat svarbus magnis.

Jiems auginti geriausiai tinka derlingos, humusingos, vidutinio sunkumo, vandeniui laidžios dirvos, kurių pH 6,0–7,0. Ankstyvajam derliui geriau tinka lengvesni dirvožemiai, vasaros ir rudens – visų tipų dirvožemiai, bet tinkamiausios priesmėlio ir priemolio dirvos. Auginant lengvose dirvose būtina laistyti. Rūgščias dirvas reikėtų kalkinti rudenį arba prieš šešias savaites iki sodinimo. Šviežio kalkinimo brokoliai nemėgsta.

Kaip ir kitiems kryžmažiedžių šeimos augalams, labai svarbi sėjomaina. Geriausi priešsėliai: vienamečiai ankštiniai, moliūginės daržovės, grūdinės kultūros, bulvės, svogūnai, agurkai. Tame pačiame lauke brokolių nereikėtų auginti dažniau kaip kas 3–4 metus, taip pat jų nereikėtų sodinti po kryžmažiedžių augalų, burokėlių.

SODINIMAS. Norint sulaukti tik pagrindinės galvutės, brokoliniai kopūstai sodinami tankiau – 70 x 20–25 cm, o jei tikimasi ir šoninių ūglių, sodinama 70 x 35–40 cm atstumu. Kai pasėlis tankus, šoniniai ūgliai pradeda formuotis tik nupjovus centrinį žiedyną, o retame pasėlyje pradeda formuotis dar augant centriniam žiedynui. Tankiau daigai sodinami pavasario ir vasaros derliui, rečiau – rudens.

Sodinant daigus, reikia stengtis neužpilti žemėmis širdelės (augimo kūgelio – viršūnėlės) ir jos nepažeisti.

Sausa dirva prieš 1–2 dienas iki sodinimo palaistoma. Jei dirva nelaistoma, tuomet sodinami daigai gausiai paliejami. Pakartotinai laistoma praėjus 2–3 dienoms po pasodinimo. Praėjus savaitei nuo pasodinimo, laukas patikrinamas, neprigiję daigai atsodinami, palaistoma.

Kol brokoliniai kopūstai auga, jie papildomai tręšiami, prireikus ravimi, purenami jų tarpueiliai, apkaupiami (kol susiliečia gretimose eilutėse augančių augalų lapai).

Brokolių šaknų sistema labai stipri, todėl būtina giliai ir puriai įdirbti žemę. Kadangi jie išaugina daug žaliosios masės, panašiai kaip žiediniai kopūstai, yra labai reiklūs maisto medžiagoms. Ypač tuo pasižymi trumpos vegetacijos veislės, nes greitai augdamos per parą sunaudoja daug maisto medžiagų.

Pastebėta, jog brokolius auginant ekologinėmis sąlygomis, tinkamesnės šių kopūstų vidutinio ankstyvumo veislės, kurių vegetacija po pasodinimo trunka daugiau nei 80 dienų, nes dažniausiai ankstyvųjų veislių žiedynai išauga maži.

TRĘŠIMAS. Brokoliai išaugina gana daug žaliosios masės, todėl būtina papildomai patręšti. Pirmą kartą tręšiame amonio salietra, praėjus dviem savaitėms po daigų pasodinimo, o antrą kartą – pradėjus formuotis žiedynui. Tręšiamiems tik paprastosiomis trąšomis augalams gali trūkti boro, tokiu atveju pradėjus formuotis žiedynui jie nupurškiami boro rūgšties tirpalu (2 g/l vandens, 1 l/10 kv. m).

Brokolinių kopūstų nereikėtų pertręšti, kadangi gali užsitęsti žiedynų formavimasis bei susiformuoti reti, prastos kokybės žiedynai.

 Nuėmus pagrindinį derlių, reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis: amonio salietra, įterpiant po 20–25 g/kv. m.

Prireikus brokoliai ravimi, purenami jų tarpueiliai, apkaupiami (kol susiliečia gretimose eilutėse augančių augalų lapai). 

Per sausrą brokoliai laistomi. Lengvose dirvose laistoma mažesnėmis normomis, bet dažniau.

Auginant brokolius nedideliuose ploteliuose, galima mulčiuoti. Mulčias sulaiko drėgmę dirvoje, neleidžia dygti piktžolėms.

 DERLIUS. Jis imamas, kai žiedynai visiškai susiformavę, dideli, pumpurų fazėje, bet dar neišsiskleidę (nežydi), nes pradėję žydėti maistui netinka.

Nupjaunama galvutė (žiedynas) kartu su 10–25 cm ilgio stiebais. Pjaunama įstrižai, kad pjūvio vietoje nesikauptų vanduo ir neįsiskverbtų infekcija. Geriausia derlių imti anksti ryte. Vėliau imant derlių, ypač kai karšta, žiedynai apvysta, dėl to suprastėja kokybė.

Šoniniai ūgliai

Nupjovus pagrindinį žiedyną gali pradėti greičiau augti šoniniai ūgliai, papildomai augalas gali suformuoti 10–15 žiedynų, kurių diametras – 5–10 cm.

Derlius imamas maždaug du kartus per savaitę. Derlių galima imti apie keturias savaites, vėliau augalai užaugina smulkesnius žiedynus, kurie būna nekokybiški. Nuėmus pagrindinį derlių, augalai tręšiami papildomai.

    ROMANESKO. Labai įdomi ir netradicinė brokolių rūsis yra Romanesko. Tekstūra – kaip žiedinių kopūstų, o skonis – brokolių. Tai žiedinių kopūstų pusbrolis, išskirtinis fraktalo forma. Fraktalas yra sudėtingas geometrinis darinys, kurio atskiri fragmentai panašūs kaip ir visuma. Mažesnės brokolio ataugėlės atkartoja visą brokolio formą, tokie reiškiniai gamtoje nėra dažni.

  Romanesko brokoliai plačiai auginami Šiaurės Italijoje. Jais romėnai gardžiavosi dar XV a. Jie ne tik skanūs, bet ir labai maistingi.

  Šios rūšies brokoliai auga vidutinio klimato sąlygomis, vėsesniais mėnesiais. Kai kas jų užsiaugina ir Lietuvoje. Vegetacijos periodas – apie 90–120 dienų. Sodinami 70 x 50 cm atstumais, nes augalams augti reikia daug vietos.

  Romanesko brokoliai auginami panašiai kaip žiediniai kopūstai. Mėgsta labai derlingą, purų dirvožemį. Susuktus žiedynus reikia pridengti nuo tiesioginių, karštų saulės spindulių. Dirvos pH – 6,0–7,5.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.