Žemės ūkio augalų pasėlių būklė ir derlingumo prognozė Lietuvoje

Remiantis NMA prie ŽŪM ir LAMMC sutartimi MTE-24-1, atlikta pirma šiais metais žemės ūkio augalų pasėlių būklės ir derlingumo prognozė Lietuvoje. Joje dalyvavo LAMMC ŽI, Vokės ir Vėžaičių filialų bei Joniškėlio ir Rumokų bandymo stočių mokslo darbuotojai.

Šiais metais daugelis Lietuvos regionų nukentėjo nuo stiprių pavasarinių šalnų. Vakarų Lietuvoje pasėliai pažeisti sąlygiškai nesmarkiai, nors kai kurie Klaipėdos rajono ūkininkai nurodo, kad yra apie 20 % pasėlių, kuriuose iš dalies nukentėjo pagrindiniai rapsų stiebai. Bulvių laukuose Kolorado vabalų mažai, pastebėti jų kiaušinėliai. Kukurūzai sudygo vėliau, todėl nuo šalnų nenukentėjo, dabar jų augimo sąlygos yra geros.

Vasariniams augalams vystytis sąlygos Vakarų Lietuvoje šiuo metu iš esmės yra palankios, pakanka drėgmės.

Vidurio Lietuvoje (Dotnuvoje) šalnos siekė −4–6° C, o kai kur ir daugiau. Jų poveikis priklausė nuo dirvožemio tipo, pasėlių būklės ir vietos mikroklimato. Pavasario antroje pusėje vyraujant vėsiems (su pasikartojančiomis ryto šalnomis) ir sausiems orams, augalų vystymasis sulėtėjo, iškilo pavojus nušalti žydinčių žieminių rapsų žiedynams. Kai kuriuose laukuose rapsų pagrindinio stiebo apšalimo nepavyko išvengti. Apšalus rapsų stiebams, augalai išleido daugiau šoninių šakų ir taip iš dalies kompensavo savo biologinį potencialą. Ši rapsų savybė yra labai vertinga ūkiniu atžvilgiu – tokios biologinės savybės žieminiai javai neturi. Palijus ir atšilus orams, situacija laukuose smarkiai pagerėjo ir šiuo metu daugelyje pasėlių yra palanki žemės ūkio augalams augti visoje Lietuvoje. Vidurio Lietuvoje žieminių javų (kviečių, rugių, kvietrugių ir miežių) pasėlių būklę galima vertinti kaip gerą, o kai kuriuose laukuose – kaip labai gerą.

Drėgmės trūkumo nėra, todėl žiemkenčių pasėliai atrodo gerai. Tačiau dėl patogenams palankių oro sąlygų šiais metais pasėliuose sparčiai plinta lapų ligos: miltligė, septoriozė ir dryžligė. Žieminiuose rugiuose plinta rinchosporiozė ir rudosios rūdys. Dauguma pasėlių Lietuvoje atrodo gerai – jie yra vešlūs, tinkamo tankumo, neišgulę. Dėl šalto pavasario ir naktimis vyravusių šalnų žieminiai rapsai šiais metais atrodo prasčiau. Vasariniai migliniai javai vešlūs ir gana tankūs, o jei tinkamai prižiūrėti, daugelyje laukų yra nepiktžolėti. Cukriniai runkeliai daugelyje laukų atrodo gerai, augalai yra optimalaus tankumo, todėl galima tikėtis gero derliaus.

Suvalkijoje žiemkenčių pasėliai atrodo gerai – yra tankūs, vidutinio aukščio. Yra kviečių dryžligės, rūdžių ir lapų septoriozės pažeidimų, daug amarų, lemų ir javinio pjūklelio. Yra užmirkusių vietų ir šalnų pažeistų plotų. Dalis žieminių rapsų pasėlių yra nukentėję nuo šalnų – nušalęs pagrindinis stiebas. Yra ir visiškai šalnos sunaikintų pasėlių. Daug amarų, ankštarinio gumbauodžio ir rapsinio paslėptastraublio pažeidimų. Vasarinių javų pasėliai yra tankūs ir tolygūs. Vasariniuose kviečiuose yra miltligės pažeidimų ir amarų. Sėmeninių linų pasėliai atrodo vidutiniškai. Yra piktžolių. Kanapių laukuose augalai nedideli, bet pasėliai tankūs ir tolygūs. Šiais metais, kaip ir daugelyje laukų Lietuvoje, žirnių pasėliai gražūs ir tolygūs, augalai aukšti.

Šiaurės Lietuvoje prognozuojama, kad žieminių pasėlių (kviečių, rugių ir rapsų) derlingumas bus artimas daugiamečiam vidurkiui arba šiek tiek didesnis. Laukai vizualiai atrodo gerai arba labai gerai. Žieminių miežių pasėlių būklė taip pat labai gera. Intensyviau tręštuose laukuose žieminių kviečių grūdų derlingumas gali siekti 7,0–8,0 t/ha, tačiau žieminių rapsų sėklų derlingumas gali būti mažesnis nei 3,0 t/ha, nes žiedams pakenkė šalnos.

Pietryčių Lietuvoje žiemkenčių (rugių, kviečių ir miežių) pasėliai yra gana tankūs, tačiau daugelyje vietų labai piktžolėti. Žieminių kviečių pasėliuose daug rugiagėlių. Grikių pasėliai formuoja lapus, yra 5–10 cm aukščio. Jie nėra dideli, nes sėja vėlavo dėl šalnų, o sudygimas – dėl drėgmės stokos, daugelyje vietų labai piktžolėti. Vasariniai javai (miežiai, kviečiai ir avižos) yra plaukėjimo tarpsnio. Vasarinių javų pasėlių būklė iš esmės yra gera. Patręšti pasėliai vešlūs, sodriai žalios spalvos. Tačiau yra ir negausiai patręštų arba visai netręštų. Tokie atrodo prastai.

Lentelė. Prognozuojamas žemės ūkio augalų derlingumas 2025 m. birželio mėn. 25 d.

Pastaba: X – nėra duomenų arba neauginama, (–) derlingumą prognozuoti dar anksti

Šiuo metu Lietuvoje laukuose esamą situaciją trumpai galima apibūdinti taip:

• žemės ūkio augalų pasėlių būklę vertinant 2025 m. birželio mėnesio 25 dieną galima konstatuoti, kad žieminiai javai yra suformavę panašų, o kai kuriuose laukuose ir didesnį biologinio derlingumo potencialą nei 2024 metais; miglinių ir pupinių vasarinių augalų būklė kol kas gera arba labai gera; vasarinių kviečių ir vasarinių miežių derlingumas tikėtinas artimas daugiamečiam vidurkiui;
• vėsus pavasaris ir stiprios rytinės šalnos neigiamai paveikė žieminius rapsus – pagrindiniai stiebai apšalo arba visai nušalo; dėl rapsų didelio regeneracijos pajėgumo augalai išleido šonines šakas ir iš dalies atkūrė savo biologinio derlingumo potencialą; tikėtina, kad žieminių rapsų sėklų derlingumas šiais metais bus iki 10–15 % (apie 0,3–0,4 t/ha sėklų) mažesnis nei pastarųjų trejų metų vidurkis;
• šiuo metu meteorologinės sąlygos augalams augti yra palankios, pakanka drėgmės, o Šiaurės Lietuvoje yra net jos perteklius; pasėliai neišgulę, tad žalos augalams kol kas nepadaryta;
• augalų vystymasis 2025 metais šiek tiek atsilieka, palyginus su sausu, vėjuotu 2024 metų tuo pačiu laikotarpiu, todėl šiais metais pradėti ankstyvą javapjūtę priežasčių nėra.

LAMMC / Projekto vadovas dr. Virginijus Feiza