Būkite pasveikinti, savi ir saviausieji!

Ėjome ir atėjome. Į Kalėdas ir Naujuosius. O dabar štai mus aplankė Trys Karaliai ir žinome: šventės baigėsi, net sveikinti su Naujaisiais jau vėlu. Bet dar pasisveikinkime. Juk savi esame. Turbūt ilgai draugaujame, o gal dar tik pradedame, bet jei Jūs skaitote šias eilutes, tai mums – savi. MŪSŲ SKAITYTOJAI! Žmonės, dėl kurių mes dirbame, ir dėl kurių stengiamės, kuriuos norime pažinti, o jų lūkesčius atspėti. Šiandien tai sudėtingas uždavinys – informacijos tokia gausa, kad Jūs tikrai turite iš ko rinktis, o jeigu pasirenkate mus – mums ne tik malonu, toks pasirinkimas įpareigoja dar labiau tobulėti.
Ar 2016-ieji „Rasų“ puslapiuose bus kitokie? Šiek tiek. Bet pažadame nepamiršti, kad rašome žemę mylintiems ir patarimų laukiantiems žmonėms. Todėl sausose teorijose nepaskęsime, svetimais gyvenimais, įspūdžiais ir kelionėmis grožėsimės saikingai. Daugiau dėmesio skirsime kraštovaizdžio apželdinimo pamokoms, prisiminsime įvairius želdynų stilius, ieškosime įdomesnių augalų ir jų derinių Jūsų gėlynams. Labai tikimės, kad šiemet per visus metus žurnaluose nuvingiuos aktualios rožių ir orchidėjų temos. „Sveikatos“ puslapiuose pažinsime aliejingus ir saldinančius augalus. Keliaudami pas sodininkus mėgėjus mokysimės prižiūrėti sodų bendrijų sodelius ir net surizikuosime įsileisti į juos „gyvąjį ūkį“. Kodėl gi neišmokus savo aplinkoje auginti ožkytę, švelniakailį triušį, o galbūt net gražuolę lamą? Reikia plėsti augintinių „asortimentą“ nuo žalių iki gyvų. Galbūt dažniau žadame kreiptis ir į keturių Lietuvos botanikos sodų specialistus, paieškoti bendrų temų su teoretikais ir praktikais, pasidalyti jų patirtimi. Sodai „keliauja“ į žmones, mes keliausime į sodus. Bet svarbiausia, kad su mumis keliautumėte Jūs, kad Jums dar reikėtų spaudos dažais kvepiančio „gyvo“ žurnalo ir kad visada žinotumėte, jog „Rasose“ rasite tai, ko dar nėra internete. Kol kas nėra.

Žydinčių, derlingų ir prasmingų 2016-ųjų!
Su meile – Jūsų „Rasos“